Vairuoti lyg išgėrus „Pailsėsiu grįžęs“, „tik atrodau pavargęs“, „juk netoli“ - frazės, kurių geriau būtų nesakyti prieš sėdant prie vairo. Statistika ir ekspertų skaičiavimai mieguistiems ir pavargusiems žmonėms negailestingi - naktį miegojus penkias-šešias valandas, rizika patekti į avariją išauga beveik dukart, o jei miegota mažiau nei keturias valandas - net 11,5 karto, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nieko keisto, juk mieguistumas ir nuovargis mažina budrumą bei prailgina reakcijos laiką.
Atrodytų, vos akimirką trunkantis akių pailsinimas gali baigtis atsidūrimu griovyje ar kita itin skaudžia nelaime. Negana to, per vėlai pramerkę akis galime būti sugadinę gyvenimą ne tik sau, bet ir kitiems - jaučiant nuovargį ir būnant mieguistam kelyje padidėja tikimybė nepastebėti kito eisme dalyvaujančio automobilio, šalikelėje minančio dviratininko, į važiuojamąją kelio dalį įbėgusio laukinio gyvūno ar įžengusio užsisvajojusio pėsčiojo. Tokių ir panašių atvejų, kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, tekę fiksuoti toli gražu ne vieną. „Budrumas kelyje, ypač kai jame nutinka įvairiausių netikėtų situacijų, yra būtinas - pastebėjus kliūtį paskutinę akimirką, stabdžiai nebepadės. O jei vairuojama tuomet, kai lyja ir važiuojamoji kelio danga yra slidesnė, reikia dar didesnio susikaupimo, nes stabdymo kelias dar labiau ilgėja. Galima savęs paklausti, jei prie vairo nesėdame išgėrę, kodėl rizikuojame vairuodami mieguisti? Juk situacijos, lyginant reakcijos laiką, gana panašios“, - susimąstyti siūlo ERGO atstovas.
Kas įspėja apie gresiančią nelaimę? Kartais nuovargį ir mieguistumą atpažinti itin lengva. Ne pelno siekiančios JAV organizacijos „AAA Foundation for Traffic Safety“ duomenimis, net apie 24 proc. vairuotojų pripažįsta per paskutines 30 dienų prie vairo sėdę tokie pavargę, kad buvo sunku išlaikyti atmerktas akis. Kartais apie tai, kad gresia užmigti, gali indikuoti susilpnėjęs dėmesys, dažnas mirksėjimas, koordinacijos sutrikimai, sušlubavusi atmintis, apsunkę akių vokai ar tiesiog žiovulys. Deja, tačiau kartais nelaimę pranašauti kur kas sunkiau. Net ir jaučiantis gerai, miego trūkumas gali nulemti mikromiegą - trumpus pasikartojančius ir nevalingus miego epizodus.
Nemažai priklauso ir nuo to, kada vairuojama - JAV atliktų tyrimų duomenimis, beveik pusė apklaustųjų jautėsi mieguisti prie vairo vėlai vakarė ir naktį (nuo 21 val. iki 6 val. ryto), o maždaug penktadalis jų pripažino jautę nuovargio simptomus nuo vidurdienio iki pat 17 val. „Artėjančio pavojaus ženklus galime pastebėti ir būdami kelyje. Jei darosi sunku išsilaikyti savo eismo juostoje, nejučia priartėjama prie kito automobilio galo ar darosi sudėtinga palaikyti saugų atstumą - privalu sustoti. Tęsti kelionę esant pavargus itin pavojinga. Be to, jei dėl esamų aplinkybių gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžia ir kelių eismo taisyklės“, - teigia R. Pocius.
Ką daryti, kai jau pasireiškia mieguistumas? Praktiniai patarimai
Kofeinas - ne išeitis. Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Tačiau kartais pamiegojimo nepakanka arba nėra galimybių to padaryti. Tokiais atvejais, neretai griebiamasi kofeino turinčių produktų, tačiau prie šios medžiagos dažnas mūsų yra pripratęs, tad ji retai tinka padidinti budrumą. Negana to, energetiniai gėrimai yra itin žalingi širdžiai, o mėginimai priverstinai neužmerkti akių dažniausiai taip pat nesuveikia.
Kaip pataria R. Pocius, norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos. Suaktyvinti smegenis ir neleisti užmigti gali padėti gryno oro įleidimas į automobilio saloną. Galiausiai, miego metas atitolinamas pradėjus užkandžiauti - taip nuolat judinant žandikaulio raumenis. „Visgi minėtos priemonės padeda tik trumpam laikui. Veiksmingiausias būdas nugalėti mieguistumą ir nuovargį - gerai išsimiegoti. Svarbu nepamiršti, kad kiekviena kelionė yra didžiulė atsakomybė ne tik už save, bet ir kitus, tad ir reikėtų elgtis kuo atsakingiau“, - pataria ERGO atstovas.
Sustojimai yra būtini siekiant užtikrinti tiek jūsų pačių, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Ilgai vairuojant, nuovargis tampa vienu pagrindinių rizikos veiksnių: lėtėja reakcija, mažėja dėmesingumas, kyla stresas ir nuobodulys. Sustojimai suteikia galimybę pailsėti, atsipalaiduoti, užkąsti ir išgerti vandens, taip palaikant tinkamą energijos lygį ir gerą savijautą. Taip pat - tai proga atnaujinti informaciją apie eismo sąlygas ir pasirinkti maršrutą, kuris padės išvengti netikėtų situacijų kelyje“, - sako A. Kabelienė.
Be to, svarbu nuolatos laikytis trijų sekundžių taisyklės - ji padeda išlaikyti saugų atstumą iki priešais važiuojančio automobilio. Eismo įvykiai gali nutikti bet kur, tačiau tam tikrose vietovėse jie pasitaiko dažniau dėl intensyvaus eismo srauto ir aukštesnių greičio limitų. Keliaujant per šias gatves, būtina ypatingai atidžiai stebėti eismo situaciją ir tinkamai vertinti aplinkinių transporto priemonių greitį bei atstumus.
Prieš sukant į dešinę ar į kairę, būtina pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlius ir per petį, užtikrinant saugų manevro atlikimą. Pakanka ribotos erdvės ir intensyvaus dviračių eismo - reikia prisitaikyti greičiu ir trajektorija, kad būtų išvengta kliūčių. Kai kurios situacijos reikalauja lėtesnio važiavimo net ir esant normaliam greičiui - šioje vietoje svarbu įvertinti kelio plotį ir aplinkinius eismo dalyvius.
Prasilenkimo ir lenkimo manevrai yra vienos iš labiausiai pavojingų situacijų. Lenkiantysis vairuotojas turi laikytis tinkamo greičio, laikytis kelio juostos, informuoti apie ketinimus ir aktyviai bendrauti su kitu vairuotoju. Taip pat būtina išlaikyti atstumą, būti dėmesingam ir nepulti impulsų. Svarbu stebėti aplinką ir, kai reikia, mažinti greitį ar palikti papildomą erdvę kilus netikėtoms situacijoms.
Stabdymas - vienas iš kertinių įgūdžių. Vairavimo instruktorius Vladimiras Nekrasovas teigia, jog kiekvienas vairuotojas pirmiausiai turi stengtis sukurti tokias sąlygas, kad avarinio stabdymo poreikio tikimybė būtų kuo mažesnė. „Avarijos įvyksta, nes yra viršijamas greitis ir per vėlai pradedama stabdyti, neįvertinama situacija“, - sako V. Nekrasovas. Taip pat pažymima, kad neturint įgūdžio teisingai stabdyti, gresia rimtos pasekmės.
Svarbu nepamiršti ir padangų būklės: kokybiškos padangos užtikrina geresnį sukibimą ir saugumą net ir sudėtingose situacijose. Netaupyti padangoms - saugumo investicija. Stabdant nuo kalno reikia išlaikyti tinkamą pavarų perdavimą ir periodiškai tikrinti stabdymo reakciją aplink sudėtingas sąlygas.
REKOMENDUOJAME: saugumas kelyje priklauso ne tik nuo kelių infrastruktūros ar techninės būklės, bet ir nuo vairuotojo elgesio. Vienas svarbiausių įpročių - tinkamo atstumo laikymasis. Išmaniojo telefono naudojimas vairuojant, žinučių rašymas ar kitas blaškymasis gali gerokai pailginti reakcijos laiką. Taip pat svarbu išlaikyti ramų ir prognozuojamą vairavimo stilių, laikantis eismo taisyklių.
Nepamirškite pasirūpinti ir tinkama finansine apsauga. Netikėtos situacijos gali įvykti bet kada, todėl svarbu turėti aiškų planą, kaip elgtis avarijos ar prastai skirtų kelio sąlygų atvejais. Vairavimo įgūdžiai formuojasi su laiku: įpročiai ir psichologiniai aspektai įgauna gilesnį pagrindą tik atlikus kryptingą mokymąsi ir praktikuojant kasdienę patirtį.
Pradėjus važiuoti patogiau ir saugiau: praktiniai įgūdžiai pradedantiesiems ir patyrusiems
- Laikykite saugų greitį ir neatsipalaiduokite - tai svarbiausias principas siekiant išvengti netikėtų situacijų.
- Prie vairo vengti klaidingo požiūrio „per greitai“: stabdykite tinkamai prieš posūkį ar kliūtis, o ne staigiai posūkyje.
- Mokykitės teisingai stabdyti ir vengti slidinėjimo be kontrolės - stabilus stabdymas sumažina riziką.
- Nuolatos įvaldykite sėdėjimo pozą ir rankų padėtį ant vairo, kad būtų lengva valdyti automobilį.
- Praktikuokite įtempimo ir dėmesio sutelkimo pratimus, pvz., treniruotes su tiksliais gairėmis aikštelėje siekiant įsivardinti gabaritus.
- Kiekvieną kartą važiuodami stebėkite kelių ženklus, gabaritus ir aplinką, kad išvengtumėte netikėtų situacijų.
Svarbiausi aspektai, kurie padeda vairuoti saugiau
- Tinkamas atstumas - laiduota 3 sekundžių taisyklė.
- Dėmesio koncentravimas į kelią ir aplinką, be blaškymosi į telefoną ar kitus dirgiklius.
- Reguliarus techninės priežiūros tikrinimas: padangos, stabdžiai, matomumas.
- Orų ir kelio sąlygų prisitaikymas: mažinti greitį, planuoti sustojimus ir maršrutus.
- Vairavimo elgesio valdymas: ramus, prognozuojamas stilius ir gebėjimas susidoroti su stresu.
Taip pat svarbu atsiminti, kad net ir patyrę vairuotojai turi nuolatos tobulinti įgūdžius ir būti pasiruošę spręsti netikėtas situacijas. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus patarimus, kelionės tampa saugesnės tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams.
tags: #vairuotojui #pades #isvengti #nelauktu #ir #netiketu