Vairuotojų darbo laiko ir poilsio režimas yra vienas pirmųjų klausimų, kuris kyla naujiems tolimųjų reisų vairuotojams. Kitaip nei įprastuose darbuose, vairuotojų darbo laikas yra daug griežčiau reglamentuojamas bei numatoma daugiau poilsio pertraukėlių. Šio laiko režimas priklauso nuo to, ar dirbama vienam ar su partneriu. Vairuotojų darbo ir poilsio laikotarpio reguliavimas yra labai svarbus aspektas, užtikrinant kelių eismo saugą ir vairuotojų gerovę visoje Europos Sąjungoje.
ES teisės aktuose, konkrečiai reglamentuose (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, nustatyti griežti reikalavimai. Šiais reglamentais siekiama užkirsti kelią vairuotojų nuovargiui, kuris yra svarbus veiksnys, lemiantis eismo įvykius. Šių teisės aktų supratimas ir laikymasis yra labai svarbus tiek vairuotojams, tiek transporto bendrovėms, siekiant išlaikyti saugos standartus ir teisinę atitiktį transporto sektoriuje. Vairuotojų darbo laiko taisyklės yra būtinas reguliavimo elementas, siekiant užtikrinti tiek kelių saugumą, tiek vairuotojų gerovę. Šios taisyklės nustatomos siekiant apsaugoti nuo vairavimo nuovargio sukeltų pavojų ir įtvirtintos įstatymuose bei ES reglamentuose.
Teisinis pagrindas ir bendrosios sąvokos
Pagrindinis teisinis pagrindas, reguliuojantis vairuotojų darbo ir poilsio laiką, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014. Šie reglamentai taikomi visoms krovininėms transporto priemonėms, sveriantiems daugiau kaip 3,5 tonos. Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų, nepatenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, poilsio laiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK).
Svarbu atskirti vairavimo laiką nuo darbo laiko. Vairavimo laikas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu ir dalyvavimu kelių eisme. Į darbo valandas įeina laikas, praleistas, pavyzdžiui, pakraunant, iškraunant krovinį, įvertinant transporto priemonės techninę būklę, atliekant administracines užduotis ir kt.
Savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00:00 val. iki sekmadienio 24:00 val.
Pertrauka - tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti.
Poilsio laiku laikomas laikas, kurį vairuotojas yra atleidžiamas nuo darbinių įsipareigojimų ir pats sprendžia, ką ir kaip veikti. Šiuo laiku jis nėra darbdavio žinioje ir nevykdo darbo funkcijų, susijusių su transporto priemonės vairavimu.
Pagrindiniai vairavimo ir poilsio laiko apribojimai
ES reglamentuose nustatyti šie pagrindiniai vairavimo ir poilsio laiko apribojimai, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir vairuotojų gerovę:
Kasdienis vairavimas ir pertraukos
- Kasdienio vairavimo trukmė: visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio. Ji neturi viršyti 9 valandų. Du kartus per savaitę galima vairuoti iki 10 valandų.
- Pertrauka po vairavimo: po 4,5 valandų vairavimo privaloma ne trumpesnė kaip 45 minučių pertrauka, nebent atsirastų poilsio laikotarpis.
- Pertraukos suskirstymas: ši 45 minučių pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
- Nepertraukiamas darbo laikas: mobilieji kelių transporto darbuotojai be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.
- Trumpalaikiai sustojimai: per pirmąsias tris nepertraukiamo automobilio vairavimo valandas numatomas vairuotojo sustojimas trumpalaikiam, bet ne trumpesniam kaip 15 minučių, poilsiui. Vėliau tokios trukmės sustojimai numatomi ne rečiau kaip kas dvi valandas. Sustojus trumpalaikiam poilsiui arba pavalgymui, papildomas poilsio laikas vairuotojui nėra numatytas.
Kasdienis poilsis
- Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 valandas.
- Suskirstytas kasdienis poilsis: gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras - mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis. Abiejų laikotarpių suma turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų.
- Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 valandos, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 valandas. Vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių.
- Kasdienio poilsio užbaigimas: vairuotojai privalo pasinaudoti paros poilsio laikotarpiu per 24 valandas nuo darbo dienos pradžios.
- Poilsio vieta: normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai ir bet kokie ilgesni nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiai, kuriais kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojami transporto priemonėje. Poilsis turi vykti tinkamame būste su miegamosiomis ir sanitarinėmis patalpomis. Darbdavys privalo padengti tokio būsto išlaidas.
Savaitės vairavimas ir poilsis
- Savaitės vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 56 valandos.
- Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 90 valandų.
- Normalus kassavaitinis poilsis: ne trumpesnis kaip 45 valandos. Turi būti suteiktas ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.
- Sutrumpintas kassavaitinis poilsis: trumpesnis nei 45 valandos, gali būti sutrumpintas iki 24 valandų.
- Kompensacija už sutrumpintą poilsį: sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės. Poilsis kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.
- Periodiškumas: per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau kaip 45 valandas) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24 valandų). Jei pasinaudojama iš eilės dviem sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, prieš pasinaudojant kitu kassavaitinio poilsio laikotarpiu turi pasinaudoti poilsio laikotarpiu, kuris suteiktas kaip kompensacija už tuos du sutrumpintus poilsio laikotarpius.
- Grįžimas į bazę/namus: transporto ūkio subjektai mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbą turi organizuoti taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą arba į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną 4 iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Darbdavys privalo organizuoti vairuotojo darbą ir poilsį taip, kad jis nebūtų išvykęs dirbti ilgiau kaip 4 savaites iš eilės. Grįžimo vietą pasirenka pats darbuotojas.
1. Kaip... Naudoti tachografą
Vairuotojų darbo režimai ir ypatumai
Darbas poromis
Dviejų vairuotojų darbas turi papildomų niuansų. Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
Darbo vietos organizavimas ir efektyvumas
Krovinių transportavimo proceso efektyvumui nemažai įtakos turi vairuotojo darbo vietos organizavimas. Krovinių pervežimo tarnybos personalas turi pasirūpinti, kad vairuotojo darbo sąlygos būtų patogios ir tuo pat metu ekonomiškos. Vairuotojas dirba ganėtinai įtemptomis ir sudėtingomis sąlygomis, todėl patogios sąlygos yra itin svarbios. Vairuotojas yra atsakingas už krovinio ir transporto priemonės saugumą.
Paplitę tokie vairuotojų darbo režimai ir naudojamos transporto priemonės: vienos pamainos, dviejų pamainų ir trijų pamainų. Dirbant vienos pamainos režimu, vienas automobilis paskiriamas vienam vairuotojui. Tai užtikrina gerą automobilio techninę būklę, tačiau jis bus eksploatuojamas ne taip efektyviai. Dviejų pamainų darbo režimas užtikrina efektyvų transporto priemonės naudojimą, esant normaliai vairuotojų darbo pamainai. Automobilio techninis aptarnavimas ir remontas atliekamas naktį, todėl tenka organizuoti specialią remontinę brigadą. Trijų pamainų režimas yra sunkiausias tiek vairuotojams, tiek ir transporto priemonei, nes nėra laiko normaliam automobilio techniniam aptarnavimui ir remontui.
Sumuotas darbo laikas, naktinis darbas ir viršvalandžiai
- Sumuotas darbo laikas: dėl darbo specifikos, vairuotojams ne visada išeina tiksliai suskaičiuoti išdirbtas valandas, todėl dažnai darbo laikas tiesiog sumuojamas. Dėl to, kad darbo laikas bus sumuojamas, darbdavys turi sutarti su profsąjungomis (jeigu tokių yra) arba su pačiu vairuotoju. Sutarus dėl darbo laiko sumavimo, jis vis tiek negali viršyti 56 valandų per vieną darbo savaitę, o per 4 mėnesius neturi viršyti vidutiniškai 48 darbo valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų.
- Naktinis darbas: nakties laikas - laikas nuo 00:00 val. iki 07:00 val. Jei mobilus kelių transporto darbuotojas dirba naktinį darbą, jis gali dirbti ne daugiau kaip 10 valandų (įskaitant naktinės pamainos valandas) per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo naktį apmokėjimą (kompensavimą) reglamentuoja DK normos - padidintas apmokėjimas taikomas už faktiškai dirbtą laiką nuo 22:00 val. iki 06:00 val. Atkreiptinas dėmesys, kad naktinis mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą, ypač jei transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.
- Viršvalandžiai: tai laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuris yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Svarbu, kad darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, būtų atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Priešingu atveju, savavališkas darbo funkcijų vykdymas, viršijantis nustatytą darbo grafike darbo laiko trukmę, nebūtų laikomas viršvalandiniu darbu ir darbuotojui už šį laiką darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Kiti svarbūs aspektai ir išimtys
- Darbdavio pareigos: darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas išdirbtų visą darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą ir atitinkamai už įvykdytą darbo laiko normą mokėtų sutartą darbo užmokestį. Jei darbdavys negali suteikti darbo, jis DK įtvirtintais pagrindais gali skelbti prastovą ir mokėti už prastovos laiką DK nustatyto dydžio darbo užmokestį. Darbdavys negali daryti spaudimo reikalaujant nemokamų atostogų.
- „Availability“ laikas: tai laikas, kai mobilusis kelių transporto darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškviestas galėtų pradėti toliau vairuoti arba atlikti kitą darbą. Tai gali būti laikas, kai lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, laukia pasienyje, arba laikas, kai draudžiamas eismas. Šiuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę vairuotojas turi žinoti iš anksto. Bet koks laikas, praleistas vykdant kelionę pasiimti ar grąžinti transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, arba grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova. Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, laikomas kitu darbu.
- Pietų pertrauka: Darbo teisės normos nereglamentuoja mobiliųjų kelių transporto darbuotojų pietų pertraukos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuomone, pietų pertrauka galėtų būti įtraukiama ir suteikiama kartu su kitomis pertraukomis.
- Vairuotojo pažymėjimas: vairuotojas turėtų turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Laikinų vairuotojo pažymėjimų atveju gali būti išimčių, tačiau ne visos šalys pripažįsta šiuos laikinus pažymėjimus.
Tachografų svarba ir naudojimas
Norint užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikų taisyklių, reikia griežtai stebėti ir naudoti specializuotas priemones. Knyga, skirta sekti vairuotojų darbo ir poilsio režimą, jau nebėra aktuali. Dabar viena iš pagrindinių šiam tikslui naudojamų priemonių yra skaitmeninis tachografas - transporto priemonėse įrengtas prietaisas, kuriuo registruojamas vairavimo režimas, greitis ir poilsio laikotarpiai. Tachografas leidžia stebėti judėjimo greitį, automobilių ridą, ekipažo darbo ir poilsio laikus, taip pat krovinio ir automobilio saugojimo laiką, kai vilkikas stovi tarpinėse stotelėse.
Tachografo įrašus privaloma saugoti bent vienus metus. Valdžios institucijoms gali būti pateiktos kopijos. Patikrinimai kelyje yra įprasti. Jei darbuotojai yra komandiruoti vairuotojai, taikomos specialios taisyklės.
Modernios telematikos ir elektroninių transporto priemonių registravimo prietaisų (ELD) sprendimai padeda racionalizuoti registravimo procesą ir užtikrinti atitiktį. Šios sistemos automatiškai registruoja pertraukas, poilsio laikotarpius ir paeiliui einančius vairavimo laikotarpius, supaprastindamos administracinį atitikties aspektą. Tai taupo vairuotojų, dispečerių, savininkų ir vadovų laiką ir pinigus. Užfiksuoti duomenys gali būti naudojami ir degalų sąnaudoms sumažinti, transporto priemonių techninės priežiūros poreikiams stebėti bei vairuotojų elgsenai ir produktyvumui gerinti.
Nepaisymo pasekmės ir atsakomybė
Kodėl būtina laikytis taisyklių?
Labai svarbu, kad krovinių vežimo įmonės ir vairuotojai laikytųsi nustatytų gairių. Be teisinių ir piniginių nuobaudų, ant kortos pastatytas vairuotojų saugumas ir gerovė. Nuolatinis vairavimas be tinkamo poilsio gali pabloginti koncentraciją, reakcijos laiką ir gebėjimą priimti sprendimus, taip žymiai padidindamas nelaimingų atsitikimų riziką. Vairuotojai yra bene vertingiausias kiekvienos sėkmingai dirbančios krovinių vežimo įmonės turtas, o įmonės, teikiančios pirmenybę vairuotojų gerovei, dažniau pritraukia ir išlaiko kvalifikuotus ir patyrusius vairuotojus.
Įmonės, kurios skiria daug dėmesio saugai, turi teigiamą reputaciją klientų, reguliavimo institucijų ir visuomenės akyse. Nustatydamos draudimo įmokas, draudimo bendrovės taip pat atsižvelgia į tai, kaip įmonė laikosi taisyklių. Įmonės, kurios demonstruoja įsipareigojimą užtikrinti saugą, laikydamosi vairavimo ir poilsio režimo taisyklių, gali džiaugtis mažesnėmis draudimo išlaidomis. Be to, įvykus eismo įvykiui, įmonės saugos reikalavimų laikymosi duomenys gali padėti įrodyti, kad ji yra įsipareigojusi užtikrinti saugą, ir sumažinti atsakomybę.
Sankcijos už pažeidimus
Nuobaudos už vairuotojų darbo ir poilsio grafikų taisyklių nesilaikymą gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir jurisdikcijos. Vykdymo užtikrinimo agentūros, pavyzdžiui, kelių policija arba reguliavimo institucijos, paprastai atlieka patikrinimus ir auditą, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų. Už šių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus gali būti iš karto skiriamos nuobaudos, pavyzdžiui, baudos, taip pat gali būti pradėtas tolesnis tyrimas ar teisminiai veiksmai.
Sankcijos gali būti griežtos ir brangios. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių padarinių yra baudos arba piniginės baudos, kurios gali būti labai didelės, o už pakartotinius pažeidimus skiriamos didesnės baudos. Už rimtus pažeidimus gali būti sustabdytas vairuotojo pažymėjimo arba įmonės veiklos licencijos galiojimas arba net panaikintas. Kai kuriais atvejais institucijos gali konfiskuoti susijusias sunkiasvores transporto priemones, kol bus išspręstos visos problemos ir užtikrinta atitiktis reikalavimams. Už šiurkščius pažeidimus arba pakartotinį reikalavimų nesilaikymą vairuotojui arba įmonei gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, tam tikras poilsis (pvz., 45 valandų kassavaitinis poilsis) automobilio kabinoje yra laikomas rimtu pažeidimu. Sankcijas už tokio pobūdžio pažeidimus reglamentuoja kiekvienos šalies teisės aktai atskirai, tačiau jos visos numato gana didelę baudą transporto įmonei (kai kuriose šalyse bauda taip pat taikoma vairuotojui), o, pavyzdžiui, Prancūzijoje, vežėjui taip pat skiriama metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į darbo ir poilsio režimo taisyklių pažeidimo pobūdį, sankcijos gali būti taikomos ir darbdaviams, ir vairuotojams. Tam tikrais atvejais baudos gali būti taikomos abiem šalims vienu metu.
Vairuotojams rekomenduojama rinktis įmones, kurios sąžiningai laikosi nustatytų taisyklių, nes už pažeidimus atsakomybė tenka ir jiems patiems. Apribotas įvažiavimas į Europą dėl darbdavio nesąžiningumo nėra geriausia perspektyva.
tags: #vairuotojo #poilsis #powerpoint