Ilgas laikas prie vairo daugeliui sukelia nemalonius pojūčius, ypač apatinės nugaros dalies srityje. Vairuotojams, kurie kasdien keliauja į darbą ir atgal, arba praleidžia valandas kelyje, nugaros skausmas yra dažnas nusivylimas. Ilgai sėdint automobilinėje kėdutėje, įtempiama juosmeninė stuburo dalis, pablogėja laikysena ir padidėja raumenų nuovargis, sukeliantis skausmą, kuris išlieka ilgai po pastatymo. Tai kelia pagrindinį klausimą: ar atraminis juosmens diržas tinka vairuojant? Atsakymas yra tvirtas „taip“, kai pasirinkta ir naudojama teisingai.
Kodėl vairuotojus kamuoja nugaros skausmai?
Stuburas, o ypač jo dalis ties pusiauju, yra silpniausia daugelio vairuotojų vieta. Netaisyklinga vairuotojo poza prie vairo net gana jauniems žmonėms didina stuburo diskų pažeidimo tikimybę. Pirmas ženklas, kai jau derėtų susirūpinti, yra nugaros skausmai. Jei dar yra osteochondrozės užuomazgos, arba, paprasčiau ir suprantamai sakant, druskų sankaupų, tai nugaros skausmo tikimybė išauga net kelis kartus. Skausmas gali būti tiek maudžiantis, tiek aštrus. Medicinos specialistai pažymi, kad profesionalūs vairuotojai priklauso padidintos rizikos kategorijai: jei žmogus prie vairo per dieną praleidžia bent keturias valandas, jis rizikuoja turėti problemų su stuburu net šešis kartus dažniau nei bet kuris pėsčiomis keliaujantis individas.
Stuburo apkrova vairuojant
- Padidėjęs juosmens spaudimas: Sėdint apatinė nugaros dalis patiria 140 % didesnį spaudimą nei stovint; pasilenkus į priekį (kad matytumėte kelią arba pasiektumėte valdiklius), tai padidinama iki 200%.
- Natūralios stuburo kreivės išlyginimas: Natūrali jūsų stuburo „S“ kreivė apima nedidelį apatinės nugaros dalies lenkimą į priekį (juosmens lordozė). Vairuojant dažnai ši kreivė išlyginama, didėja disko slėgis.
- Vibracinis nuovargis: Transporto priemonės vibracijos (nuo kelių, variklių ar duobių) stumdo apatinę nugaros dalį, todėl raumenys įsitempia, kad stabilizuotųsi stuburas ir sustiprintų skausmą.
- Ilgalaikė įtampa: Vairuojant tris ir daugiau valandų, apatinės nugaros dalies raumenys turi dirbti be pertraukos, kad išliktų vertikaliai ir stabiliai.
Atraminio juosmens diržo nauda vairuotojui
Gerai pritvirtintas juosmens diržas palengvina vairavimo įtempimą nugarai, stabilizuoja apatinę nugaros dalį ir daro ilgą važiavimą patogesnį. Tai puiki priemonė norint sumažinti su vairavimu susijusį nugaros skausmą, pagerinti laikyseną ir sumažinti raumenų nuovargį. Atraminis juosmens diržas apsaugo nuo įtempimo ateityje, palaikydamas gerą laikyseną ir sumažindamas spaudimą juosmens srityje - tai padeda sustabdyti skausmą prieš jam pradedant reikštis.
Apibendrinant, apsauginis diržas nuo perkrovų ir sužeidimų darbo metu, pagamintas iš labai tvirto tinklinio audinio, su „Velcro“ užsegimu ir reguliuojamo ilgio elastingomis petnešomis, idealiai prisitaiko prie dirbančiojo padėties ir leidžia odai kvėpuoti. Dirbant sunkius fizinius darbus (kas tinka ir ilgam vairavimui), toks diržas sumažina spaudimą į nugaros tarpslankstelinius diskus, stabilizuoja stuburo juosmeninės dalies ir kryžkaulio slankstelius, mažina nugaros įtampą ir traumų tikimybę.
Kaip pasirinkti tinkamą juosmens atraminį diržą vairavimui?
Ne visi juosmens diržai tinka vairuojant; kai kurie yra per standūs, per dideli arba neturi tinkamų savybių. Tinkamas dizainas, tinkamumas ir atramos lygis yra labai svarbūs.
Svarbiausi kriterijai renkantis diržą:
- Medžiaga ir dizainas: Rinkitės tinklelį arba ventiliuojamą neopreną. Šios medžiagos leidžia orui cirkuliuoti, apsaugodamos nuo prakaito kaupimosi ir diskomforto. Diržas turi būti plono dizaino: pasirinkite 3-4 colių pločio diržą (o ne 5-6 colių, kaip kėlimo diržai), kad nebūtų ribojamas judėjimas.
- Atramos lygis:
- Minkšta atrama: Tinkliniai arba tamprūs neopreno diržai tinka kasdieniam važiavimui (1-2 val.) arba vairuotojams, kuriems nėra nugaros skausmo.
- Pusiau tvirta atrama: Diržai su lanksčiomis plastikinėmis plokštėmis geriau tinka ilgiems važiavimams (3+ val.) arba vairuotojams, kenčiantiems nuo lengvo nugaros skausmo.
- Funkcionalumas: Ieškokite diržo su reguliuojama juosmens pagalvėle - maža, nuimama pagalvėlė leidžia nukreipti atramą į apatinę nugaros dalį. „Velcro“ užsegimas leidžia tiksliai sureguliuoti sandarumą (pvz., šiek tiek atlaisvinti po valgio), ilgai nenuimant rankų nuo vairo.
- Tinkamas tvirtinimas: Diržas turi priglusti tvirtai, bet ne sandariai. Laikykitės „vieno piršto taisyklės“ - turėtumėte galėti pastumti vieną pirštą po diržu.
Svarbios pastabos dėl naudojimo:
- Per kietas arba per didelis diržas: Standūs kėlimo diržai arba platūs (6 colių) diržai riboja judėjimą, todėl sunku pasukti vairą ar pasiekti pedalus.
- Prastas prigludimas: Per daug priveržtas diržas sutrikdo cirkuliaciją arba sukelia diskomfortą ir atitraukia jus nuo vairavimo.
- Saugos diržo ir juosmens diržo derinys: Saugos diržą užsekite ant juosmens diržo (ne po juo), kad įsitikintumėte, jog jis tinkamai veikia ir netrukdo saugos diržo funkcijai.
- Nepervertinkite: Atraminis juosmens diržas yra geras vairuojant kaip įrankis, o ne vienintelis nugaros problemų sprendimas.
- Sunkios nugaros būklės: Jei turite disko išvaržą, stuburo stenozę ar ūminę nugaros traumą, atraminio juosmens diržo gali nepakakti, būtina konsultuotis su gydytoju.
Bendra ergonomika vairuojant ir nugaros sveikata
Nepriklausomai nuo to, ar naudojate juosmens atraminį diržą, ar ne, itin svarbu laikytis bendrų autoergonomikos rekomendacijų. Stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” kineziterapeutė Dovilė Juškienė pabrėžia, kad skaudančiai nugarai reikšmingas kiekvienas judesys, net ir lipimas į automobilį bei ilgas sėdėjimas automobilių spūstyse.
1. Saugus įlipimas ir išlipimas iš automobilio
Nugarą tausojantis įlipimas būtų toks: pasisukę nugara į automobilį sėdmenis dedame ant sėdynės, viena ranka laikomės už vairo, kita už durelių rėmo, įtempiame pilvo presą ir keldami abi kojas visu korpusu sukamės link vairo. Labai svarbu suktis visu korpusu, o ne pradžioje atsukti krūtinę, o vėliau dubenį su kojomis. Jei tokį vientisą koordinuotą judesį atlikti sunku, pagelbėti gali specialus, minkštas, ant sėdynės dedamas diskelis.
Išlipti iš automobilio reikia lygiai taip pat: viena ranka laikomės už vairo, kita už durelių rėmo, įtempiame pilvo presą ir pakėlę kojas sukamės visu korpusu link durelių angos, nuleidžiame kojas ir atsistojame.
Tinkamas būdas įlipti ir išlipti iš automobilio
2. Teisingas sėdynės reguliavimas
Reguliuojama vairuotojo sėdynė sukurta ne veltui - juk skiriasi mūsų ūgiai, kūno sudėjimai, galūnių ilgiai. Vairuotojo vietą reikėtų prisitaikyti kiekvienam individualiai. Jei galimybių reguliuoti sėdynės aukštį nėra - po sėdmenimis pasidėkite pagalvėlę ar kitą patogų paaukštinimą.
- Atstumas iki pedalų: Sėdynės atstumas iki pedalų turi būti toks, kad uždėjus koją ant paminos, kelio sąnarys būtų lengvai sulenktas, koja neišsitempusi, kulnas stabilus, o norint ją išminti pakaktų tik pėdos judesio.
- Kojų padėtis su automatine pavarų dėže: Vairuojantiems automobilius su automatine pavarų dėže, laisvą nuo paminų minkymo koją reikėtų laikyti ne sulenktą stačiu kampu, o ištiestą ir atremtą į specialią atramą (jei tokia yra). Svarbu išlaikyti kuo simetriškesnę abiejų kojų padėtį.
- Kūno padėtis: Kūnas taip pat turėtų būti tiesus. Vairuotojai, linkę palinkti link pavarų perjungimo svirties, rizikuoja susidurti su skausmingomis problemomis, nes toks asimetriškas sėdėjimas ilgainiui kenkia stuburui.
3. Atramos nugarai ir kaklui svarba
Atsisėdus ir atsirėmus į sėdynės atlošą, juosmeninis nugaros linkis turi būti priglaustas. Atlošo apačia dažniausiai būna išgaubta, tačiau visų mūsų nugaros skirtingos, tad ne visiems tas išgaubimas tinka. Jei nugaros apačia neprisiglaudžia prie atramos, rekomenduojama naudoti lordozinę pagalvėlę. Ji padeda palaikyti taisyklingą juosmeninį stuburo linkį ir gelbsti nuo nugaros raumenų pertempimo. Ilgai vairuojant pervargsta nugaros raumenys ir mes automatiškai norime kūprintis, tad lordozinė pagalvėlė sukuria apsauginę atramą.
Ilgiau vairuojant praverčia ir kaklui skirta pagalvėlė. Ji aktualiausia tiems, kurių galvos padėtis dėl pakitusios laikysenos yra pasislinkusi į priekį. Ši atrama kaklui apsaugo jo raumenis nuo persitempimo.
4. Vairo padėtis ir rankų laikymas
Įsivaizduokite, kad vairas - laikrodžio ciferblatas. Kairiuoju delnu vairą suimkite ties 9, o dešiniuoju ties 3 valandomis - štai teisinga rankų padėtis. Alkūnės turi būti lengvai sulenktos, pečiai neįsitempę, nepakilę. Pastarieji kils aukštyn, jei delnus laikysite ant vairo viršaus.
5. Nesigręžiokite atgal!
Važiuojant atbulomis ar norint paimti ką nors nuo galinės sėdynės - nesigręžiokite, negręžkite savo stuburo. Pirmuoju atveju naudokitės veidrodėliais, o antruoju - išlipkite iš automobilio ir pasiėmę reikiamus daiktus grįžkite prie vairo. Kai sėdėdami gręžiamės atgal, didžiulė apkrova tenka tai stuburo vietai, kurioje jungiasi krūtininė ir juosmeninė dalys.
6. Pertraukos ir mankšta
Specialistai vairuotojams pataria prisiminti ir nesudėtingus mankštos pratimus. Net sėdėdami savo darbo vietoje galite padaryti keletą paprastų pratimų: sudėkite rankas ant sprando tarsi rąžydamiesi, ištieskite nugarą, pasukite galvą. Vėliau sudėkite rankas tarp šlaunų ir kilstelėję nugarą pečius pajudinkite į priekį ir atgal. Jei jūsų automobilio krėslas yra su porankiais, galite įsiremti į juos rankomis ir šiek tiek pasikelti nuo sėdynės. Kas valandą darykite 10 minučių pertrauką tempimui (net ir su diržu), kad raumenys būtų laisvi. Trumpas pasivaikščiojimas ir lengva mankšta ne tik atgaivina kūną, bet ir vairavimo išvargintas smegenis.
Tinkamas būdas įlipti ir išlipti iš automobilio
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmas ženklas, kai jau derėtų susirūpinti, yra nugaros skausmai. Jei atsiranda osteochondrozės užuomazgos ar druskų sankaupos, nugaros skausmo tikimybė išauga kelis kartus. Tokiais atvejais reikia nedelsti ir apsilankyti pas neurologus. Paprastai stuburo pažeidimų laipsnis nustatomas tik atlikus stuburo tomografiją, o tuomet jau ieškoma būdų, kaip žmogų gydyti.
tags: #vairuotojui #stuburo #dirzai