Lietuvos vežėjams svarstant apie galimybę naudoti elektrinius vilkikus tarpmiestiniuose maršrutuose, užsienio bendrovės elgiasi drąsiau, įgyvendindamos tvarius sprendimus. Šis žingsnis yra itin svarbus dekarbonizuojant sunkųjį transportą ir mažinant jo poveikį aplinkai, tačiau kartu kelia specifinius infrastruktūros ir technologinius iššūkius.
Elektrinių vilkikų diegimas Lietuvoje: DFDS patirtis
Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo bendrovė DFDS nuo birželio 5 d. Klaipėdos regione naudoja tris elektrinius vilkikus. „DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas pripažįsta, kad sulaukus užsakytų elektrinių sunkvežimių iš karto teko spręsti labai specifinius baterijų įkrovimo klausimus.
Pirminiai iššūkiai ir sprendimai
Netikėčiausias iššūkis buvo tai, kad viešųjų įkrovimo stotelių programinėje įrangoje nebuvo numatytas didelės talpos baterijų įkrovimas. Stotelės buvo užprogramuotos pagal lengvuosius elektromobilius, kurių baterijų talpa neviršija 100 kWh, o DFDS naudojamuose „Volvo FH Electric“ sunkvežimiuose sumontuotos 540 kWh talpos baterijos. DFDS kreipėsi į stotelių operatorius su prašymu adaptuoti programinę įrangą sunkvežimių įkrovimui, o kol buvo sprendžiamas šis klausimas, ieškojo kitų sprendimų.
Išeitį pavyko rasti drauge su UAB Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Vidinėje teritorijoje buvo įrengtos trys lėtojo įkrovimo stotelės. CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas atkreipia dėmesį, kad DFDS buvo ne tik pirmoji elektrinius vilkikus įdarbinusi bendrovė Lietuvoje, bet ir viena pirmųjų šią naujovę išbandžiusių įmonių visame Baltijos šalių regione. Nors pradžia nebuvo itin sklandi, atsiradus poreikiui, terminale nuspręsta įrengti tris papildomas įkrovos vietas vilkikams. Projektui buvo pritaikyta viena iš turimų stotelių, skirtų prie krantinės stovinčių laivų aprūpinimui elektros energija. K. Grigalauskas pastebi, kad pirmosios elektrinius vilkikus pradeda naudoti didžiosios transporto įmonės, ir Lietuvoje pradininke tapo DFDS.
„Žaliasis koridorius“ ir aplinkosauginė nauda
„DFDS Trucking“ elektrinių sunkvežimių reisai jau siekia Kauną. Įmonė su nekantrumu laukia tolimesnės įkrovimo infrastruktūros plėtros ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Vežėjų poreikiai yra gerokai didesni nei elektromobilius vairuojančių privačių vartotojų. Vadimas Radiukas komentuoja: „Važiuojame ten, kur leidžia infrastruktūra. Reisus planuojame taip, kad pasiektume tikslą ir grįžtume tą pačią dieną. Terminale įrengtos trys stotelės labai padeda - pastatę sunkvežimius 9 val. vakaro, kitos dienos ryte juos pasiimame jau su pilnai įkrautomis baterijomis.“
„DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Numatomas viso lizingo laikotarpio efektas yra dar įspūdingesnis. Itin svarbus buvo ir CKT inicijuotas ekologiškam sunkiajam transportui skirtas „žaliasis koridorius“. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (Smeltė) - Klaipėdos uosto terminalai, kraunantys konteinerius. V. Radiukas pabrėžia partnerių pastangas: „Suprantame, kad norėdami mus greičiau įleisti, terminalai šiek tiek keičia įprastą darbo ritmą, todėl itin vertiname visas partnerių pastangas. Pirmieji mus geranoriškai priėmė CKT atstovai, tačiau ir Smeltėje mus jau atpažįsta ir greitai priima, o nauja įvažiavimo į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją automatinių vartų valdymo sistema užtikrina, kad galėsime įvažiuoti registruotu laiku.“
Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. Iš viso DFDS logistikos tinkle Europoje jų jau yra per kelias dešimtis.
Globalūs iššūkiai ir alternatyvos sunkiajam transportui
Elektromobiliams sparčiai skverbiantis į Europos gyventojų kiemus, dažnam kyla klausimas - o kurgi elektriniai sunkvežimiai? Ar tai bus baterijose sukaupta energija (BEV), ar vandenilio kuro elementų generuojama elektra (FCEV) varomas transportas - sprendimų poreikis auga. Nors sunkusis komercinis transportas sudaro tik 25 procentus visų kelių transporto priemonių Europos Sąjungoje, jie išmeta beveik pusę viso bendrijos automobilių parko CO2 emisijų. Todėl sunkiajam transportui numatyta iki 2025 m. mažinti CO2 išmetimus.
Dekarbonizacijos kelio kliūtys
Sunkiojo transporto dekarbonizacijos kelyje kol kas - daugybė duobių ir vis garsiau pasigirsta gamintojų prognozės, kad norint užtikrinti šio dešimtmečio siekius, remtis vien elektros energijos technologijomis būtų pernelyg optimistiška. Taip yra tiek dėl kaštų, tiek dėl vis besitęsiančios efektyvių techninių sprendimų paieškos, tiek dėl būtinybės juos radus užtikrinti gamybos masiškumą. Kalbant apie sunkiojo transporto situaciją, „yra kur tobulėti“. Gamintojai ieško kitų variantų, ir lengviausiai pasiekiama bei labiausiai išdirbta alternatyva dabar yra gamtinės dujos. Tačiau čia vėlgi kyla kitų klausimų dėl brangesnių vilkikų komplektuojančių dalių, aptarnavimo ar suskystintų dujų užpylimo stotelių skaičiaus.
Kas bus ateities variklis?
CO2 emisijų vertinimas ir alternatyvūs degalai
Didesnę diskusiją šia tema kovo pabaigoje paskatino ir tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU), pakomentavusi, kad matuoti komercinio transporto CO2 emisijas tik iš išmetimo vamzdžio nėra visiškai tikslus būdas ateities scenarijams paremti. Tokį teiginį sąjunga suformulavo vertindama ne tik transporto eksploatacijos metu kylančią taršą, tačiau ir visos grandinės efektą: degalų išgavimą, perdirbimą ir tiekimą iki vilkiko. Dėl to, vien Europoje, JAV ir Kinijoje skaičiuojant elektrinio transporto žalą gamtai, vidutiniškai prisidedama 45 proc. IRU suskaičiavo, kad 1 gigadžauliui energijos pagaminti dyzelinu varomam vilkikui į aplinką bus išmesta vidutiniškai 90 kg CO2. Dujinis komercinis transportas pasižymi didesniu ekologiškumu vertinant ne vien anglies dioksidą. Pavyzdžiui, palyginus su dyzeliniu vilkiku, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas „Iveco S-Way NP 460“ išmeta 95 proc. mažiau kietųjų dalelių bei 90 proc. mažiau azoto dioksido.
Dujinių vilkikų ateitis sietina su biometanu, kuris jau šiuo metu siekia iki 17 proc. įmaišymų Europos degalų stotelėse ir leidžia tokiam transportui jau dabar ženkliai mažinti išmetimus bei netolimoje ateityje net iki 95 proc. Vis dėlto, rinkoje netrūksta optimizmo ir vilčių dėl BEV bei FCEV technologijų proveržio ilgesniuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, bendrovė „Nikola“ 2021 metų pabaigoje planavo pradėti gaminti baterijų elektra varomą sunkvežimį „Nikola Tre“. Jis bus sukurtas „Iveco S-Way“ modelio pagrindu ir surenkamas šios kompanijos gamykloje Vokietijoje. Sprendimus abi technologijos iš esmės arba jau turi, arba netrukus turės. Vandenilis turi labai didelius šansus pasigalynėti su akumuliatoriuose akumuliuojama elektra varomais vilkikais.
Vandenilio ir baterijų technologijų palyginimas
Pirmoji kliūtis bus mažesnis nuvažiuojamas atstumas ir įkrovos taškų kiekis, kurie pareikalaus kruopštesnio maršrutų planavimo. Tai bus aktualiau vidiniams ar maršrutiniams pervežimams, taip pat komunalinių paslaugų sektoriuje, ten kur infrastruktūra bus labiau išvystyta ir lengviau pasiekiama. Dabartinė FCEV technologija vertinama kaip pranašesnė ilgų distancijų sunkiajam transportui, nes ja aprūpinti vilkikai yra lengvesni ir dėl to gali gabenti daugiau krovinio nei baterijų energija varomas transportas. Be to, vandenilio bakams papildyti pakanka minučių, palyginus su ganėtinai ilgu baterijų įkrovimo laiku, kurį dažnai paspartinant didele įkrovimo galia ilgainiui sparčiau menksta akumuliatorių darbiniai parametrai.
Pagrindinis iššūkis rinkos dalyvių laukia vystant vandenilio kuro elementų infrastruktūrą, kurios gausesnėmis užuomazgomis kol kas gali pasigirti tik Vokietija, skaičiuojanti apie šimtą viešų vandenilio degalinių. Palyginimui, biometano gamyklų skaičius per paskutinius penkerius metus Europoje jau beveik padvigubėjo iki daugiau nei 700, o suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinių tinklas kasmet paauga apie 60 proc.
Elektrinių vilkikų privalumai ir naujausi modeliai
Keliais pastaraisiais metais elektriniai vilkikai buvo gana karšta tema tarp sunkiųjų transporto priemonių gamintojų. Šiuo metu yra bent 7 gamintojai, planuojantys pristatyti ar išleisti šias transporto priemones. Sparčiai tobulėjant ekologiškam transportui, baterijoms ir EV infrastruktūrai, tikėtina, jog ateityje elektra varomos sunkiosios transporto priemonės bus vis populiaresnis pasirinkimas įmonėms, naudojančioms vilkikus.
Ekonominė ir ekologinė nauda
Nors elektrinių vilkikų kainos yra didesnės nei vilkikų su vidaus degimo varikliais (VDV), šios transporto priemonės turi nemažai pranašumų. Pavyzdžiui, 9 metų senumo Isuzu dyzelinio sunkvežimio priežiūros išlaidos siektų apie 300 eurų kiekvienam 1000 kilometrų (Feng, W., Figliozzi, M. A., 2012). Tuo tarpu elektriniai vilkikai, kurie turi ženkliai mažiau judančių detalių, užtikrina mažesnes priežiūros išlaidas ir retesnius gedimus.
Vien vilkikai ir sunkvežimiai yra atsakingi už maždaug 7 % pasaulio išmetamų CO2 dujų. Nuo šių transporto priemonių miestuose kaupiasi nesveiki oro teršalai, tokie kaip sieros oksidas, kietosios dalelės ir azoto oksidai. Pagrindinė EV vilkikų nauda - orui netaršios kelionės, švaresnis oras ir tvaresnis pasaulis. Be to, EV sunkvežimiai turi nemenką pranašumą garso atžvilgiu, ypač važinėjant miesto gatvėmis. Jei kyla klausimas dėl elektrinio transporto nuvažiuojamo atstumo ar neramina baterijos įkrovimo dažnumas, verta paminėti, jog pagal Europos Sąjungos įstatymus vilkikų vairuotojai privalo turėti bent 45 minučių poilsį po daugiausiai 4,5 valandų vairavimo.
Rinkos lyderių elektriniai vilkikai
Šiandien dienai yra nemažai gamintojų, planuojančių arba jau gaminančių elektrinius vilkikus.
Tesla Semi
Nors dar tik pradėtas testuoti, bet, ko gero, garsiausiai pasaulyje nuskambėjęs elektrinis vilkikas yra Tesla Semi. Šį novatorišką modelį jau užsisakiusios tokios įmonės kaip Pepsi, FedEx, UPS ir DHL. Futuristinės išvaizdos Tesla Semi vilkikui pavyko pasiekti neįtikėtinai mažą pasipriešinimo koeficientą 0.36. Palyginimui, Bugatti Chiron, vienas greičiausių sportinių automobilių, turi 0.38 koeficientą. Toks dizainas šiam vilkikui su pilna priekaba leidžia pasiekti net 96 km/h greitį per 20 sekundžių. Šis vilkikas gali nuvažiuoti 450 - 800km, pilnu pakrovimu - 640km, o jo kroviniai gali sverti iki 36 tonų. Tesla taip pat užtikrina Semi saugumą - vairuotojo vieta yra viduryje kabinos, tad taip užtikrinamas pilnas vaizdo matomumas. Tesla taip pat planuoja 2022 metų pabaigoje arba 2023m. pagaliau išleisti savo ilgai planuotą elektra varomą Semi vilkiką. Kompanija jau leidžia klientams užsisakyti ir rezervuoti šiuos vilkikus.
Daimler (Freightliner eCascadia ir Mercedes-Benz eActros LongHaul)
Daimler, vieni didžiausių pasaulio sunkiojo transporto gamintojų, jausdami spaudimą, pristatė Tesla Semi konkurentą - eCascadia modelį. Freightliner eCascadia - tai pilnai elektra varomas vilkikas, sumodeliuotas remiantis Cascadia modeliu, kurį gamintojas apibūdina kaip patį sėkmingiausią ilgųjų reisų vilkiką Šiaurės Amerikoje. Yra planuojama, kad šio vilkiko baterijos turės 550 kWh galią, nuvažiuos 400 km atstumą pilna įkrova, bei turės galimybę papildyti vilkiko bateriją iki 80% (papildomiems 320 km) per 90 minučių. Daimler gamintojas vėliau pristatė ir kitą modelį - Mercedes-Benz eActros LongHaul, kurio nuvažiuojamas atstumas pilnai įkrovus bus dar didesnis - sieks 500 km.
Volvo Trucks (Volvo FL Electric ir Volvo FE Electric)
2020-ųjų metų pabaigoje Volvo Trucks pristatė elektrinių sunkvežimių seriją, tarp jų - Volvo FL Electric ir Volvo FE Electric. Sprendimas gaminti elektra varomus sunkvežimius yra dalinai grįstas vienu iš gamintojo tikslų - iki 2040 metų nustoti gaminti sunkvežimius, varomus iškastiniu kuru. Volvo FL Electric yra miesto sunkvežimis, pritaikomas tokioms užduotims kaip pristatymas.
Volta Trucks (Volta Zero)
Švedų gamintojas Volta Trucks taip pat sukūrė miestui pritaikytus sunkvežimius - Volta Zero. Šis modelis ypatingas tuo, jog bus itin saugus. Neįprasta vairuotojo padėtis - sėdima viduryje kabinos - taip susidaro 220° matomumas, kuris leis geriau matyti aplinką. Tokia vairuotojo padėtimi pasižymi ir Tesla Semi vilkikas. Šiuo sunkvežimiu kompanija dar labiau prisideda prie žalesnio pasaulio. Planuojamas nuvažiuojamas atstumas siekia 150 - 200 km.
MAN
Tarptautinėms transporto priemonių gamybos kompanijoms stengiantis surasti būdų, kaip vis labiau apsaugoti aplinką, MAN taip pat planuoja išleisti naujus elektra varomų vilkikų modelius. MAN siekia prisidėti prie aplinkos saugojimo. Šis vilkikas ypatingas tuo, jog yra varomas tik elektra, tačiau yra toks pat efektyvus, kaip ir įprasti vilkikai. Vis dėlto elektrinių transporto priemonių gamyba yra ženkliai sudėtingesnė, kai gaminami vilkikai, o ne automobiliai.
Infrastruktūros plėtra ir Europos Sąjungos reguliavimas
Daugelį metų neapibrėžtumas dėl infrastruktūros stabdė kelių transporto elektrifikavimo plėtrą, tačiau situacija keičiasi sparčiai tobulėjant technologijoms ir griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams.
ESO duomenys Geoportal.lt
Nuo šiol bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros ir dujų tinklų erdviniai duomenys Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt pasiekiami viešai. Šie duomenys atnaujinami kiekvieną dieną, tad jie - visuomet aktualūs ir patikimi. Dujų tinklo peržiūros paslauga rodo skirstomųjų dujotiekių antžeminius bei požeminius vamzdynus, dujotiekio įtaisus ir dujų slėgio reguliavimo įrenginius. Elektros tinklo peržiūros paslauga vaizduoja visų įtampų oro ir kabelių linijas bei transformatorines. Dabar kiekvienas norintis portale galės rasti, kur tiksliai juos dominančioje teritorijoje yra ESO elektros ir dujų tinklai. Šias peržiūros paslaugas pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir duomenų paieškos puslapyje.
ES „Fit for 55“ paketo reglamentai
Europos Parlamentas patvirtino dar vieną taisyklių rinkinį, kad ES būtų pasiektas netaršaus transporto tikslas. Europos Parlamentas priėmė poziciją dėl ES teisės aktų, skirtų paspartinti automobilių, sunkvežimių, traukinių ir lėktuvų įkrovimo stotelių ir alternatyvaus degalų papildymo diegimą, projekto. Nauji reglamentai yra ES „Fit for 55“ paketo - plano iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 55 proc.
Remiantis europarlamentarų pozicija, iki 2026 m. pagrindiniuose ES keliuose kas 60 km turėtų būti bent vienas elektrinių transporto priemonių įkrovimo punktas. Iš pradžių kas 60 km būtų įkrovimo stotelės, kurių talpa būtų 2 tūkst. kW, o nuo 2030 m. - 5 tūkst. kW. Europarlamentarai taip pat pasiūlė, kad vandenilio degalinės būtų įrengtos kas 100 km (o ne 150 km, kaip siūlo Europos Komisija). ES šalys iki 2024 m. turi nustatyti minimalius privalomus nacionalinius alternatyvių degalų infrastruktūros diegimo tikslus, o EP pasiūlyme taip pat numatyta iki 2027 m. pasiekti konkrečius infrastruktūros plėtros etapus.
tags: #vilkikai #elektros #stotys