Lietuva nuolat puoselėja jaunųjų talentų ugdymą ir skatina moksleivių dalyvavimą mokslo olimpiadose. Šalies indėlis į tarptautines mokslo olimpiadas kasmet plečiasi, o Vilniaus licėjus yra viena iš mokymo įstaigų, aktyviai prisidedančių prie šios veiklos ir ruošiančių gabius fizikos bei astronomijos specialistus.
Lietuvos jaunųjų talentų skatinimas ir „Lumina Lituanica“
Kiekvienais metais organizuojamas šventinis apdovanojimų renginys „Lumina Lituanica“, skirtas pagerbti geriausius Lietuvos moksleivius, pasiekusius aukštus rezultatus tarptautinėse mokslo olimpiadose. Šis prestižinis renginys kasmet suburia bendruomenę, skiriančią didelį dėmesį Lietuvos švietimo pažangai ir jaunųjų talentų skatinimui. 2025 metais tarptautinių olimpiadų laimėtųjų ir prizininkų fizikos srityje - net dvylika. Šie mokiniai dalyvavo įvairiose tarptautinėse olimpiadose, tokiose kaip Europos fizikos olimpiada (EuPhO), Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO), Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada (IOAA) bei Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada jauniams (IOAA-Jr).
Vilniaus universitetas (VU) stiprina bendradarbiavimą su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), aktyviai prisidėdamas prie jaunųjų fizikų ir astronomų ugdymo. VU Fizikos fakulteto bendruomenės nariai - dėstytojai, studentai ir alumnai - ilgus metus dalyvauja ne tik Lietuvos mokinių fizikos čempionato, Lietuvos mokinių fizikos ir astronomijos olimpiadų organizavime, užduočių kūrime bei vertinime, tačiau ir vadovauja tarptautinėms olimpiadų dalyvių komandoms, pabrėžia VU Fizikos fakulteto „Fotono“ mokyklos vadovė, doc. Edita Palaimienė.
Atrankos procesas ir nacionalinės olimpiados
Lietuvos atstovų tarptautinėse olimpiadose rinktinės sudarymas prasideda nuo nacionalinių olimpiadų etapo. Pasak VU Fizikos fakulteto mokslininkų doc. Jevgenijaus Chmeliovo ir dr. Vido Dobrovolsko, pagal Lietuvos olimpiados rezultatus atrenkami geriausiai atlikusieji užduotis.
Tam, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse olimpiadose, Lietuvos moksleiviai nacionalinėse olimpiadose turi įveikti tris etapus:
- Pirmąjį turą organizuoja pačios mokyklos, atrinkdamos mokinius tolimesniam etapui.
- Antrasis turas vadinamas savivaldybių etapu, jam užduotis rengia suformuota komanda, prie kurios prisideda ir VU Fizikos fakulteto mokslininkai.
- Trečiasis - šalies etapas, kuriame dalyvauja patys geriausi Lietuvos mokiniai.
Vertinimo komisija, kurią sudaro ir Fizikos fakulteto bendruomenės nariai, labai kruopščiai ir atsakingai vertina darbus, nes kiekvienas balas yra svarbus dalyviui. Po šalies etapo organizuojama atrankos stovykla, kurios metu geriausiai pasirodžiusius fizikos olimpiadoje mokinius supažindinama su moderniosios fizikos temomis, jie sprendžia įvairius uždavinius ir atlieka eksperimentinę užduotį. Pagal parodytus rezultatus sudaromos dvi penkių mokinių komandos - atitinkamai į IPhO ir EuPhO. Šalies mastu taip pat vyksta Lietuvos mokinių fizikos čempionatai, pavyzdžiui, 35-asis ir 36-asis čempionatai, kuriuose dalyvauja šimtai gimnazijų moksleivių iš visos Lietuvos, spręsdami įvairius uždavinius iš fizikos sričių.
73-osios Lietuvos mokinių fizikos olimpiados Vilniaus miesto etapas Vilniaus licėjuje
Vilniaus licėjus aktyviai prisideda prie Lietuvos mokinių fizikos olimpiadų organizavimo. 73-osios Lietuvos mokinių fizikos olimpiados Vilniaus miesto etapas vyks 2026 m. sausio 22 d. 9.00 - 13.00 val. Vilniaus Licėjuje (Širvintų g. 82, Vilnius).
Miesto etape pateikiamos tik teorinės užduotys, jų atlikimo trukmė - 4 valandos. Į miesto olimpiados etapą iš vienos mokyklos kviečiama ne daugiau kaip po vieną mokinį iš mokykloje esančių 9, 10, 11 ir 12 paralelinių klasių, laimėjusius mokyklos etape. Pavyzdžiui, jei mokykloje yra penkios 9-os klasės, olimpiadoje gali dalyvauti penki 9-ų klasių mokiniai iš tos mokyklos. Tas pats principas galioja ir 10, 11, 12 klasių mokiniams.
Dalyviai privalo užsiregistruoti iki 2026 m. sausio 19 d. Olimpiados miesto etapo mokinių darbus vertins Sostinės vaikų ir jaunimo centro direktorės įsakymu sudaryta vertinimo komisija. Mokytojai iki 2026 m. sausio 19 d. 15 val. kviečiami registruotis vertinimo komisijos darbe užpildant registracijos formą. Vertinimo komisijos nariai darbus vertins pasibaigus olimpiadai, 2026 m. sausio 22 d. nuo 13.30 val. Vilniaus Licėjuje (Širvintų g. 82, Vilnius).
Tarptautinės fizikos olimpiados (IPhO) ir Lietuvos pasiekimai
Doc. Jevgenijus Chmeliovas ilgus metus vadovauja tarptautinių fizikos IPhO ir EuPhO olimpiadų komandoms. Kiekvieną pasaulinės IPhO olimpiados valstybės komandą sudaro iki 5 mokinių, o iš viso dalyvauja daugiau kaip 80 komandų.
IPhO vyksta liepos mėnesį, kai daugelyje šalių yra pasibaigę brandos egzaminai. Tikslią datą nustato organizuojanti šalis. Olimpiada trunka 8-10 dienų ir ją sudaro teorinis bei eksperimentinis turai, tarp kurių daroma vienos dienos pertrauka. IPhO užduotis ruošia organizuojanti šalis, o dalykinė programa yra daug platesnė už Lietuvos mokyklinę fizikos programą. Nemažą dalį užduočių sudaro temos, su kuriomis VU Fizikos fakulteto studentai susipažįsta per studijų pirmuosius dvejus metus, bendrosios fizikos kursą.
Uždaviniai dažnai suformuluojami taip, kad mokiniams tenka įsigilinti į tam tikrą fizikinį reiškinį - nuo mikrobangų krosnelės magnetrono veikimo principų iki žemės drebėjimų ar ugnikalnių išsiveržimų specifikos, nuo burbuliukų susidarymo gazuoto gėrimo taurėje iki juodosios materijos stebėjimų Visatoje. Tiek teorinio, tiek eksperimentinio turo užduočių su aiškinamuoju tekstu apimtis sudaro keliolika puslapių. Kiekviena komanda gauna organizatorių parengtas uždavinių sąlygas anglų kalba ir komandos vadovų išverstus tekstus.
Su iššūkiais Lietuvos mokiniai susidoroja sėkmingai: per visą olimpiadoje dalyvavimo istoriją, mūsų mokiniai iš IPhO parsivežė 2 aukso, 16 sidabro ir 49 bronzos medalius bei 47 pagyrimo raštus. Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO) vyksta kasmet nuo 1967 m., o pernai vyko jau 55-tą kartą. Lietuvos komandos čia dalyvauja nuo 1989 m. ir buvo praleidusios tik dvi olimpiadas: 2003 m. Taivane vykusią olimpiadą dėl tuo metu paplitusio paukščių gripo ir 2024 m.
Kiekviena dalyvaujanti šalis įsipareigoja olimpiadą surengti ir savo šalyje. Lietuva dar praeito amžiaus gale pasižadėjo surengti olimpiadą 2020 m., ir buvo pradėjusi aktyvius pasiruošimo darbus. Tačiau 2020 m. pavasarį prasidėjusi koronaviruso pandemija sugriovė visus planus, ir renginį teko atšaukti. Nors olimpiada buvo perkelta į kitus metus, 2021 m. pavasarį dėl epidemiologinės situacijos olimpiadą nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu. Į visas dalyvaujančias šalis paštu buvo išsiųsti eksperimentinės užduoties komplektai, o užduočių aptarimas ir mokinių nuotolinis stebėjimas jiems atliekant užduotis vyko „Zoom“ platformoje.
Vilniaus licėjaus mokinių pasiekimai IPhO
2023 m. liepos 10-17 d. Tarptautinėje fizikos olimpiadoje IPhO bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus mokinys Paulius Kalinauskas (mokytojas Eugenijus Rudminas) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinys Tomas Razbadauskas. Sidabro medalį iškovojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Tomas Babelis, o pagyrimo raštu apdovanotas Klaipėdos licėjaus mokinys Jokūbas Viršilas.
Europos fizikos olimpiada (EuPhO): Iššūkiai ir laimėjimai
EuPhO pirmą kartą įvyko 2017 m. Estijoje, o Lietuva olimpiadoje dalyvauja nuo 2019 m. Europos olimpiada skiriasi nuo pasaulinės IPhO olimpiados: uždaviniai yra žymiai trumpesni, bet ir sudėtingesni, kadangi yra mažiau, arba visai nėra, tarpinių klausimų, „užvedančių“ ant kelio. Uždavinius rengia EuPhO komitetas, o priimančioji šalis yra atsakinga už olimpiados organizavimą, logistiką, kultūrinę ir / arba sportinę programą.
Ši olimpiada paprastai vyksta birželį, todėl dažnai sutampa su vienu ar keliais brandos egzaminais. Anksčiau dėl to problemų būdavo tik dvyliktokams, dabar - ir vienuoliktokams. Į komandą pakviestiems mokiniams tenka rinktis: arba eiti į egzaminą, arba važiuoti atstovauti Lietuvai į EuPhO. Egzaminą tuomet tektų laikyti pakartotinėje sesijoje, kai klasės draugai jau bus pradėję vasaros atostogų poilsį.
Per septynerius dalyvavimo metus Lietuvos komandos iš olimpiados parsivežė 1 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos medalius bei 9 pagyrimo raštus. Komandos vadovas džiaugiasi, kad pernai iškovoti 2 sidabro ir 2 bronzos medaliai. Į šią olimpiadą kiekviena valstybė deleguoja komandą iki 5 mokinių, tačiau priimančioji šalis gali deleguoti 10 mokinių. Europos olimpiadoje būna svečių ir iš kitų žemynų - tiek Azijos, tiek abiejų Amerikų. Ypač daug dalyvių, net 55 šalys, susirinko 2024 m. Sakartvele, o pernai Bulgarijoje, jau 9-oje EuPhO, dalyvavo 40 komandų.
Astronomijos ir astrofizikos olimpiados: IOAA ir IOAA-Jr
Tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados IOAA komandai vadovavęs dr. Vidas Dobrovolskas pasakoja, kad ši olimpiada taip pat trunka keletą dienų. Vyksta teorinių užduočių sprendimo, duomenų analizės ir astronominių stebėjimų turai. Tarp skirtingų turų dažnai daroma dienos pertrauka, todėl tarptautinės olimpiados paprastai trunka 7-9 dienas. IOAA olimpiada prasidėjo 2007 metais, ir nuo tol dalyvaujančių šalių skaičius vis auga: pernai Mumbajuje vykusioje 18-je IOAA olimpiadoje dalyvavo moksleiviai iš 64 šalių. Nors ne kasmet pavyksta iškovoti medalius, pasiekiami tikrai neblogi rezultatai. Paskutinėje IOAA olimpiadoje net 4 iš 5 mokinių pelnė medalius: vieną sidabro ir tris bronzos. VU Fizikos fakulteto studentai yra nepakeičiami pagalbininkai rengiant kasmetinę Lietuvos astronomijos olimpiadą.
Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada jauniams, IOAA-Jr, buvo organizuota 4-ąjį kartą. Joje dalyvavo 110 moksleivių iš 23 šalių, o Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalį ir pagyrimo raštus.
Kiti Vilniaus licėjaus mokinių dalyviai
Tarp daugelio gabių Lietuvos moksleivių, dalyvavusių šalies ir tarptautinėse olimpiadose, minimas ir Žygimantas Lečickis iš Vilniaus licėjaus, nuolat demonstruojantis puikius rezultatus ir atstovaujantis savo mokyklai bei šaliai įvairiuose fizikos mokslo konkursuose.
tags: #viniaus #licejaus #fizikos #olmpiada