Pavasarį Vilnius nusidažo švelniai rožine spalva, kai pražysta sakuros - japoniškos vyšnios, kasmet pritraukiančios minias žmonių. Nors daugelis miestiečių ir miesto svečių žino tik vieną vietą, kur žydi sakuros Vilniuje, - Čiunės Sugiharos sakurų parką, iš tiesų mieste yra ir daugiau vietų, kur galima pasigrožėti šiais įspūdingais žiedais.
Parko įkūrimo istorija ir jo reikšmė
Čiunės Sugiharos sakurų parkas dešiniajame Neries krante, palei Upės gatvę, kiekvieną pavasarį tampa viena lankomiausių Vilniaus vietų. Ši 200 japoniškų vyšnaičių alėja buvo pasodinta 2001 metų spalio 2 dieną, minint 100-ąsias Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos gimimo metines.
Ši Japonijos vyriausybės dovana Lietuvai ir Vilniaus miestui skirta pagerbti žmogų, kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. gyvybių. Pasaulio tautų teisuoliu paskelbtas Č. Sugihara, asmenine iniciatyva ir nusižengdamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos instrukcijoms bei oficialiajai politikai, 1939-1940 m. konsulate Kaune išduodavo tranzitines Japonijos vizas besikreipiantiems žydams, nežiūrėdamas to, kad dauguma iš jų neatitiko griežtų Japonijos vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie buvo būtini vizoms išduoti.
Ant paminklo, pastatyto prie įėjimo į parką, įrašytas parko įkūrėjų žodis, skelbiantis, kad šios sakuros yra Japonijos žmonių dovana Lietuvai ir yra skirta draugiškų ryšių tarp mūsų šalių sustiprinimui. Dešiniajame Neries krante, greta Nacionalinės dailės galerijos, įkurtas parkas kiekvienų metų gegužės pradžioje papuošia miestą rausvais žiedais ir tampa miestiečių traukos centru.
Sakurų žydėjimas: grožis ir trumpalaikiškumas
Sakuros, dar kitaip vadinamos japoniškomis vyšniomis, žydi tik apie dvi savaites, dažniausiai balandžio mėnesį (kartais - gegužę). Jų žiedai nekvepia, tačiau sakuros pavasarį pražysta vienos pirmųjų ir reiškia pavasario prabudimą bei gyvybės atsinaujinimą. Šis trumpalaikis, bet neeilinis reginys kasmet pritraukia gausybę lankytojų.
Vilniečiai šį laikotarpį vadina sakurų sezonu - ne vienas gyventojas ar miesto svečias specialiai atvyksta į parką stebėti trumpai trunkančio, tačiau įsimintino žydėjimo. Pavasarį čia pražysta dešimtys japoniškų vyšnių, o rožiniai žiedai sukuria įspūdingą vaizdą, kuris traukia fotografus ir pasivaikščioti mėgstančius vilniečius. Žmonės skaito knygas, užkandžiauja, sėdi po vyšnių šakomis ir fotografuojasi.
Parkas kaip japoniško sodo pavyzdys
Šis parkas - tai pasivaikščiojimo sodas (jap. 回遊式庭園, kaiyū-shiki-teien), sukurtas pagal japoniškų sodų filosofiją ir Japonijos kraštovaizdžio architekto Shiro Nakane koncepciją. Pasivaikščiojimo soduose įprastai yra tvenkinys su salomis, augalų, dirbtinių kalvų ir uolų. Vienas būdingiausių pasivaikščiojimo sodų elementų - pasiskolintas peizažas (jap. 借景, shakkei).
Šiame sode labai išreikšta metų laikų kaita:
- Pavasarį parke pražysta sakurų alėja, vilkdalgiai, rododendrai, flioksai ir kiti augalai.
- Vasarą parkas nurimsta ir jame vyrauja skirtingų atspalvių žalia.
- Rudenį intensyviomis spalvomis nusidažo klevai, sedulos, ožekšniai ir kiti sodo augalai.
Kitos sakurų žydėjimo vietos Vilniuje ir Lietuvoje
Nors Čiunės Sugiharos sakurų parkas yra pagrindinė ir populiariausia vieta, kur žydi sakuros Vilniuje, iš tiesų japoniškų vyšnių galima rasti ir kitose miesto vietose. Pavyzdžiui, sakurų galima rasti ir Japoniškame sode Šnipiškėse. Nors čia jų nėra tiek daug kaip pagrindiniame sakurų parke, ši vieta žavi savo ramesne atmosfera ir autentiška japoniško kraštovaizdžio dvasia - su akmenimis, vandens elementais ir kruopščiai suformuota augalija. Čia sakurų žydėjimas praeina ramiau, nes ši vieta nėra taip plačiai žinoma, todėl puikiai tinka šeimoms ar tiems, kurie nori ramesnės vietos.
Ieškant, kur žydi sakuros Lietuvoje, verta atkreipti dėmesį ne tik į Vilnių, bet ir į kitus Lietuvos miestus ar botanikos sodus - būtent ten galima atrasti netikėtų ir ramesnių vietų, kuriose džiaugiamasi japoniškų vyšnių žiedais. Sakurų žydėjimo šventė - hanami - švenčiama ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą.
tags: #viniaus #sahuru #parkas