Įvadas: Mokesčių logika ir klimato krizės kontekstas

Klimato krizė globaliai gilėja, todėl galime suprasti, kad panašia logika besivadovaujančių mokesčių, skirtų mažinti aplinkos taršą, tik daugės. Šio mokesčio logika paprasta - kuo didesnė automobilio tarša, tuo daugiau reikės susimokėti. Anot šio mokesčio projekto iniciatorių, taip siekiama priversti žmones rinktis ekologiškesnius automobilius. Aplinkos ministras K. Mažeika teigė, kad „automobilių neapmokestinimas lėmė tai, kad šalies automobilių parkas yra senas“, o tai prisideda prie didelės aplinkos taršos.

Teminė iliustracija: automobiliai ir gamta, tarša

Automobilių taršos mokesčio projektas (Aplinkos ministerijos siūlymas)

Šiuo metu Lietuvoje keliais ir gatvėmis važinėja 1,69 mln. automobilių. Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius, tačiau kiekvienas nuvažiuotas kilometras prisideda prie teršalų išmetimo į atmosferą ir įkvepiamo oro, o tai lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią visuomenė sumoka gydydama oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandami pajamas ir šalies ekonominę vertę.

Mokesčio esmė ir taikymas

Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą. Pagal parengtą projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas registracijos mokestis. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.

  • Taršios transporto priemonės (TP) apibrėžimas: Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
  • Kam taikomas: Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių TP valdytojai ar jais tapusieji iki 2020 m. sausio 1 d. neturės mokėti taršos mokesčio už jų valdomas TP. Jį turės mokėti tie, kurie taršių TP valdytojais bus tapę nuo 2020 m. sausio 1 d. Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. sausio 9 d.
  • Mokesčio formulė: Mokesčio formulėje orientuojamasi ne tik į degalų tipus, dėdami didesnį akcentą į dyzeliną, bet ir į automobilių EURO standartą. Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę, kuri komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus:
    1. Degalų naudojimo efektyvumas: kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui.
    2. Oro taršos koeficientas: įvertinamas Euro standartu pagal degalų rūšį.
  • CO2 slenkstis: Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį, - 130 g CO2/km. Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, kasmet mažinamas CO2 slenkstis: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m. - dar mažesnis.
  • Sezoninis mokestis: Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto, automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.

Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. CO2 vertėmis, kurios nurodomos interneto svetainėse, siūloma nesivadovauti, nes pateikiamos vertės yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO2 vertei. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO2 vertė nėra įrašyta.

Infografika: CO2 emisijos skaičiavimo metodika

Finansinės lengvatos ir išimtys

Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios projekte numatytos gyventojų grupės. 50 proc. nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma ir vieną automobilį turintiems pensininkams. Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sulaukusiems 64 m., bus taikoma 50 proc. nuolaida iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).

Viceministrės G. Krušnienės teigimu, net ir vertinant dabartinį automobilių parką ir 2025 m. įsigaliosiančius tarifus, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio nemokėtų. Dar 20 proc. mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mažiausias mokestis pereinamaisiais 2023 m. turėtų siekti 15 eurų.

Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. mokės daugiau nei 300 EUR.

Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.

Jei registruojate visiškai naują automobilį, sumokėti mokestį reikia, bet jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.

Prognozuojami rezultatai ir nauda

Pasak ministerijos, šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais, leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, laipsniškai pasikeistų šalies TP parko struktūra - sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.

  • Šalyje apie 90 proc. ŠESD kiekio išmeta kelių transportas. Didžiausią dalį (57 proc.) sudaro išmetimai iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių.
  • Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. t CO2 ekvivalento kvotų.

Kaip skelbia ministerija, norint pasiekti Lietuvai nustatytą tikslą 9 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, būtina 2021-2030 m. neviršyti 126,6 mln. t kvotos. Jeigu bus perviršis, mūsų šalis turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais. Prognozuojama, kad išmetamas ŠESD kiekis 2021-2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t. Padengti perviršį, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 348 mln. eurų, o vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. eurų.

Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. viso biudžeto pajamų.

Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas tikisi iki 2027 m. pasiekti šiuos tikslus:

  • Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 25 proc.
  • Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
  • Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. parko atitikti "Euro 5" arba aukštesnį standartą.
  • 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių išmetimus.

Klimato kaita – trumpametražis filmas [4K]

Įplaukų panaudojimas ir pagalbos priemonės

Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose yra itin svarbu. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. eurų.

Be to, Aplinkos ministerija siūlo paramą keičiant taršias transporto priemones:

  • Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, siūloma pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis.
  • Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerija taip pat žada savivaldybėms padėti nustatyti prioritetines taršos zonas. Pačios savivaldybės spręs, kokio taršumo automobilius įsileisti į šias zonas.

Argumentai už ir prieš taršos mokestį

Aplinkos ministras teigia, kad įvedus taršos mokestį, gyventojai bus raginami rinktis ne tokius galingus, mažiau taršius automobilius. Pasak jo, „Mes tikrai nepersodinsim gyventojų į elektromobilius, nes vidutinis Lietuvos gyventojo automobilis kainuoja 5 tūkst. eurų. Tačiau už tuos pačius 5 tūkst. eurų galima pirkti labai galingą taršų, galima pirkti ir kokybišką, saugų mažalitražį 15, 10, 7 metų senumo automobilį“.

Socialinės nelygybės kritika

Vardan ekologijos įvedamas mokestis akivaizdžiai labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius žmones. Peticijoje prieš šio mokesčio įvedimą, kurią pasirašė daugiau nei 60 tūkst. žmonių, gan aiškiai išvardijamos problemos: „Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažiuoja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti…. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą.“

Tuo tarpu brangiai kainuojančios „ekologiškos“ mašinos yra prieinamos tik pasiturintiems arba palyginti aukštas pajamas gaunantiems ir paskolas galintiems pasiimti žmonėms. Vadovaujantis ekologinio mokesčio logika, būtent šie žmonės mažiausiai teršia aplinką. Pagal tokį „ekologinį“ mąstymą, atsakomybė už klimato atšilimą padalijama pagal klasinę poziciją: jei neišgali pirkti brangesnių „ekologiškų“ prekių, esi daugiau nubaudžiamas už taršą.

Ekologinės naudos abejonės

Bet net ir užsimerkus prieš tokią akivaizdžiai turtinguosius privilegijuojančią politiką, verta paklausti, ar tikrai naujų ekologiškų mašinų įsigijimas iš esmės keičia situaciją klimato krizės atžvilgiu. Pats skatinimas pirkti vis naujas mašinas yra neekologiškas, nes, visų pirma, tai reiškia jų nenustojančią gamybą ir atitinkamą CO2 kiekio išmetimą. Taip pat, „ekologiškais“ vadinamų elektra varomų ar hibridinių automobilių gamybai reikalingas vis didesnis ličio metalo kiekis.

Anot Guillermo Gonzalez, Čilės Universiteto profesoriaus, ličio išgavimas, „kaip ir bet koks iškasenų išgavimas, yra invazinis, išraižantis landšafą, užteršiantis vandenį, žemę ir vietinius šulinius. Kaip teigia profesorius, tokie automobiliai ir įrenginiai „nėra žalioji išeitis - tai apskritai nėra jokia išeitis“.

Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė pirmai kancerogeninei grupei (sukeliantiems vėžį). Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. atliktas tyrimas, dyzeliniai automobiliai išmeta tris ketvirtadalius visų azoto oksidų, nors sudaro tik 69 proc. automobilių parko.

Politinė ir visuomenės kritika

Politikai mano, kad šiuo metu, Seimui svarstant kitų metų biudžeto projektą, nėra tinkamas laikas kalbėti apie naujus mokesčius. Įvairių frakcijų nariai kritikuoja pasiūlytą apmokestinimo mechanizmą, kuris galėtų paliesti ir vidutines pajamas gaunančias šeimas, elektromobilių ir hibridinių automobilių savininkus.

BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas apie pasiūlytą projektą turi dviprasmišką nuomonę. Jis priminė ir tai, kad nepritarta jo siūlymui didesniu, 36 proc. gyventojų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti pačius turtingiausius, dideles pajamas gaunančius gyventojus. „Kažkaip su bendra mokesčių politika mes paprasčiausia blaškomės“, - apgailestavo A. Sysas.

Be abejonės, automobilių išmetamas CO2 kiekis turi būti mažinamas. Dėl to pasisakoma už nemokamą ir kokybišką viešąjį transportą. Nemokamas visuomeninis transportas ne tik mažintų poreikį įsigyti ir naudotis asmeniniu automobiliu, bet ir mažintų socialinę atskirtį.

Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.

Automobilių prabangos mokesčio iniciatyva (K. Neimanto projektas)

Siekiant į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys K. Neimantas siūlo galingus automobilius apmokestinti nauju prabangos mokesčiu.

Projekto esmė

Jo parengtas įregistruotas projektas numato, kad automobilis būtų apmokestinamas 1 proc. nuo jo vertės, jei transporto priemonės variklio galingumas siekia nuo 151 iki 300 kW. 2 proc. mokesčio tarifas grėstų automobiliams, kurių variklio galia didesnė nei 300 kW. Parlamentaras taip pat siūlo numatyti mokesčio lengvatą susituokusioms šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų. Jei Seimas pritartų, naujo mokesčio joms nereikėtų mokėti perkant didesnį automobilį, kurio galingumas siekia iki 250 kW. Tačiau išimtis būtų taikoma tik pigesniems automobiliams, kurių kaina ne didesnė nei 20 proc. praeitų metų jų vidutinės rinkos kainos.

Vertinimai ir diskusijos

  • Algirdas Sysas (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas): „Pati idėja apmokestinti prabangius automobilius gal ir gera, tačiau yra siūlomas labai sudėtingas mechanizmas. Dar čia ir šeimas įpainioja. Jeigu turtingoje šeimoje yra prabangus automobilis, tai koks skirtumas, ar vienas, ar du vaikai joje auga?“ Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje žmonės jau turi lėktuvus, labai prabangias jachtas. „Gal tada reikėtų eiti viso registruoto turto apmokestinimo keliu. Manyčiau, kad tai būtų sąžiningiau ir tikslingiau negu imti atskiras kažkokių turtų rūšis ir jas atskirai apmokestinti. Reikėtų įvertinti ir sudėtingą tokio mokesčio administravimą.“
  • Ligita Girskienė (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė): Asmeniškai būtų linkusi pritarti papildomam prabangių automobilių apmokestinimui dėl aplinkosauginių motyvų. „Pirmiausia vertinčiau šį mokestį aplinkosauginiu požiūriu. Būtent prabangūs automobiliai dažniausiai turi didesnį variklio tūrį ir CO2 emisiją, todėl jų papildomas apmokestinimas galėtų skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.“ Tačiau parlamentarė įvardijo ir tam tikras matomas rizikas: „Ar nenutiks taip, kad ims mažėti prabangių automobilių pardavimai Lietuvoje? Dalis pirkėjų registruos savo automobilius užsienyje, taip išvengdami papildomo mokesčio ir kartu mažindami Lietuvos biudžeto pajamas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pan.“
  • Aidas Gedvilas („Nemuno aušros“ frakcijos narys): Nepritaria frakcijos kolegos K. Neimanto iniciatyvai, nes dėl jos nebuvo tartasi frakcijoje ir ji prasilenkia su deklaruotu partijos siekiu neįvedinėti jokių naujų mokesčių. „Nepalaikyčiau tokios apmokestinimo iniciatyvos, nes ji paliestų ir vidutines, netgi mažas pajamas gaunančius piliečius. Šitas mokestis paliestų ne tik „Porsche“ ar „Bentley“ savininkus. Į šią apmokestinimo kategoriją patektų ir hibridiniai automobiliai, taip pat ir elektromobiliai, kurie viršija 150 kW galios ribą, kuriuos skatiname įsigyti, kurie yra draugiškesni aplinkai.“
  • Laurynas Kasčiūnas (TS-LKD pirmininkas): Rezervuotai vertina K. Neimanto pasiūlymą, atkreipdamas dėmesį, jog „Nemuno aušros“ prieš rinkimus žadėjo neįvedinėti naujų mokesčių. „Tikrai manau, kad ne laikas kalbėti apie naujus mokesčius, nes jie yra ir taip jau pakankamai dideli.“
  • Viktorija Čmilytė-Nielsen (Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė): Jeigu iniciatyva būtų labai gerai paruošta, ją būtų galima svarstyti, bet šiuo metu projektas parengtas nekokybiškai. „Visų pirma, būtų įdomu, kaip tokią iniciatyvą įvertins ir paties K. Neimanto partiečiai - tiek R. Žemaitaitis, tiek A. Gedvilas, kurie yra galingų, prabangių automobilių savininkai?“
  • Lukas Savickas (Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas): Nauja iniciatyva šiuo metu, kai svarstomas biudžetas, įneš tik daugiau chaoso. „Ne tik „Nemuno aušros“ frakcija, bet ir visa naujoji valdančioji koalicija savo Vyriausybės programoje yra aiškiai įsipareigojusi neįvesti jokių naujų mokesčių. Todėl ši iniciatyva atrodo kaip pažadų laužymas ir bandymas apeiti Vyriausybės atsakomybę - nauji mokesčiai stumiami ne per Ministrų kabinetą, o per atskirus Seimo narius.“

Bendras kontekstas ir sprendimų paieška

Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Be to, 2021 m. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas viešojo sektoriaus perkančiąsias organizacijas įpareigoja pirkti netaršias transporto priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. Nuo 2026 m. - 100 proc.

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą - jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie apskritai negali įsigyti automobilio.

Pasaulio žemėlapis, rodantis automobilių mokesčius ES šalyse

tags: #automobiliu #ekologijos #mokestis #projektas

Populiarūs įrašai: