Toyota“ - tai vardas, kuris pasaulyje asocijuojasi su patikimumu, inovacijomis ir plačiu automobilių asortimentu, apimančiu viską nuo praktiškų šeimos automobilių iki legendinių sportinių modelių. Nors daugelis „Toyota“ modelių pelnė pripažinimą dėl savo praktiškumo ir ilgaamžiškumo, tokių kaip pasaulyje perkamiausia „Corolla“ ar visureigių legenda „Land Cruiser“, gamintojas taip pat paliko ryškų pėdsaką sportinių automobilių istorijoje. Šiame straipsnyje gilinsimės į vieną ryškiausių „Toyota“ sporto istorijos perlų - „Celica“ modelį, jo raidą ir jo įtaką populiariajai kultūrai, ypač per kultinius filmus.
„Toyota Celica“: Nuo ralio trasų iki kino ekrano
„Toyota Celica“ yra sportiškas kupė, kuris sužibėjo ne tik WRC (Pasaulio ralio čempionato) trasose, bet ir tapo neatsiejama populiariosios kultūros dalimi. Ypač GT-Four versija simbolizavo „Toyota“ gebėjimą kurti galingus ir konkurencingus automobilius.
Nors „Supra“ dažnai minima kaip pagrindinis „Toyota“ sportinis modelis, verta prisiminti, kad iš pradžių „Supra“ pavadinimas buvo naudojamas žymėti pačias galingiausias „2000 GT“ versijas, pasirodžiusias dar 1967 m. Vėliau, nuo 1979 m., „Supra“ priedėlis atiteko ir galingiausioms „Celica“ kupė versijoms. Tik 1982 m. „Supra“ tapo savarankišku modeliu su unikaliu kėbulu ir varikliu.
„Celica“ modelis, ypač jo septintosios kartos versija, sulaukė modernizacijos ir tapo projektu, kuris vizualiai keitėsi ilgus metus. Su „Kaminari“ firmos bodykit'u, priekiniu ir galiniu bamperiais, slenksčiais bei sparnais, automobilis įgavo agresyvesnę išvaizdą. Mažas, bet puikiai automobiliui tinkantis spoileris buvo pagamintas „Brashboy“ firmos meistrų.
Garsūs kultūriniai automobiliai iš filmo „Greiti ir įsiutę“
Filmas „The Fast and the Furious“ (Greiti ir įsiutę) pasirodė pačiu tinkamiausiu metu, kai automobilių modifikavimo kultūra buvo pasiekusi savo viršūnę. Filmo kūrėjai aktyviai ieškojo automobilių, kurie atspindėtų to meto JAV gatvių kultūrą ir atitiktų personažų charakterius. Tarp prioritetinių automobilių buvo ir „Toyota Supra“, ir „Toyota MR2“, ir „Toyota Celica“.
Scenarijus numatė, kad pagrindinis herojus Brian‘as iš pradžių vairuos „Mitsubishi Eclipse“, o vėliau persės į galingesnį „Toyota Supra“ automobilį. Tačiau vietoje „Toyota Supra“ buvo svarstoma panaudoti „Mitsubishi 3000GT“ arba „Nissan 300ZX“ automobilius, kurie turėjo „targa“ tipo kėbulą. Vis dėlto galutinis pasirinkimas buvo „Toyota Supra“.
Kiti „Toyota“ modeliai filme taip pat turėjo savo vietas. Pavyzdžiui, Leonui iš Toretto komandos buvo numatyta „Toyota Celica“. Buvo svarstoma galimybė panaudoti modifikuotą „Hachi-Roku“ Toyota AE86, tačiau galiausiai jis gavo brangiausią filmo automobilį - „Nissan GTR R33“.
Antrajame filme „2 Fast 2 Furious“ taip pat buvo svarstoma apie „Toyota“ modelių panaudojimą. Suki personažui iš pradžių buvo galvojama skirti Opel Speedster automobilius, tačiau vėliau nuspręsta panaudoti trečios kartos „Toyota MR2“ modelius. Galiausiai prodiuseriai pakeitė nuomonę ir ekrane pasirodė rožinės spalvos „Honda S2000“.
„Fast And Furious“ filmas ir „Need For Speed Underground“ kompiuterinis žaidimas padėjo visame pasaulyje išpopuliarinti patobulintų mašinų kultą. Tiek filmas, tiek žaidimas diktavo automobilių tobulinimo tendencijas, kurios per daugiau nei dešimt metų smarkiai pasikeitė. Jeigu anksčiau didžioji dalis automobilių gaudavo griozdiškus bodykit'us, dabar didžioji dalis patobulintų mašinų didžiuojasi nuleistais kėblais, išvirtusiais ratais arba beprotiškai patobintomis jėgainėmis.
Techninės savybės ir priežiūra
Kalbant apie „Supra“ modelius, daugelis variantų turėjo 3 litrų 224 AG atmosferinius variklius, leidžiančius automobiliui pasiekti apie 200 km/val. greitį, o iki 100 km/val. įsibėgėdavo per apie 6,5 sekundės. Varikliai su turbinomis buvo dar galingesni: eksportiniai modeliai pasiekdavo apie 330 AG. Greičio ribotuvai įsijungdavo 250 km/val., o juos išjungus - iki 290 km/val.
Reikėtų nepamiršti, kad turbinos dažnai yra jau panaudotos, o jų remontas nėra pigus. Patartina rinktis atmosferinį variklį ir jį modernizuoti - tai gali būti patikimesnis variantas. Dėmesys skiriamas ir varikliams „2JZ-GE /2JZ-GTE“ - specialistų nuomone, jei kasdien nekeliu į viršų, šie varikliai gali tarnauti ir 600 000 km ar daugiau. Net ir dirbdamas maksimaliai, Supra agregatas gali išlaikyti iki 300 000 km, jei laiku keičiamas tepalas ir prižiūrimas variklis.
Mieste degalų sąnaudos apie 17-20 litrų 100 km, o kuro rūšis priklauso nuo variklio: atmosferinis - A-95, su turbina - A-98. Jei 100 km kelio reikia 30 litrų, gali būti gedęs deguonies daviklis - šio komponento remontas nėra pigus, bet atkūria įprastas sąnaudas.
Šios kartos „Supra“ dažnai turi 4 pavarų automatinę dėžę (APD). Kai kurie vertina ją kaip sportinei važiuotei tinkamą „automatą“, kiti kritikuoja, nes automatai gali būti sunkiau sureguliuojami intensyviam važiavimui. Mechaninės dėžės dažnai pasižymi ilgesniu patvarumu (5 arba 6 pavaros), tačiau po 200 000 km gali tekti remontuoti. Sankabos keitimas dažnai reikalingas kas 50 000-100 000 km ir nėra brangus.
„Supra“ pakaba - paprasta, ašys turi nepriklausomą pakabą su dviem skersinėmis svirtimis ir stabilizatoriais. Jei automobilis atsakingai prižiūrimas, iki 150 000 km problemų gali būti nedaug. Pirkdami naudotą modelį, tikrinkite kėbulą: sportinis pobūdis reiškia didesnę avarijų riziką, todėl svarbu rasti tvarkingą, tinkamai suremontuotą variantą. Antisparnas - svarbi detalė, kuri pagerina valdymą prie didesnių greičių, tad įsitikinkite, kad turi užpakalinį antisparną.
Septintosios kartos „Toyota Celica“ modifikacijos, tokios kaip „DGR Street“ coilover'iai, „Bilstein“ sway bar'ai, „Rod Millen“ stabilizatorius ir poliuretano sailenblokai, rodo, kad net ir praktiškesni modeliai gali būti paversti įspūdingais sportiniais automobiliais.
Modifikacijų kultūra ir garso aparatura
Ką tiksliau apie garso įrangą: vienu iš ekstravagantiškų projektų buvo 15 colių LCD monitorius, „PlayStation 3“ kompiuteris, du „Kaption“ stiprintuvai, „Kaption“ garsiakalbiai ir „SPL Max“ žemųjų dažnių garsiakalbis. Tai rodo, kad net ir techniškai sudėtingi projektai gali būti realizuoti iš aistros muzikai.
Tačiau yra daugybė entuziastų, kurie pasidžiaugia ir senąja mokykla. Lietuvoje ir pasaulyje „Toyota“ modelio populiarumas laikui bėgant kito, bet tikroji jo legenda lieka. Ar galėtumėte pakeisti „Toyota MR2“ į „Toyota Celica“? Daugelis tikriausiai atsakytų neigiamai, nes „MR2“ su varikliu centre ir galiniais varomais ratais turi savo žavesį. Taip pat prisiminti, kad „MR2“ buvo vadinamas japonišku Ferrari savo laiku.
Kilmės šaknys, pasakojimai ir įtaka kultūrai
„Toyota Celica“, kaip ir „Toyota Supra“, įrodė, kad „Toyota“ niekada nėra tik praktiški automobiliai. Ištirkite „Toyota Celica“ legendą: nuo WRC pergalių iki vaidmens kultiniuose „Greiti ir įsiutę“ filmuose. Platus naudotų automobilių pasirinkimas su patikra ir garantija - nuo ekonomiškų miesto automobilių iki erdvių visureigių.
- Iš fotografijų ir pasakojimų matyti, kad kultūra klestėjo per filmus, žaidimus ir patobulinimus. „Supra“ ir „Celica“ modeliai demonstruoja „Toyota“ sportinį dvasios užsidegimą, o jų istorijos keliauja per laiko juostą nuo ralio trasų iki kino scenų.
Aquí es donde Japón dejó de copiar y empezó a ganar: el Toyota Celica de 1972
Dar daugiau įvykių ir įspūdžių
Septintos kartos Celica modifikacijos ir kėbulo patobulinimai pademonstravo, kad net ir praktiškesni modeliai gali būti pavertę į įspūdingus sportinius automobilius. Taip pat svarbu pastebėti, kad visos išvardintos detalės praturtina istoriją apie automobilių kultūrą ir filmų įtaką vairavimo stadijai visame pasaulyje.
| Modelis | Galia (AG) | Kėbulo patobulinimai | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Celica GT-Four | ~ | Atsitiktiniai bodykit’ai, sparnai | Sprendė WRC lenktynes |
| Supra (2JZ) | ~330 (turbinomis) | Atmosferiniai vs turbo, sportinė dėžė | Kietos eksploatacijos patikimumas |
tags: #greiti #ir #isiute #toyota #celica