Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) yra esminis elementas užtikrinant saugumą ir finansinį stabilumą eisme. Šis draudimas, numatytas 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, skirtas kompensuoti žalą, padarytą tretiesiems asmenims eismo įvykių metu. Tačiau, kaip pabrėžia draudimo ekspertai, yra ir išimčių, o viena iš jų - nenugalima jėga (force majeure) - tampa ypač svarbi sudėtingose situacijose, tokiose kaip pandemijos ar ekstremalios oro sąlygos.
Teisinis TPVCAPD reglamentavimas
Taikymo sritis ir išimtys
Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus tam tikras išimtis. Šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms - motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.
Išimtys taikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje (lenktynėse, varžybose, treniruotėse, bandymuose ar pasirodymuose). Tokiais atvejais renginio organizatorius turi turėti renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos, kurią sukėlė renginyje dalyvaujanti transporto priemonė, atlyginimo tretiesiems asmenims. Taip pat draudimo pareiga netaikoma, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.
Atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą
Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas, nurodytas valstybės registruose, arba paskutinis žinomas savininkas, jei transporto priemonė neregistruota. Jei transporto priemonė neregistruotina ir savininkas nežinomas, atsakingas transporto priemonės valdytojas. Kai transporto priemonė naudojama pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas ją naudojantis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai. Mirus draudėjui, draudimo sutartį sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas.
Draudimo sutarčių sudarymas ir nutraukimas
Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir Lietuvos banko tvirtinamomis standartinėmis sąlygomis. Draudikas privalo sudaryti sutartį su prašymą pateikusiu asmeniu, pateikusiu visą reikalingą informaciją. Prieš sudarydamas sutartį, draudėjas privalo suteikti teisingą informaciją ir dokumentus. Draudikas gali tikrinti pateiktos informacijos teisingumą.
Su ūkininkais ar žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis, apdrausdama iki 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų, ir jam grąžinama sumokėta įmoka už likusį laikotarpį, atskaičius administracines išlaidas. Sutartis taip pat gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas pažeidžia sutartį.
Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis savininkas privalo sudaryti naują draudimo sutartį arba, jei draudėjas perdavė dokumentus, jam pereina draudėjo teisės ir pareigos. Naujasis savininkas privalo per 15 dienų raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą.
Kas yra nenugalima jėga (force majeure)?
Apibrėžimas ir taikymo kriterijai
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsnis apibrėžia nenugalimą jėgą (force majeure) kaip vieną iš civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos pagrindų. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Šalys taip pat privalo per protingą terminą pranešti kitai šaliai apie šių aplinkybių atsiradimą ir jų įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
Valstybiniai aktai ir teismų praktika
Iki CK įsigaliojimo buvo vadovautasi LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Pagal vėlesnį LR Vyriausybės nutarimą dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tačiau teismų praktikoje tokios pažymos laikomos tik rašytiniais įrodymais ir neatleidžia ieškovų nuo realių nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų sutartinių prievolių nevykdymą. Valstybės net teisėti veiksmai gali būti pripažinti nenugalima jėga, darantys įtaką ne tik civilinės atsakomybės taikymui, bet ir kitų sutartinių prievolių vykdymui. Vis dėlto, nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos ir jas turi įrodyti pats ieškovas. Įrodinėjimo standartas šiuo atveju yra ganėtinai aukštas.
Nenugalimos jėgos pavyzdžiai ir išimtys
Pasauliniu mastu, COVID-19 viruso sukeltos pasekmės taip pat traktuojamos kaip nenugalima jėga. Kiti pavyzdžiai apima valstybės kišimąsi (pvz., embargo, importo, eksporto draudimai), gamybos apimties sumažinimą dėl valdžios nurodymų, valstybės sankcijas, bendrus neramumus, riaušes, laivų prastovas uoste dėl politinių streikų. Tačiau teismai nustato griežtą priežastinį ryšį tarp kliūties ir negalėjimo įvykdyti prievoles.
Kas nėra laikoma nenugalima jėga Lietuvos teismų praktikoje:
- Eismo įvykis dėl prasto matomumo ar slidžios kelio dangos, net jei jame dalyvavo ne viena transporto priemonė, nelaikomas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, nes didesnio pavojaus šaltinių valdytojams įstatymo keliami ypatingi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
- Skolininko kontrahentų neįvykdytos prievolės, net jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos.
- Rapsų nederlius dėl didelio įšalo, jei neįrodyta, kad rapsai žuvo būtent dėl meteorologinių sąlygų ir tokių sąlygų nebuvo įmanoma numatyti.
- Ekonominės krizės situacija per se nereiškia nenugalimos jėgos fakto. Ja galėtų būti pripažintos tik konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą.
- Gaisras negali būti laikomas nenugalima jėga, atleidžiančia nuo civilinės atsakomybės, nebent jo atsiradimo priežastys yra tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio gaisro negalėtų numatyti.
- Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, jei valstybė, būdama rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią.
- Finansinių išteklių trūkumas ar biudžete nebuvimas lėšų valstybinio projekto finansavimui.
TPVCAPD ir force majeure sąsajos
Draudikų požiūris į nedraudžiamuosius įvykius
Draudimo bendrovės, tokios kaip ERGO, teigia, kad nors TPVCAPD atlygina žalą beveik visais atvejais, yra ir išimčių. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.
Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nukentėjusiems asmenims, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tačiau tokiais atvejais draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko. Išmokos taip pat gali būti išieškomos, jei žala buvo padaryta tyčia, jei automobilis buvo techniškai netvarkingas (pvz., susidėvėjusios padangos), arba jei automobilis buvo naudojamas taksi ar pavežėjo veiklai, to nenumačius draudimo sutartyje.
Tarp nedraudžiamųjų įvykių, kai draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, priskiriami atvejai, kuomet žala padaryta kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
Privalomasis ir KASKO draudimas
Svarbu skirti Privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir KASKO draudimą. Pirmasis apdraudžia tik vairuotojo civilinę atsakomybę, atlyginant tretiesiems asmenims padarytą žalą. KASKO draudimo objektas yra pats automobilis, apdraudžiant jį nuo įvairių rizikų: eismo įvykių, vagysčių, vandalizmo, gamtos jėgų, ugnies ar techninės pagalbos poreikio. Įsigijus KASKO, automobiliui padaryta žala atlyginama bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo eismo įvykio kaltininko.
Draudimo bendrovės ERGO atstovas R. Pocius pabrėžia, kad tam tikrais atvejais KASKO draudimas yra privalomas, pavyzdžiui, perkant transporto priemonę lizingu. Tiek privalomasis, tiek KASKO draudimas leidžia vairuotojams išvengti finansinių nuostolių bei žalos išieškojimo procesų, tačiau visuomet reikia elgtis atsakingai už vairo.
Draudimo įmoka ir galiojimo teritorija
Draudimo įmoka skaičiuojama atsižvelgiant į įvairius kriterijus: transporto priemonės tipą, variklio tūrį, galingumą, vairavimo drausmingumą, savininko registracijos vietą, savininko ir valdytojų amžių, vairavimo stažą ir kt. Draudimo galiojimo teritorija yra visoje Europos Sąjungoje bei Žaliosios kortelės sistemos valstybėse (pvz., Baltarusijoje, Rusijoje). Vykstant už Lietuvos ribų, privalu turėti Žaliąją kortelę, kuri išduodama nemokamai.
tags: #vairuotoju #civilines #atsakomybes #draudimas #nenugalima #jega