Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, vis garsiau kalbama apie automobilių parko atnaujinimą ir taršos mažinimą. Šiam tikslui pasiekti siūlomi įvairūs mechanizmai, tarp kurių svarbią vietą užima metiniai automobilio taršos mokesčiai. Šie mokesčiai siekia paskatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones, efektyviau naudotis degalais, viešuoju transportu ar kitomis darnaus judumo priemonėmis. Tačiau mokesčių modelio sudėtingumas ir ekonominis jautrumas kelia daug diskusijų visuomenėje ir tarp ekspertų.
Automobilių taršos mokesčio tikslai ir numatomi pokyčiai
Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių, teršiančių daugiau nei vidutiniškai. Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, ir pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto, nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Aplinkos ministerija tikisi, kad patvirtinus įstatymą, pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. sumažės. Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., o naudotojo mokestis - nuo 2023 m. sausio 1 d.
Mokesčio tarifai ir lengvatos
Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis: automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Ši lengvata galios iki 2024 m.
Lengvatos senjorams ir Šeimos kortelės turėtojams
- Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
- 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
- Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d.
Šios lengvatos siekia apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir palengvinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Taip pat paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme.
Mokesčio apskaičiavimas ir dalyvavimas eisme
Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį, atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį.
Poveikio vertinimas ir mokesčio argumentai
Automobilių taršos mokestis grindžiamas keliais poveikio vertinimo kriterijais:
- Poveikis klimato kaitai: įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio degalų sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. viso sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.
- Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai: įvertinamas EURO standartu pagal degalų tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į degalų kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio degalų ekonomijos naudos, daromos žalos visuomenės sveikatai. Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais.
Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą, sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus degalų naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų.
CO2 emisijos ir techninės apžiūros ypatumai
Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su anglies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis.
Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos, tačiau toks modelis kol kas nėra įgyvendinamas.
Mokesčio pajamų paskirtis
Iš automobilių taršos mokesčio gautos valstybės pajamos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą bei į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.
Ankstesnio registracijos mokesčio vertinimas ir kritika
Praėjus beveik metams nuo automobilių registracijos mokesčio, kuris turėjo būti taršos mokestis, įvedimo, specialistai teigia, kad ši mokestinė prievolė gyventojų nepaskatino persėsti į mažiau taršų transportą. Priešingai, vairuotojams siekiant išvengti papildomų mokesčių, pokyčiai rinkoje tik dar labiau sulėtėjo.
"Kiekvienai transakcijai - pardavimui ir pirkimui, kas iš esmės visada būna senesnio ir taršesnio automobilio atnaujinimas, yra pastatytas tam tikras barjeras, dėl ko automobilių parko naujinimas iš esmės lėtėja. Jei žmogus neparduoda labai taršaus automobilio ir nenusiperka mažiau taršaus, vėliau toji grandinėlė tokiu principu ir tęsiasi, o dėl to lėtėja rinka. Būtent dėl to dabartinis taršos mokestis iškeltiems tikslams - pajauninti automobilių parką ir skatinti įsigyti mažiau taršius automobilius - prieštarauja", - teigia ekspertai. "Regitros" duomenys rodo neigiamą dabar galiojančio mokesčio poveikį.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pritaria, kad taršos mokesčio modelis turi būti keičiamas. „Šis mokestis nesprendžia dabartinės problemos. Transporto tarša nemažėja, per 15 metų Lietuvoje esančio transporto išmetama tarša yra padidėjusi 49 proc., o dabartinis mokestis užrakina savininką su taršiu automobiliu. Akivaizdu, kad turimas taršos mokestis, kuris yra priimtas kaip automobilių registracijos mokestis, per metus nepaskatino lietuvių pirkti mažiau taršių automobilių, todėl jį reikia keisti iš esmės. Tai rekomenduoja ir Europos Komisija, ir kitos organizacijos, ir transporto ekspertai", - sako S. Gentvilas.
Europinė patirtis ir mokesčio modeliai
Europoje taikoma praktika yra įvairi: vienose šalyse taikomas metinis taršos mokestis, kitose mokama įvažiuojant į miestus, dar kitur taikomas pirmą kartą į šalį įvežamos transporto priemonės mokestis, apskaičiuojamas pagal jos taršą. Europos šalyse numatytas taršos mokestis dažnai skiriasi dėl to, kad nustatytas atsižvelgiant tiek į šalies ekonominį lygį ir gyventojų gaunamas pajamas, tiek į tai, kiek šalis yra urbanizuota. Lietuva yra mažiau urbanizuota, nes vis dar nemaža dalis žmonių gyvena ne miestuose.
Ekspertai siūlo atsargiai rinktis mokesčio modelį: "Manau, čia nereikėtų daryti drastiškų sprendimų, nes galbūt situacija pagerėtų, jei pradžioje kartelė galėtų būti aukščiau, vėliau - šiek tiek žemiau. Taip pat vienas iš naudojamų būdų - mokesčio taikymas ne visiems gyventojams, o tiems, kurie važinėja daugiausia."
Automobilių rinkos pokyčiai ir krizių įtaka
Automobilių pramonė visame pasaulyje išgyvena sunkmetį. Viena po kitos dėl stringančių tiekimo grandinių ir lustų krizės Europoje užsidaro didžiosios gamyklos. Kadangi į gatves visame pasaulyje patenka itin nedaug naujų modelių, dabar ta pati problema pasivijo ir naudotų automobilių rinką. Lietuvoje taip pat jaučiamos šios krizės pasekmės. "Regitros" duomenimis, Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo net 53 proc. iki 2 263 vnt. 2021 m. rugsėjį. Šiemet iki rugsėjo Lietuvoje registruota, t. y. įvežtų iš užsienio, beveik 29 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, kai pernai tuo pačiu metu - 30,4 tūkst. Naudotų šiemet įvežta 109,7 tūkst., pernai sausį-rugsėjį - 112,7 tūkst. Duomenys rodo, kad rečiau keitėsi ir jau registruotų lengvųjų automobilių valdytojai.
Naudotų automobilių sandorių sumažėjo apie 15-20 proc., tačiau pastebima, kad jie įvyksta greičiau nei anksčiau. Yra itin daug veiksnių, kurie mažina automobilių pasiūlą, didina jų kainą ir turi įtakos sandorių skaičiui. „Dar prisideda ir dabartinis registracijos mokestis. Tik jam atsiradus, sumažėjo sandorių kiekiai seniausių ir pigiausių automobilių grupėje, nes kiekvieną kartą parduodant ir perkant, reikia mokėti mokestį. Atsiranda papildomas barjeras, kuris vėliau nuvilnija per visą autoparką: kas turi seniausią automobilį neperka naujesnio, atitinkamai tas neparduoda ir t. t.", - paaiškina "Autoplius.lt" vadovas Artūras Mizeras.
Naujų ir naudotų automobilių kainų pokyčiai
Naujų automobilių kainos paaugo apie 5-8 proc., o naudotų automobilių srautas - itin sumenkęs. Daugybė automobilių net negrįžta po išperkamosios veiklos nuomos. Naujų automobilių užsakymo terminai ilgėja. Naujo automobilio lietuviams tenka laukti pusmetį ar ilgiau, o gamyklos neprigamina apie 30 proc. paklausos. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bendras parduotų naujų automobilių skaičius krito apie 30 proc., tačiau atmetus reeksporto veiklą, vietinėje rinkoje matomas šioks toks augimas.
Naudotų automobilių rinkoje labiausiai trūksta 5-10 metų ir naujesnių automobilių, taip pat pačioje seniausioje grupėje. Šioje amžiaus grupėje pastebimas ir didžiausias kainų šuolis. Visgi visose naudotų automobilių amžiaus kategorijose pastebimas kainų augimas. Vidutinio amžiaus grupėje (1-10 m.) fiksuojamas apie 14 proc. metinis augimas. Jei 2019 m. trečią ketvirtį, priešpandeminiu metu, visų naudotų automobilių vidutinė sandorio vertė būdavo apie 4,5 tūkst. eurų, dabar - beveik 6 tūkst. eurų.
"Inchcape Lietuva" naudotų automobilių verslo vystymo Lietuvoje vadovė Augustina Černiauskaitė sako, kad dėl ribotos pasiūlos pasitaiko netgi tokių kuriozinių atvejų, kai 2017 m. pagamintas automobilis dabar kainuoja tiek pat, kiek kainavo pirmajam pirkėjui. Sumenko ir naudotų automobilių, kurie patekdavo į rinką po eksploatacijos įmonėse, srautas. Dažnesni atvejai, kai įmonės metams ar dvejiems papildomai pratęsia lizingo sutartis.
Paramos priemonės ir alternatyvos
Nuo liepos 1 dienos galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 10,8 mln. eurų (iki spalio mėn.). Maksimalūs mokesčio dydžiai (nuo 243 iki 540 eurų) taikomi, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 301 gramą kilometrui.
Šių metų pavasarį Aplinkos ministerija buvo skyrusi 5 mln. eurų paramą asmenims, atsikračiusiems taršių transporto priemonių ir vietoj jų pasirinkusiems mažiau taršias priemones. Rugsėjo mėnesį buvo skirta dar 3 mln. eurų. Sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją metiniam viešojo transporto bilietui, iki 400 eurų - paprastam dviračiui arba elektriniam paspirtukui, iki 700 eurų - elektriniam dviračiui, iki 1 tūkst. eurų - viešojo transporto bilietui ir viešojo transporto paslaugų paketui.
Taip pat šiuo metu dar skiriama parama įsigyjantiesiems elektromobilį. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį - 4 000 Eur. Nors finansinės pagalbos priemonės sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ekonomistai mano, kad reikėtų surinktus pinigus investuoti į infrastruktūrą, įkrovimo stotelių plėtrą.
Viešojo transporto skatinimas
Nuo liepos 1 d. metinis viešojo transporto bilietas Vilniuje kainuos 342 eurus - tai prilygsta 12 mėnesių kelionėms už 9 mėnesinių bilietų kainą (vieno mėnesio bilietas - 38 eurai). Dienos kelionė, pasirinkus metinį bilietą, atsieis vos 96 centus - mažiau nei vienas 30 minučių bilietas. Nuo liepos 1 d. įsigyjant daugiau nei 50 metinių bilietų, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms vienas bilietas kainuos 315 eurų. Taip pat įsigalios atskiros kainos metiniams bilietams, kurie galioja tik darbo dienomis.
JUDU, atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą Vilniaus mieste, skatina gyventojus ir verslus rinktis ilgalaikius bilietus, pabrėždama ekonominę naudą ir ekologiškumą. Ilgalaikiai viešojo transporto bilietai Vilniuje yra populiariausi ir 2024 m. sudarė 58 proc. visų parduodamų viešojo transporto bilietų.
Kaip sužinoti, ar reikia keisti automobilį?
Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės.
Registracijos mokesčio taikymo ypatumai:
- Mokestis taikomas tik lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams (M1 ir N1 kategorijos), kai jų išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km ribą. Sumokėti mokestį reikia, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą.
- Tiksli registracijos mokesčio suma sužinoma tik registruojant automobilį, tačiau dar prieš tai galima sužinoti preliminarų jo dydį naudojantis specialia skaičiuokle. Todėl prieš įsigyjant automobilį visada patariama iš anksto pasidomėti jo išmetamu CO2 kiekiu ir mokesčio dydžiu.
- Jei išmetamo CO2 kiekio nėra nurodyta dokumentuose, tuomet registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių ir naudojama jų CO2 reikšmė. Registruojamas automobilis ir kita registre esanti transporto priemonė turi atitikti Europos Sąjungos patvirtinimą (sutapti tipas, variantas ir versija).
tags: #annual #average #daily #traffic #aadt #metiniai