Žiemiški orai - jau ant nosies, o padangas keičiančios dirbtuvės tiesiog apgultos. Kasmet šis scenarijus kartojasi, nes vairuotojus skubėti keistis padangų atgena pirmasis sniegas arba artėjantys įstatyme numatyti terminai. Tinkamų padangų pasirinkimas ir jų būklės priežiūra yra esminiai saugaus eismo elementai, tiesiogiai veikiantys ne tik eismo dalyvių saugumą, bet ir automobilio techninės apžiūros galiojimą bei draudimo apsaugą.
Privalomas padangų keitimas ir jo terminai
Lietuvoje po lapkričio 10 dienos vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama. Vasarinėmis padangomis galima važinėti tik iki lapkričio 9-osios vakaro. Po vidurnakčio, prasidėjus lapkričio 10-ajai, vairuotojai rizikuos ne tik gauti baudą - automobiliams su nepakeistomis padangomis bus anuliuojama techninės apžiūros (TA) kortelė. Reikalavimui nepaklusę vairuotojai ne tik turės mokėti 28-43 eurus siekiančią baudą, bet ir turės iš naujo važiuoti į TA stotį ir pereiti patikrinimą.
Žieminių padangų naudojimo tvarka ir nustatyti terminai paremti daugelio metų oro sąlygų stebėjimo rezultatais. Pagal galiojančius reikalavimus, nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 9 d. lengvieji automobiliai gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. - privalo turėti žiemines.
Išimtis motociklininkams
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. Teikdami pataisas buvo atsižvelgta į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę. Nuo šio sezono vasarinėmis padangomis iki gruodžio 1-osios galės važinėti motociklininkai - išimtis taikoma mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių vairuotojams. KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio-vasario mėn., bet leidžiamas nuo kovo 1 d. Šis reikalavimas negalioja motociklams - jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti (atgabenti ant priekabų ar furgonuose) su įprastinėmis padangomis.
Dygliuotų padangų naudojimo terminai
Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 9 d.
Techninės apžiūros reikalavimai ir pokyčiai
Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Eksploatuoti automobilį, kai jo padangos neatitinka techninių ir padangų naudojimo reikalavimų - draudžiama, o už tai numatyta ne tik piniginė bauda nuo 30 iki 40 eurų, bet gali būti anuliuota ir automobilio techninė apžiūra. Mieste, kur eismas intensyviausias, dažniausias pažeidimas, už kurį naikinama techninė apžiūra, yra prastai pasirinktos padangos.
Ankstesnė praktika ir nauji reikalavimai
Anksčiau galiojo taisyklė, jog į TA centrus atlikti techninės apžiūros po kovo 15 dienos galima važiuoti su vasarinėmis padangomis, ir tai būdavo pripažįstama kaip smulkus trūkumas. Tačiau ši praktika - praeitis. Renaldas Gabartas, techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai, teigė, kad situacija pasikeitė, kai 2018-aisiais padangų neatitikimas keliamiems reikalavimams buvo priskirtas prie didelių trūkumų. Kitaip tariant, net jeigu automobilis visiškai tvarkingas, tačiau jam sumontuotos vasarinės padangos, techninės apžiūros transporto priemonė neįveiks.
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai Transporto priemonių techninėms apžiūroms. Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti (ištaisymo laikotarpis buvo paskirtas iki 2025 m. vasario 1 d.). Nors naujo įstatymo turinys iš esmės nekeičiamas, visgi keletas jo punktų yra aktualūs bemaž visiems automobilių ir motociklų šeimininkams.
Minimalus protektoriaus gylis ir padangų suderinamumas
Mažiausias leistinas protektoriaus gylis vasaros sezonu yra 1,6 mm, o žiemą - 3 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu.
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo ir tokio pat dydžio padangos.
Kiti galimi TA anuliavimo atvejai
Techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan. Sustabdžius policijos pareigūnams, automobilių langus užsitamsinę vairuotojai turi kelis variantus: pašalinti trūkumus prie policijos pareigūnų. Kelių policijos ekipažai su savimi turi stiklų skaidrumo matuoklį.
Pavojai ir finansinės pasekmės naudojant netinkamas padangas
Žieminių padangų naudojimo tvarka ir nustatyti terminai paremti daugelio metų oro sąlygų stebėjimo rezultatais. Ar saugu važiuoti vasarinėmis padangomis, jeigu eismo sąlygos - žiemiškos? Žinoma, ne. Vairuotojas, važiuojantis apsnigtu ar apšalusiu keliu, rizikuoja tiek savo, tiek ir aplinkinių sveikata ir gyvybe.
Saugaus eismo specialistai perspėja, kad net ir labai nedidelis sniego kiekis ar žemiau nulio nukritusi oro temperatūra veikia vasarines padangas: oro temperatūrai atvėsus iki 7 laipsnių šiltajam metų laikui skirtų padangų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ - tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui. Vasarinės padangos praranda savo savybes esant žemesnei nei 7 laipsnių šilumos temperatūrai. Vienintelis sprendimas - žieminės padangos. Bet kokiu atveju saugiau yra anksčiau pasikeisti padangas, nes net jei ir nėra sniego, gali susidaryti, pavyzdžiui, plikledis ryte.
Staigiai pasikeitus kelio sąlygoms avarijų skaičius išauga net 70-80 procentų. Anot „ERGO Insurance“, pernai spalio-lapkričio mėnesiais šalyje buvo užfiksuota maždaug 5 tūkst. eismo įvykių, kurių metu vairuotojai patyrė 3,84 mln. eurų nuostolių. Nemaža dalis šių incidentų buvo susiję su nepalankiomis eismo sąlygomis užklupus pirmajam plikledžiui, kuriam vairuotojai dažnai dar būna nepasiruošę. Laiku nepakeitus automobilio padangų žieminėmis, kyla grėsmė nuslysti nuo kelio ar nespėjus sustabdyti susidurti su priešais stovinčiu automobiliu.
Draudimo apsaugos praradimas
Naudojant sezonui netinkamas ar susidėvėjusias padangas rizikuojama ne tik saugumu, bet ir draudimo apsauga. Jei vairuotojas su vasarinėmis padangomis į eismo įvykį pakliuvo po lapkričio 10 d., tokiu atveju būtų nagrinėjamos įvykio aplinkybės ir tiriamos priežastys. Jei būtų išsiaiškinta, kad vasarinės padangos turėjo įtakos eismo įvykiui, žala gali būti neatlyginama.
Jei eismo įvykio priežastimi pripažįstama netinkama transporto priemonės techninė būklė - įskaitant ir sezonui netinkamų ar nusidėvėjusių padangų naudojimą - draudimo išmoka įvykus eismo įvykiui gali būti nemokama netgi turint KASKO draudimą. Policijos pareigūnas taip pat priminė, kad paskubėjus pasikeisti žiemines padangas į vasarines ir patekus į eismo įvykį, gali kilti sunkumų. Toks eismo įvykis gali būti pripažintas nedraudžiamuoju, nes transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų, o tai reiškia, kad vairuotojas gali negauti išmokos.
„Draudimo apsauga taikoma tik tada, kai transporto priemonė atitinka saugos reikalavimus ir yra tinkamai prižiūrima. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykį galėjo lemti netinkamos padangos, draudikas turi teisę tokį įvykį laikyti vairuotojo atsakomybe ir priimti atitinkamą sprendimą dėl išmokos“, - sako ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Greičio ribojimai žiemą
Primename, kad žiemos sezoną - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis. Automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/val. Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/val. greičiu, kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/val.
Padangų būklės svarba ir kaip ją įvertinti
Ekspertai primena, kad vien tik pakeisti padangas į žiemines nepakanka - svarbu įvertinti ir jų faktinę būklę. Vis dar pasitaiko atvejų, kai naudojamos padangos formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl amžiaus ar sukietėjusios gumos nebeužtikrina saugaus sukibimo su kelio danga, o tai didina eismo įvykių riziką bei gali lemti finansinius nuostolius.
Padangų amžius
Padangų saugumas priklauso ir nuo amžiaus. Bėgant laikui padangų guma natūraliai kietėja, praranda elastingumą ir sukibimą su kelio danga, todėl net ir mažai naudotos, bet senesnės padangos gali būti nebesaugios. „Padanga gali atrodyti tvarkinga, tačiau jei ji pagaminta seniau nei prieš kelerius metus, jos eksploatacinės savybės jau gali būti pakitusios. Senos padangos gali prailginti stabdymo kelią ir sumažinti automobilio valdymo stabilumą, ypač sudėtingomis oro sąlygomis. Tai - nematomas rizikos veiksnys, kurį vairuotojas gali įvertinti tik patikrinęs padangos pagaminimo datą“, - pažymi R. Pocius.
Eksploatacinis padangų dilimas - natūralus reiškinys. Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Protektoriaus gylis
Patikrinkite padangos protektoriaus gylį. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, o žiemą - 3 mm. Tačiau, kaip pabrėžia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, norint kelyje būti saugiems, neužtenka vien tik atitikti šiuos kriterijus - būtina atkreipti dėmesį ir į padangų amžių.
Slėgis padangose
Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti, paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą.
Pažeidimai
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. automobilių.
Kaip įvertinti padangų būklę?
R. Pocius ragina prieš montuojant žiemines padangas atidžiai įvertinti jų būklę:
- pasitikrinti pagaminimo datą;
- įsitikinti, kad padangos vis dar elastingos ir be mikroįtrūkimų;
- apžiūrėti protektorius - ar nėra netolygaus dėvėjimosi;
- atkreipti dėmesį į važiavimo savybes - ar automobilis nestabdo ilgiau nei įprastai, ar nesijaučia slydimo.
„Padangų būklė yra vienas svarbiausių automobilio saugumo elementų. Tad kviečiu vairuotojus į padangų keitimą bei priežiūrą pažiūrėti ne tik kaip į formalų reikalavimą, o kaip į vieną paprasčiausių, bet svarbiausių investicijų į saugią kelionę“, - apibendrina R. Pocius.
Padangų tipų ypatumai
Keliuose prasideda oficialusis automobilininkų vasaros sezonas: leidžiama judėti didesniu greičiu, o žiemines padangas pakeisti skirtomis šiltajam metų laikui. Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu.
Dygliuotos padangos
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Kai kuriose valstybėse žieminės padangos nėra privalomos, tačiau bagažinėje žiemos periodu būtina vežiotis grandines ratams. Transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d.
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos (švelniosios)
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangos kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos.
Kieto gumos mišinio žieminės padangos (kietosios)
Kieto gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego.
Universalios padangos
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Universalios padangos pažymėtos M+S raidėmis pažodžiui reiškia „purvas ir sniegas“. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas.
Policijos reidai ir patikrinimai
Policijos pareigūnai po lapkričio 10-osios kiekvienais metais rengia reidus, kurių metu tikrinamos automobilių padangos - ar tinkamas jų sezoniškumas, ar pakankamas protektoriaus rašto gylis, taip pat atitikimas kitiems reikalavimams: padangos neturi liesti kėbulo ar pakabos detalių, neriboti ratų apsisukimo kampų ir neišsikišti už kėbulo ribų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys pabrėžė, kad skubėti vairuotojams nederėtų, mat nors dabar lepina gana šilti orai, vis dar išlieka galimybė, kad susidarys ledas. Tiesa, jis pripažino, kad tyčia patikrų, kokiomis padangomis važiuoja vairuotojai, pareigūnai nerengia, kai vyrauja šilti orai. „Tačiau patys vairuotojai turėtų nepamiršti, kad staiga nukritus temperatūrai važiuoti automobiliu su vasarinėmis padangomis, gali būti pavojinga“, - aiškino V. Grašys.
Techninės apžiūros patikrinimo procesas
Kaip užregistruoti Lietuvoje įsigytą automobilį nuo gegužės 1 d.?
Mokymosi procese yra pateikiama visa informacija, apibrėžta teisės aktų, kaip viskas turėtų vykti. Mokiniai mokosi atskiras temas, kurių metu yra supažindinami su techninių apžiūrų periodiškumu ir su automobilio priežiūra.
Techninės apžiūros metu tikrinami įvairūs automobilio elementai:
- Važiuoklė: Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai: Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
- Dujų degalų sistema: Pateikiant apžiūrai automobilį, turintį dujų degalų sistemą, svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 proc.
Automobilį techniškai patikrinus, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Techninė apžiūra bus sklandesnė, jei pirmiausia automobilį patikrinsite patys, ir pastebėtus nedidelius trūkumus, pašalinsite.
tags: #vasarinemis #padangomis #tech #galiojimas