Lietuvos viešajam sektoriui trūksta efektyvumo. Vis tik, neskubėkime veltis į žodžių ir argumentų mūšį, nes išvadą sufleruoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Paskutiniais EBPO duomenimis, paskelbtais pernai, 2020 metais mūsų šalies valdžios pajamos siekė 36,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai EBPO šalių vidurkis - 46,5 proc. Tuo tarpu išlaidos Lietuvoje sudarė 43,47 proc., kai tarp EBPO šalių narių - 53,59 proc.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka
Lietuva EBPO nare tapo prieš ketverius metus ir įsipareigojo pertvarkyti valstybės valdomas įmones (VVĮ) į akcines bendroves. 2018 metais skelbta apie ketinimus iš 68-ių palikti tik 5 VVĮ, kitas pertvarkyti, reorganizuoti, sujungti. Planuota, kad teisinę valstybės įmonės formą išlaikys bent penkios VĮ.
Pertvarkius Valstybės įmones į akcines bendroves, suformuojama pajėgi valdyba, turinti pasitikėjimą ir gaunanti realią atsakomybę. Būtinybė dirbti ir sugebėti konkuruoti laisvoje rinkoje yra gyvybiškai svarbi.
Konkurencijos svarba viešajame sektoriuje
Pavyzdžių toli žvalgytis nereikia. Ką tik baigėsi antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kuriame valstybės kontroliuojamas „Ignitis“ dėl šimtų tūkstančių buitinių vartotojų varžėsi su šešiais privačiais konkurentais. O konkuruodamas buvo priverstas taikyti ir vis dar yra visus efektyvumo įrankius, pritraukiant, o vėliau ir išlaikant klientus. Kai tenka kovoti dėl kiekvieno kliento, žaidimo taisyklės keičiasi iš esmės.
Net jei dėl veiklos specifikos esi vienintelis mieste ar net vienintelis šalyje, kaip kad tarkime jūrų uostas, šių dienų aktualijos rodo, kad negali ramiai gyventi, priklausant nuo valstybės užsakymų. Šiuo metu Lietuvoje vis dar turime 46-ias Valstybės valdomas įmones, vadinasi, jas pertvarkant, darbo likę dar nemažai.
Iššūkiai ir inovacijos viešajame sektoriuje
Viešajame sektoriuje efektyvumo trūksta daugelyje sričių nuo strategijos iki kiekvieno darbuotojo kasdienių darbų tikslingumo. Į visiškai naują kokybinį lygmenį viešąjį sektorių galėtų pakelti inovacijos, tačiau joms trūksta ir dėmesio, ir investicijų.
Tvarumas ir žaliosios strategijos
Vienu iš labiausiai matomų dalykų yra tvarumas, kuris jau tapo pagrindiniu Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės punktu. Deja, daugelis žaliųjų strategijų viešajame sektoriuje vis dar yra „popierinės“. Viešajame sektoriuje veikiančios įmonės jau kelia sau tikslus vykdyti tvarią veiklą (tai sveikintinas žingsnis), tačiau tikslams pasiekti pasiliekamas pernelyg ilgas laikotarpis, neįvertinant, kad žalumas, tvarumas ir atsakinga veikla šiuolaikinės visuomenės suvokiama jau kaip šių dienų realybė. Tai jau labiau norma nei siekis.
Politikų vaidmuo ir Europos valdymo kokybės indeksas
Politikų nenoras „paleisti“ viešąjį sektorių yra dar vienas iššūkis. Europos Komisijos skelbiamame Europos valdymo kokybės indekse (European quality of government index) 2021 metais ir vėl pirmavo Danijos centrinis regionas Midtjylland, kuris pasiekė aukščiausią - 1.70 - reitingą Europos Sąjungoje ir aplenkė kitus keturis šalies regionus. Europos valdymo kokybės lyderio teritorijoje gyvena apie 1,3 mln., arba maždaug 23 proc. Tam, kad kiekvienam žmogui taptų patrauklia ir tvaria vieta, Danijos centrinis regionas siekia bendradarbiavimo su mokslo institucijomis, privataus kapitalo įmonėmis ir viešojo sektoriaus atstovais regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis. Šis regionas savo sėkmės receptą nusako paprastai: geros partnerystės yra esminis sėkmės elementas.
Valstybės įmonės „Regitra“ veikla ir viešieji pirkimai
Valstybės įmonė „Regitra“ rūpinasi, kad į eismą patektų tik pasirengę vairuotojai ir legalios transporto priemonės. Įmonės specialistai egzaminuoja būsimus vairuotojus, išduoda vairuotojo pažymėjimus ir registruoja transporto priemones. Per metus įmonė į kelius išleidžia daugiau nei 130 tūkst. naujų vairuotojų, pakeičia daugiau nei 220 tūkst. vairuotojo pažymėjimų ir atlieka beveik 1 mln. transporto registravimo paslaugų. Daugiau nei 570 įmonės darbuotojų stengiasi užtikrinti, kad klientai paslaugas gautų greitai ir patogiai. Įmonė didelį dėmesį skiria paslaugų skaitmenizavimui ir skaidrumui.
2000 m. sausio 7 d. įsteigta įmonė „Regitra“ (įmonės kodas 110078991) teikia tokias paslaugas kaip vairavimo egzaminai, vairuotojo pažymėjimų išdavimas, transporto priemonių registracija, numerio ženklų išdavimas ir kt. Įmonė patenka tarp TOP500 daugiausiai mokančių mokesčių įmonių.
Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Valstybės įmonės „Regitra“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Įrangos, skirtos veido atvaizdo skaitmeninės fotonuotraukos ir parašo vaizdo pagaminimui ir perdavimui į kompiuterinę sistemą nuomos ir jos garantinės priežiūros pirkimas“ vertinimą.
Pirkimo detalės ir nustatyti pažeidimai
Pirkimo pavadinimas: „Įrangos, skirtos veido atvaizdo skaitmeninės fotonuotraukos ir parašo vaizdo pagaminimui ir perdavimui į kompiuterinę sistemą nuomos ir jos garantinės priežiūros pirkimas“. Pirkimas skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2021 m. balandžio 29 d., pirkimo Nr. 543892. Planuojama pirkimo vertė - 580 000 Eur be PVM.
Tarnyba nustatė, kad Perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatydama nepagrįstą ir dirbtinai konkurenciją ribojantį kvalifikacinį reikalavimą dėl atliktų operacijų skaičiaus. Taip pat buvo pažeisti VPĮ 47 straipsnio 7 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 7 punkto reikalavimai, nes kvalifikacijos reikalavimas sutapo su pasiūlymų vertinimo kriterijumi.
Dėl šių pažeidimų Tarnyba įpareigojo Perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras.
Metinė VPT konferencija „Daugiau vertės: šiuolaikiniai viešųjų pirkimų sprendimai"
tags: #regitra #viesasis #sektorius