Automobilių taršos mokestis yra finansinė priemonė, skirta mažinti į aplinką išmetamą transporto priemonių taršą. Jis įvestas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę, ypač miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas ir taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užsiima mokesčio administravimu, apskaičiavimu, surinkimu ir priežiūra. „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą. Mokestis sumokamas automobilio registracijos metu, o ne kasmet.
Kodėl įvestas automobilių taršos mokestis?
Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra šie:
- Mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą.
- Skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
- Paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje ir sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose.
- Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu lygiu.
Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas. Jas viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos, kurias turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, galia ir kuro rūšis lemia sukuriamo perteklinės taršos kiekį.
Kaip apskaičiuojamas automobilių taršos mokestis?
Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:
- Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
- Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).
Didesnė tarša reiškia didesnį mokestį, o švaresnis automobilis - mažesnį mokestį arba jo išvis nėra. Automobilio taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą.
Kur randamas CO₂ rodiklis?
Anglies dioksidas (CO₂) yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, vertina automobilio daromą žalą aplinkai. CO₂ yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tiesiogiai susijusios su klimato kaita. Svarbu suprasti, kad CO₂ emisija yra tiesiogiai proporcinga suvartojamų degalų kiekiui. Kuo galingesnis variklis ir kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau degalų jam reikia, ir atitinkamai - tuo didesnis CO₂ pėdsakas paliekamas.
CO₂ išmetimo kiekis nurodytas:
- Transporto priemonės registracijos liudijime (ieškokite laukelio, pažymėto kodu V.7). Tai yra patikimiausias šaltinis, jei automobilis jau yra registruotas Lietuvoje arba turi kilmės šalies dokumentus.
- Gamintojo techninėje dokumentacijoje arba atitikties sertifikate (angl. Certificate of Conformity - CoC). Perkant naują ar apynaujį automobilį iš užsienio, šis dokumentas pateikiamas su visais techniniais parametrais.
- Jei automobilis jau turi lietuviškus numerius arba jam suteiktas savininko deklaravimo kodas (SDK), informaciją galite patikrinti viešoje „Regitros“ paieškoje.
Jei šių duomenų dokumentuose nėra arba jie yra neišsamūs, CO₂ kiekis nustatomas pagal griežtai nustatytą prioritetinę tvarką:
- Pagal CO₂ kiekį, nurodytą automobilio kilmės ar patvirtinimo dokumentuose (pvz., registracijos liudijime, ekspertizės pažymoje, atitikties sertifikate (CoC)). Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO₂ vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Interneto svetainėse pateikiamomis apytikrėmis CO₂ vertėmis siūloma nesivadovauti.
- Jei CO₂ kiekis nėra nurodytas dokumentuose, jis nustatomas remiantis kitų registruotų lygiaverčių automobilių išmetamu CO₂ kiekiu (apskaičiuojant medianą). Tam reikalingi šie duomenys: tipas, variantas, versija.
- Jei CO₂ kiekio nėra galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių duomenis, tuomet jis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Apskaičiavimui reikalingi techniniai automobilio duomenys iš kilmės ar patvirtinimo dokumentų: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg), didžiausia variklio galia (kW), pavarų dėžės tipas (mechaninė, automatinė). Priklausomai nuo degalų rūšies, gali būti naudojami ne visi duomenys.
- Jei CO₂ kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet bus įvedami lygiaverčių transporto priemonių duomenys (apskaičiuojant medianą), reikalingi tipas, variantas, versija.
Seniems automobiliams registracijos liudijime laukelis V.7 dažnai būna tuščias, tačiau tai nereiškia, kad mokesčio pavyks išvengti - bus taikomos formulės pagal automobilio masę ir variklio galią.
Matavimo metodikos: NEDC ir WLTP
Viena didžiausių painiavų, skaičiuojant taršos mokestį, kyla dėl skirtingų matavimo metodikų. Iki 2017 metų automobilių tarša buvo matuojama pagal NEDC (New European Driving Cycle) standartą. Vėliau įsigaliojo WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) standartas. Šis testas yra gerokai griežtesnis, ilgesnis ir atliekamas sąlygomis, artimesnėmis realiam vairavimui.
Kodėl tai svarbu? Skaičiuojant mokesčius, valstybė dažniausiai remiasi WLTP duomenimis. Jei automobilio dokumentuose (dažniausiai senesnių automobilių) nurodytas tik NEDC rodiklis, taikomos specialios perskaičiavimo formulės arba koeficientai, kurie konvertuoja NEDC reikšmę į lygiavertę WLTP reikšmę. Visais atvejais klientui taikomas palankiausias rodiklis.
Mokesčio dydžiai Lietuvoje
Nors tiksliausią sumą visada pateikia oficialios sistemos registracijos metu, preliminarų skaičiavimą galite atlikti patys. Mokesčio formulė yra sukonstruota taip, kad dyzeliniams automobiliams taikomi patys aukščiausi tarifai, benzininiams - kiek mažesnis, o dujiniams (jei tai gamyklinė įranga) - dar palankesnis. Skaičiavimo logika paprasta: jei automobilio CO₂ emisija neviršija nustatytos apatinės ribos (pavyzdžiui, 130 g/km), mokesčio mokėti nereikia visai.
Šiuo metu Lietuvoje taršos mokesčio kainos (apytiksliai) yra tokios:
- Automobiliai, išmetantys iki 130 g/km CO₂ - mokestis nėra taikomas.
- Automobiliai, išmetantys nuo 131 iki 160 g/km CO₂ - mokestis siekia apie 50-100 eurų.
- Automobiliai, išmetantys nuo 161 iki 200 g/km CO₂ - mokestis siekia 100-200 eurų.
- Automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g/km CO₂ - mokestis viršija 200 eurų.
Kiti svarbūs aspektai
- Dujų įranga: Jei dujų įranga yra sumontuota po automobilio pagaminimo (ne gamyklinė), registracijos mokestis perskaičiuojamas ne visada taip, kaip tikisi vairuotojai. Dažniausiai vertinamas pirminis automobilio taršos rodiklis (benzinu).
- Hibridiniai automobiliai: Hibridams mokestis taikomas priklausomai nuo hibrido tipo ir jo emisijos. Įprasti hibridai (HEV) dažnai turi pakankamai mažą CO₂ rodiklį, kad neviršytų apmokestinimo ribos arba mokestis būtų minimalus.
- Klaidų taisymas: Jei manote, kad sistemoje esantys duomenys yra klaidingi, turite teisę pateikti papildomus dokumentus.
Kur panaudojami surinkti pinigai?
Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos:
- Viešojo transporto atnaujinimą ir plėtrą tiek miestuose, tiek regionuose.
- Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą.
- Miestų oro kokybės gerinimo projektus.
- Žaliųjų technologijų skatinimo programas.
Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
Kam taikomas / netaikomas mokestis?
Mokesčio mokėtojas yra tas, kuris registruoja automobilį savo vardu. Taršos mokestis yra aktualus lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamas CO₂ kiekis yra didesnis nei 130 g/km. Mokestis nėra taikomas automobiliams, kurie registruojami laikinai (iki 90 dienų), jei per šį terminą jie išregistruojami ir išgabenami iš Lietuvos teritorijos. Mokesčio mokėtojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius siekdami gauti pajamų.
Mokesčio lengvatos ir išimtys
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami mokesčio mokėtojai, teršiantys:
- Iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus.
- Iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus.
- Iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus (biodyzeliną, sintetinį dyzeliną) - už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat, gyventojams, sulaukusiems 64 m., ir piniginės socialinės paramos gavėjams taikoma 50 proc. mokesčio lengvata iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus minėtą lengvatą visiems valdytojams iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius ir dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį, todėl mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį.
Automobilių taršos mokestis 2026: ateities tendencijos
Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Tai reiškia mažiau nematomų dulkių ore ir mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.
Kartu daugiau galios gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius. Jei jūsų automobilis nebeatitinka naujų aplinkosaugos standartų, gali tekti apsvarstyti jo atnaujinimą, pardavimą arba perėjimą prie ekologiškesnio modelio.
Kaip sužinoti, ar jūsų automobiliui gali būti taikomi būsimi ribojimai?
Pirmiausia verta pasižiūrėti į automobilio registracijos liudijimą ir pasitikrinti, kokį „Euro“ ekologinį standartą jis atitinka. Ši informacija paprastai pateikiama dokumente arba gali būti rasta pagal transporto priemonės gamybos metus ir variklio tipą. Taip pat naudinga pasinaudoti internetinėmis patikros priemonėmis. Kai kurios šalys turi viešus registrus, kuriuose pagal automobilio numerį galima sužinoti jo taršos klasę. Be to, didieji miestai, tokie kaip Berlynas, Paryžius ar Vilnius, skelbia būsimas mažos taršos zonų taisykles ir priėjimo reikalavimus - juos verta peržiūrėti iš anksto.
Jeigu kyla klausimų dėl automobilio techninės būklės ar galimo pritaikymo naujiems standartams, geriausia kreiptis į gamintojo atstovybę, sertifikuotą servisą arba patikimą mechaniką. Kai kuriais atvejais automobilį galima patobulinti, kad jis atitiktų griežtesnius reikalavimus.
Aplinkos taršos mažinimo tikslai ir poveikis
Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO₂ ekvivalentinių dujų išmetimo. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO₂ ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių įvedimas Lietuvoje siekia konkrečių rodiklių iki 2027 m.:
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc.
- Nulinės CO₂ taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. automobilių parko bus „Euro 5“ ar naujesnio standarto.
- Metinį transporto sektoriuje išmetamą CO₂ kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO₂ riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. - kietųjų dalelių emisiją.
Finansinis poveikis gyventojams
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. viršijančių 300 EUR.
Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį.
CO₂ vs. kitų teršalų poveikis
Nors dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams, jie laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai (54 proc.). Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.
Mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas
Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0521 formą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mokestinė prievolė laikoma įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį. Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Jei registruojate visiškai naują automobilį, sumokėti mokestį reikia, bet jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos. Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 darbo dienų.
Kaip pasiruošti taršos mokesčiui?
Jei planuojate keisti automobilį, verta pasidomėti transporto priemonėmis, kurios yra draugiškesnės aplinkai. Rinkitės automobilius su mažesniu CO₂ emisijų lygiu arba apsvarstykite hibridinius ir elektrinius modelius. Be to, naudinga sekti valstybės teikiamas paramos programas, kurios gali padėti kompensuoti tokio automobilio įsigijimo kaštus.
Norint išvengti nemalonių staigmenų „Regitroje“, namų darbus reikėtų atlikti dar prieš paspaudžiant ranką pardavėjui. Visada paprašykite pardavėjo atsiųsti registracijos liudijimo nuotrauką arba bent jau VIN kodą bei SDK kodą. Taip pat atkreipkite dėmesį į automobilio komplektaciją. Tas pats modelis su skirtingo dydžio ratlankiais ar papildoma įranga gali turėti skirtingą CO₂ emisiją. Gamykliniai duomenys dažnai nurodo emisijos intervalą, o mokestis bus skaičiuojamas pagal konkrečią jūsų automobilio reikšmę.
tags: #naujas #mokestis #uz #automobilius