Žurnalo „Reitingai“ atstovai Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė pristatė naujausius švietimo aktualijų apžvalgos rezultatus, kurie 2023-iuosius metus įvardijo kaip lūžio tašką. Pastebėta, kad savivaldybių mokykloms tampa vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis. „Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos vejasi valstybines, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis“, - konstatavo J. Kučinskaitė.

Pasak jos, jei ne kelios gimnazijos, turinčios galimybę atsirinkti visus ar dalį mokinių, savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų vaizdas atrodytų dar niūresnis. Tokias tendencijas atskleidė naujausias gimnazijų reitingas pagal dalykus. „Jei tendencijos nesikeis, panašu, kad po dvejų - ketverių metų matysime dar nykesnį vaizdą. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams - rusų kalba“, - rašoma pranešime.

G. Sarafinas pridūrė, kad per pastaruosius 10 metų buvo uždaryta 380 valstybinių ir savivaldybių mokyklų, jų skaičius sumažėjo nuo 1200 iki 820-ies. Privačiose mokyklose, anot žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, mokosi maždaug 8 procentai visų šalies mokinių, ir jų skaičius, prognozuojama, toliau augs.

statistika apie valstybinių ir privačių mokyklų skaičiaus pokyčius Lietuvoje per dešimtmetį

Gimnazijų reitingai pagal atskirus dalykus

Analizuojant geriausių mokyklų pagal atskirus dalykus 60-ukus, pastebėta, kad tarp geriausiai išlaikiusių matematikos egzaminą yra mokyklų, kuriose net 10%, 14%, 20% ar net 30% visų abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE). „Nepaisant to, gimnazijos vis tiek yra tarp geriausių matematikos disciplinoje. Bet taip yra todėl, kad likusios klasės dalies mokinių matematikos pasiekimai yra labai aukšti“, - aiškino reitingų sudarytojai. Panašios tendencijos pastebimos ir žvelgiant į lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatus.

Reitingų sudarytojai taip pat pažymėjo, kad egzamino neišlaiko ne tik neatrankinių, bet ir atrankinių mokyklų mokiniai, o tai atsispindi dalykiniuose reitinguose.

Metodika: kaip sudaromi dalykiniai reitingai

Iš viso kiekviename dalyke buvo išskirta po 60 gimnazijų iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus. Gimnazijų dalykinis reitingas sudarytas analizuojant, kiek mokinių kiekvienoje šalies mokykloje laikė konkrečius egzaminus ir kaip juos išlaikė: kiek surinko silpnus rezultatus (nuo 16 iki 35 balų).

Mokykla, kurios didžiausias procentas mokinių (iš visų laikiusių konkretų egzaminą) jį išlaikė pagrindiniu lygiu (nuo 36 iki 85 balų), gavo 4 taškus. Mokykla, kurios didžiausias procentas mokinių jį išlaikė aukščiausiu lygiu (nuo 86 iki 100 balų), gavo 6 taškus. Papildomai du taškus galėjo pelnyti gimnazijos, kurių daugiausia abiturientų kiekviename dalyke gavo šimtukų, o tos, kuriose šimtukininkų nebuvo, taškų negavo.

Keturi reitingo taškai buvo suteikti toms mokykloms, kurių absoliučiai visi abiturientai laikė „pagrindinius“ egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos arba biologijos, taip pat anglų kalbos. Kuo mažiau buvo abiturientų, laikiusių šiuos egzaminus (nes jiems nebuvo leista laikyti dėl pažangumo), tuo mažesnį balą ar balo dalį pelnė konkreti gimnazija konkrečiame dalyke.

Geriausiai sekasi šioms gimnazijoms pagal dalykus:

  • Matematika: 1. KTU gimnazija, 2. Vilniaus licėjus, 3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, 4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, 5. Klaipėdos licėjus.
  • Lietuvių kalba: 1. LSMU gimnazija, 2. Vilniaus licėjus, 3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 4. Kauno jėzuitų gimnazija, 5. Vilniaus jėzuitų gimnazija.
  • Istorija: 1. Klaipėdos licėjus, 2. Vilniaus licėjus, 3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, 4. KTU gimnazija, 5. Klaipėdos Vydūno gimnazija.
  • Biologija: 1. Vilniaus licėjus, 2. LSMU gimnazija, 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija, 4. Klaipėdos licėjus, 5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.
  • IT: 1. KTU gimnazija, 2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 3. LSMU gimnazija, 4. Vilniaus licėjus, 5. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija.
  • Chemija: 1. Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2. Klaipėdos licėjus, 3. Šiaulių J. Janonio gimnazija, 4. LSMU gimnazija, 5. Šiaulių Didždvario gimnazija.
  • Fizika: 1. KTU gimnazija, 2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, 3. Vilniaus licėjus, 4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 5. LSMU gimnazija.
  • Anglų kalba: 1. Vilniaus licėjus, 2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija, 4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 5. KTU gimnazija.
  • Geografija: 1. Vilniaus licėjus, 2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, 3. Kauno jėzuitų gimnazija, 4. Raseinių raj. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, 5. LSMU gimnazija.

Universitetų ir kolegijų reitingai

Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė kolegijų ir universitetų reitingus pagal specialistų parengimą.

Kolegijų reitingas (pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą)

Buvo įvertintos 51 koleginės studijų krypties. Lyderiaujančios kolegijos:

  • Vilniaus kolegija: pirmauja 21-oje profesinio bakalauro studijų krypties.
  • Kauno kolegija: pirmauja 14-oje studijų krypčių.
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija: pirmauja 5-iose studijų kryptyse.
  • Kauno technikos kolegija: lyderiauja 3-ose studijų kryptyse.
  • Vilniaus dizaino kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla: pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
  • Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija: pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Universitetų reitingas (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą)

Vertintos 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Lyderiaujantys universitetai:

  • Vilniaus universitetas: pirmauja 41-oje studijų kryptyje.
  • Vytauto Didžiojo universitetas: lyderiauja 12-oje studijų krypčių.
  • VILNIUS TECH universitetas: pirmauja 11-oje studijų krypčių.
  • Kauno technologijos universitetas: pirmauja 8-iose studijų kryptyse.
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: pirmauja 6-iose studijų kryptyse.
  • Vilniaus dailės akademija: lyderiauja 5-iose studijų kryptyse.
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija: pirmauja 3-iose studijų kryptyse.
  • Lietuvos sporto universitetas: pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
  • Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas: pirmauja po vieną studijų kryptį.

Universitetų reitingas (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą)

Vertinant magistrų rengimą, įvertintos 84 studijų kryptys. Lyderiaujantys universitetai:

  • Vilniaus universitetas: pirmauja 40-yje studijų krypčių.
  • Vytauto Didžiojo universitetas: pirmauja 11-oje studijų krypčių.
  • VILNIUS TECH universitetas ir Kauno technologijos universitetas: lyderiauja po 9-ias studijų kryptis.
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija: lyderiauja po 3-ias studijų kryptis.
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas: pirmauja po 2 studijų kryptis.
  • ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas: geriausi po vienoje studijų kryptyje.

Neraminantys signalai švietimo sistemoje

Naujausioje švietimo reitingų ir rodiklių apklausoje paliestos ir tam tikros pastebimos švietimo problemos. Nuo 2024-ųjų metų, įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, visi jaunuoliai, siekiantys aukštojo mokslo tiek universitetuose, tiek kolegijose, privalės išlaikyti 3 egzaminus: du privalomus - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (išskyrus menus pasirinkusius), ir vieną pasirinktą. Tai galios tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms studijų vietoms.

„Reitingai“ sulaukia daug nusiskundimų iš tėvų, kad kai kuriose mokyklose mokiniams, pasirinkusiems matematikos B lygį, mokytojai neleidžia laikyti matematikos VBE. Tai vertinama kaip neleistina, gal net nusikalstama prieš jaunuolių ateitį, nes taip užkertamas kelias patekti į aukštąją mokyklą. Jei mokytojai neleis silpnesniems mokiniams laikyti matematikos VBE, tikėtina, kad padidės jaunimo, siekiančio aukštojo mokslo, emigracija į kitas šalis.

Kodėl kai kurie universitetai grįžta prie standartizuotų testų priėmimo procese

Dar viena neraminanti tendencija - valstybinių mokyklų skaičius Lietuvoje stipriai mažėja, o privačių - reikšmingai auga. „Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos - jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų. Tačiau tokiu atveju kiek netikėtai atrodo nevalstybinių/privačių mokyklų skaičiaus dinamika Lietuvoje: jų sparčiai daugėja ir per dešimt metų jų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto - nuo 35 iki 93. Be to, šiemet atsirado dar kelios naujos“, - rašoma pranešime.

Vairavimo mokyklų reitingai ir kokybės vertinimas

Visuomenė susidomėjo vairavimo mokyklų veikla, todėl būsimuosius vairuotojus egzaminuojanti valstybės įmonė „Regitra“ pirmą kartą paskelbė šalies vairavimo mokyklų reitingus. Šie reitingai sudaryti pagal tai, kokie šalies vairuotojus rengiančių institucijų efektyvumo rodikliai, kokie įkainiai, kurių instruktorių auklėtiniai geriausiai išlaiko egzaminus, ar mokykla turi nuobaudų, ar dėl vairavimo mokyklos gauta skundų. Vienas pagrindinių rodiklių - kiek mokinių išlaikė egzaminą iš pirmo karto.

Iš pirmo karto B kategorijos vairavimo egzaminą Lietuvoje išlaiko vidutiniškai 40-42% vairavimo mokyklų mokinių. Tauragės apskrityje šis rodiklis geriausias „Bicedoje“: 2013-2016 m. B, B1 kategorijų vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaikė 44% mokinių. UAB „Biceda“ auklėtiniai C1, C1E, C, CE kategorijos egzaminus laiko sėkmingiausiai Lietuvoje - 78,3% mokinių vairuotojo pažymėjimus pavyksta gauti pirmuoju bandymu.

Vairavimo mokyklos reitinguotos ir pagal tai, kurių instruktorių auklėtiniai geriausiai išlaiko egzaminus. Tauragės apskrityje „Bicedos“ rodiklis tarp vairavimo mokyklų geriausias: 63,1% mokinių vairavimo egzaminą A1, A2, A, B, B1, C1, C1E, C, CE kategorijose išlaiko iš pirmo karto. Šis rodiklis - aštuntas šalyje. „Bicedoje“ dirbantys Ugnius Šermukšnis, Viktoras Jakubauskas, Darius Nūtautas, Romas Čepulis - geriausių šalies instruktorių dvidešimtuke.

UAB „Biceda“ - ilgametė patirtis ir kokybė

UAB „Biceda“ įsteigta 2001 m. liepos 1 d. Įmonės pavadinimas sudarytas iš vairavimo kategorijų raidžių. Nuo 2003 m. lapkričio „Biceda“ yra Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos narė. 2010 m. Susisiekimo ministerija apdovanojo geriausias Lietuvos vairavimo mokyklas, tarp kurių geriausia vairavimo mokykla Tauragės apskrityje pripažinta „Biceda“. Bendrovėje dirbantys mokytojai ir instruktoriai atestuoti Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje.

Nuo 2013 metų liepos įmonė persikėlė į naują specialiai vairavimo mokyklai statytą moderniai įrengtą pastatą Birutės g. 31. Mokykla aprūpinta šiuolaikine technika: šešiais lengvaisiais automobiliais, penkiais sunkvežimiais ir vienu autobusu. Mokymosi aikštelė įrengta Mažonų kaime.

Nors mokinių skaičius mažėja dėl emigracijos, „Biceda“ siūlo įvairias vairavimo mokymo paslaugas, įskaitant 95 kodo mokymą. Direktorius Vytautas Šimaitis pabrėžia, kad svarbiausia savybė, kurią privalo turėti vairavimo instruktorius, yra kantrybė ir vidinė kultūra.

nuotrauka su moderniu vairavimo mokyklos pastatu ir automobilių parku

Iššūkiai ir prieštaringi vertinimai

Vairavimo mokyklų atstovai kartais išreiškia abejones dėl „Regitros“ sudarytų reitingų tikslumo, teigdami, kad jie neatspindi tikrosios vairuotojų rengimo kokybės. Pavyzdžiui, vienos įmonės direktoriaus pavaduotoja Sigita Rimkevičienė pastebėjo, kad lyginant įmones pagal procentinį balą, neteisinga lyginti tas, kurios parengia skirtingą skaičių vairuotojų. Didelės apimtys natūraliai lemia ir didesnį neišlaikiusiųjų skaičių.

Kitas nerimą keliantis aspektas - instruktorių nekompetencija ir galimas piktnaudžiavimas padėtimi. Kai kurie instruktoriai, siekdami didesnio pelno, gali sąmoningai nuteikinėti mokinius prieš „Regitros“ egzaminuotojus arba neefektyviai naudoti vairavimo pamokų laiką. Panevėžio „Regitros“ filialo viršininkas Rimantas Kaulinskas atkreipė dėmesį, kad mokyklų reitingų skirtumai dažnai susiję su instruktorių darbo rezultatais.

Taip pat pastebimas kvalifikuotų instruktorių trūkumas, o tai gali turėti įtakos būsimųjų vairuotojų mokymosi kokybei.

Pirmaujančios vairavimo mokyklos pagal apskritis (I pusmetis)

Šalies vairavimo mokyklų reitingai buvo sudaryti pagal tai, kiek jas baigusių mokinių per pirmąjį šių metų pusmetį iš pirmo karto išlaikė praktinį vairavimo egzaminą B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Reitinge pateikiamos tik tos mokyklos, kurios parengė daugiau kaip 50 kandidatų.

  • Alytaus apskritis: Druskininkų „Ryto“ gimnazijos vairavimo mokykla (41,09%).
  • Kauno apskritis: viešoji įstaiga „Greičio juosta“ (53,45%).
  • Klaipėdos apskritis: UAB „Alksnynės vairavimo mokykla“ (54,38%).
  • Marijampolės apskritis: J. Klimo individuali įmonė (54,79%).
  • Šiaulių apskritis: Jono Dunausko įmonė (46,66%).
  • Tauragės apskritis: A. Gailiaus firma „Arvaira“.
  • Telšių apskritis: V. Malakausko personalinė įmonė (46,72%).
  • Utenos apskritis: UAB „Algerna“ (50,42%).
  • Vilniaus apskritis: Vytauto Dačkos personalinė įmonė (52,23%).
  • Panevėžio apskritis: viešoji įstaiga „Moto Roki“ (Rokiškis) (59,3% - geriausias rodiklis šalyje). Antra liko UAB „Rokauta“ (Rokiškis).

tags: #vairavimo #mokyklu #reitingai #2013

Populiarūs įrašai: