Automobilio vairavimas - tai ne tik atsakingas procesas, bet ir veikla, kuriai reikalinga nuolatinė koncentracija, gera fizinė bei psichologinė būklė. Nuo vairavimo gebėjimų ir įpročių priklauso ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas. Visgi, nesame robotai ir negalime veikti identiškai, todėl mūsų individualumas lemia, kad išsivysto ir tam tikri įpročiai, kurie gali turėti įtakos eismo saugumui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tinkamai automobilio priežiūrai ir vairavimo technikai, bet ir asmeninei sveikatai bei teisiniams aspektams, susijusiems su vairavimu apsvaigus ar esant nepalankiai sveikatos būklei.
Sveikata ir savijauta: kada sėsti už vairo pavojinga?
Šeimos gydytoja ir Centro poliklinikos Vytenio filialo darbo medicinos klinikos vedėja Aldona Jankavičienė vardija būsenas, kai už vairo sėsti nederėtų. Medikė pastebi, kad kai kurias ligas turintiems asmenims vairuoti tiesiog neleidžiama ir tokiems žmonėms vairuotojo pažymėjimas neturėtų būti išduodamas. Tačiau yra ir tokių situacijų, kai vairuotojas pats turėtų suvokti - tam tikros būsenos už vairo sėsti negalima.
Alkoholio poveikis ir leistinos normos
Visuomenėje vyrauja nuostata, kad išgėrus taurę vyno ar bokalą alaus sėsti už vairo „nieko baisaus“. Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai, o jo poveikis yra neprognozuojamas. Todėl, norint važiuoti saugiai ir nesukelti pavojaus kitiems, turėtų būti šventa taisyklė - išgėriau taurę vyno, namo vykstu taksi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus.
Vairavimas išgėrus kaip grėsmė kelių eismo saugumui (atnaujinta)
Stresas ir emocinis susijaudinimas
Dalis vairuotojų, pakliuvusių į stresinę ar konfliktinę situaciją, kai viduje užverda kraujas, čiumpa raktelius, sėda į automobilį ir važiuoja, kur akys mato. Nors tą akimirką vairuotojui gali pasirodyti, kad toks bėgimas iš susidariusios situacijos puikus sprendimas ir net tam tikra savęs nuraminimo forma, tačiau medikai pataria - susinervinus greičio pedalo spausti nereikėtų. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui, nes gali padidėti avarijos tikimybė netinkamai sureagavus.
Pakilęs kraujospūdis ir skausmas
Medikė A. Jankavičienė taip pat pastebi, jog nereikėtų numoti ranka į tokį organizmo ženklą kaip pakilęs kraujospūdis. Specialistės teigimu, tokia būklė gali lemti sutrikusią orientaciją ir vairuoti būtų iš tiesų pavojinga. Netikėtai pasireiškęs aštrus galvos skausmas turbūt ne visus vairuotojus atbaidytų nuo minties sėsti už vairo. Vis dėlto, medikės tikinimu, bet koks stiprus skausmas - labai rimtas signalas, kad kelionę reikia atidėti. Ypatingai svarbu neignoruoti skausmo, atsiradusio širdies plote, nes tai gali būti ne tik svarbus ženklas apie sveikatos būklę, bet ir lemti katastrofas kelyje.
Mieguistumas ir nuovargis
Gydytoja pastebi, kad vairuoti nederėtų ir stipriai pervargus. Tiems, kurie didvyriškai atlaikė paros laiko budėjimą, nerekomenduojama bandyti fortūnos už vairo, nes pasisekti gali ne taip puikiai kaip darbe, ypatingai tada, jei vairuoti tenka net kelias valandas. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. A. Jankavičienė taip pat pataria nepasikliauti vairuotojų mylima išvaduotoja iš miego gniaužtų - kava, nes jos poveikis trumpalaikis, o didelis kofeino kiekis gali turėti pašalinį poveikį, pavyzdžiui, pakilti spaudimas ar padažnėti širdies ritmas. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
Ligos, kurios atima teisę vairuoti
Kai kuriomis ligomis sergantys asmenys vairuoti negali apskritai arba gali tik tam tikrais išimtinais atvejais. Dažniausios ligos, kurios užkerta teisę vairuoti, susijusios su nestabilumo būkle. Pavyzdžiui, vairuoti neturėtų būti leidžiama dėl įvairių širdies ligų, dėl kurių žmogui netikėtai gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti skausmo priepuolis ar kitos komplikacijos. Į juodąjį vairuotojų ligų sąrašą taip pat patenka ir įvairios nervų sistemos ligos, tokios kaip epilepsija (su tam tikromis išimtimis), cukrinis diabetas (ypač sergantiems hipoglikemija), psichinės ligos ar priklausomybės. Vairuoti negalima ir dėl tam tikrų regos sutrikimų ar vartojant kai kuriuos vaistus, apie kuriuos turėtų įspėti gydytojas. Asmenys, turintys judėjimo negalią, negali vairuoti jiems nepritaikytuose automobiliuose.
Teisinė atsakomybė ir pasekmės vairuojant apsvaigus nuo narkotikų
Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų yra rimtas pažeidimas, turintis toli siekiančių pasekmių. Įstatymas draudžia vairuoti, jei narkotikų kiekis kraujyje viršija leistiną ribą, nepaisant to, ar asmuo jaučiasi „apsvaigęs“ ar ne. Tai taikoma visoms narkotinėms medžiagoms: kanapėms, kokainui, amfetaminui, ekstazi/MDMA, heroinui, GHB. Net ir paskirti vaistai, tokie kaip stiprūs skausmą malšinantys vaistai ar raminamieji, gali sukelti problemų, jei jie paveikia gebėjimą vairuoti.
Baudžiamosios ir administracinės procedūros
Kilus įtarimui dėl narkotikų vartojimo, taikomos dvi skirtingos procedūros:
- Baudžiamoji byla: Prokuratūra patraukia asmenį baudžiamojon atsakomybėn, už ką gali būti skirta bauda, viešieji darbai, laisvės atėmimas ir (arba) vairavimo teisės atėmimas. Teistumas įrašomas į teistumo registrą, o tai gali turėti įtakos, pavyzdžiui, nepažeisto elgesio pažymėjimui.
- CBR procedūra (Centrinis vairuotojų egzaminavimo biuras): CBR įvertina, ar asmuo vis dar gali vairuoti. Piktnaudžiavimo narkotikais atveju vairuotojo pažymėjimas gali būti panaikintas. Šios procedūros vykdomos nepriklausomai viena nuo kitos, todėl galima gauti bausmę ir prarasti vairuotojo pažymėjimą.
Patikrinimo metu: žinokite savo teises
Sustabdžius policijai ir įtariant narkotikų vartojimą, pareigūnas prašo bendradarbiauti su seilių tyrimu. Atsisakymas yra baudžiamas ir atrodo įtartinai. Teigiamas seilių tyrimas veda prie kraujo tyrimo, kuris yra tikslesnis ir yra oficialus įrodymas. Svarbu žinoti, kad kraujas turi būti paimtas per 1,5 val. po sustabdymo, o asmuo turi būti informuotas apie savo teises, įskaitant teisę pasikonsultuoti su advokatu ir teisę tylėti. Atsisakymas atlikti kraujo tyrimą yra savarankiškas baudžiamas nusikaltimas, už kurį numatoma bauda iki 1 000 eurų ir 9 mėnesių vairavimo teisės atėmimas.
Vairavimas išgėrus kaip grėsmė kelių eismo saugumui (atnaujinta)
Bausmės už pažeidimus
Pirmą kartą nustačius pažeidimą, numatoma bauda nuo 350 iki 900 eurų ir vairuotojo teisės atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių. Pakartotinio nusikaltimo atveju bausmės yra daug griežtesnės: bauda gali siekti kelis tūkstančius eurų, diskvalifikacija 15 mėnesių ar ilgiau, viešieji darbai, o už rimtą pasikartojimą galimas net laisvės atėmimas. Griežtesnės bausmės skiriamos, kai kartu vartojamas alkoholis ir narkotikai, naudojami sunkieji narkotikai, vairavimo metu sukeltas pavojus kitiems arba pažeidėjas yra profesionalus vairuotojas.
Vairuotojo elgesys ir įpročiai kelyje
Automobilio vairavimas - atsakingas procesas. Nuo vairavimo gebėjimų ir įpročių priklauso ne tik mūsų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas. Visgi nesame robotai ir negalime veikti identiškai, todėl mūsų individualumas lemia, kad išsivysto ir tam tikri įpročiai, kurie ne visada yra saugūs.
Neteisinga sėdėsena ir vairo laikymas
D. Kanapinskas pabrėžia sėdėsenos svarbą: „Sėdint už vairo pečiai turi liesti nugaros atramą. Laikant vairą ties 9 ir 3 valandomis, rankos turi būti lengvai lenktos.“ Kai kurie vairuotojai sėdynę išsikelia maksimaliai aukštai ir prisitraukia kuo arčiau vairo, norėdami geriau matyti kelią, tačiau tai gali riboti vairo judesius. Atvirkštinis variantas - per toli sėdėti nuo vairo ir tiesti rankas - taip pat pablogina eismo saugumą ir automobilio valdymą, nes norint greitai pasukti vairą, prireiks papildomo laiko ir jėgų.
Nemažai vairuotojų, ypač turinčių automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis, vairą laiko viena ranka, o kita - pavarų perjungimo svirtį. Mieste tai galima paaiškinti dažnu pavarų jungimu, tačiau užmiestyje toks pasiteisinimas neveikia ir nepadės suvaldyti automobilio ekstremalioje situacijoje. Dvi rankos ir taisyklinga sėdėsena prie vairo leidžia automobilį valdyti su mažiausia raumenų jėga ir mažiausiu nuovargiu.
Važiavimas laisva pavara
Kai kurie vairuotojai važiuoja įjungę laisvą pavarą, manydami, kad taip galima sutaupyti degalų. Tačiau degalų suvartojimo skirtumas tarp riedėjimo laisva pavara ir ją įjungus yra toks mažas, kad vargu, ar tai galima pajusti. Tačiau, kaip paaiškina D. Kanapinskas, saugumas ir automobilio valdymas - skirtumas, kurį pajusti tikrai galime. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, automobilis gali tapti nevaldomas. Rekomenduojama riedėti neutralia pavara likus 15-20 metrų iki sustojimo, o automobilio greitis neturėtų būti didesnis nei 30 km/val.
Kiti pavojingi įpročiai ir situacijos
- Per ankstyvas persirikiavimas iš greitėjimo juostos: Kai kurie vairuotojai skuba persirikiuoti, nepasiekę greitėjimo juostos pabaigos, todėl dažnai yra priversti visiškai sustoti. Greitėjimo juosta skirta tam, kad į eismą įsilietume su kuo mažesniu greičių skirtumu.
- Netinkama avalynė: Vairuojant automobilį avalynė turėtų būti kuo patogesnė, kad nevaržytų kojos judesių, nemažintų jautrumo, neužkliūtų ar nenuslystų nuo paminos. Vairavimas su aukštakulniais ar šlepetėmis yra pavojingas.
- Valgymas ir užkandžiavimas vairuojant: Nukreiptas dėmesys net kelioms sekundėms gali baigtis avarija. Vis dėlto, D. Kanapinskas pažymi, kad psichologai pataria turėti riešutų ar panašių nekaloringų produktų, kurie gali padėti atbaidyti nuobodulį monotoniškame kelyje.
- Naršymas socialiniuose tinkluose ir intensyvus bendravimas su keleiviais: Mobiliojo telefono naudojimas ir intensyvūs pokalbiai sudėtingomis temomis gali atitraukti dėmesį nuo vairavimo. Tačiau kalbėjimas su keleiviais lengvomis temomis ilgoje kelionėje gali būti naudingas.
- „Prilipimas“ prie kito automobilio: Distancijos nesilaikymas yra labai didelė blogybė, nes tai ne tik nesaugu, bet ir blaško kitus eismo dalyvius. Vairuotojai visuomet turėtų išanalizuoti savo vairavimo stilių ir įsitikinti, ar viską atlieka tinkamai.
Pasiruošimas važiavimui ir saugaus vairavimo pagrindai
Transporto priemonės techninė būklė
Prieš pradedant važiuoti, būtina kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Svarbu įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas.
Vairuotojo sėdėsena ir regimumas
Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą, o vairuotojas turi gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Automobilio stabilumas
Automobilio stabilumas priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Kuo žemiau yra jo svorio centras, tuo automobilis stabilesnis.
- Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta.
- Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
- Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
- Išcentrinė jėga didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
Stabdymas ir distancija
Sustojimo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, ratai užblokuojami ir slysta, stabdymo kelias pailgėja. Slidžiame kelyje, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
Vairavimas tamsiu paros metu
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Neįgaliųjų vairavimas ir sveikatos tikrinimo tvarka
Bet kuris asmuo, norintis vairuoti automobilį, visų pirma turi būti atitinkamos sveikatos, na ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą. Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973, kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.
Sveikatos tikrinimas ir vairuotojų kategorijos
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
- Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
- Antroji grupė: Vairuojantys C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų, nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus. Tikrina specialistai: šeimos gydytojas, psichiatras, oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas. Atliekami regėjimo aštrumo, akipločio, klausos, EKG ir kiti tyrimai.
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos
Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus ir skiriasi pagal neįgalumo rūšis.
- Regėjimas: Pirmos grupės vairuotojams binokuliarinio regėjimo aštrumas su korekciniais lęšiais turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Draudžiama vairuoti, jei yra tam tikros akių ligos, pavyzdžiui, lėtinės akies dangalų ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, sumažėjęs akiplotis, glaukoma ir kt.
- Klausa: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas. Draudžiama vairuoti, jei yra visiškas kurtumas ar negydomi lėtiniai ausų uždegimai.
- Judėjimo negalia: Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu, sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti vairuotoju. Turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Draudžiama vairuoti sergantiems sunkia aritmija, asmenims, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Po miokardo infarkto, su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi ar sergantiems arterine hipertenzija sprendžiama individualiai.
- Cukrinis diabetas: Gali būti leidžiama vairuoti, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama.
- Neurologinės ligos: Draudžiama vairuoti sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai pridedama gydytojo neurologo išvada. Sergantiems epilepsija, pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
tags: #vairuoti #20 #valandu #be #sustojimo