Tragiška aviacijos nelaimė, kurios metu sudužo Ukrainos lėktuvas, paliko daugybę neatsakytų klausimų ir sukėlė plačias diskusijas apie jos priežastis. Pirminiai duomenys leidžia manyti, kad šios nelaimės buvo galima išvengti, o tyrimas atskleidė sudėtingą įvykių eigą ir galimus klaidingus sprendimus.
Prieš nelaimę: ilgas laukimas ore
Lėktuvas, blaškomas uraganinio vėjo, ore suko ratus net dvi valandas, laukdamas tinkamo momento nusileisti. Šiuo metu nežinoma, kokia buvo situacija lėktuvo salone: ar kilo panika, ar keleiviai ramiai laukė nusileidimo. Tai, kad pilotai dvi valandas laukė galimybės leistis, liudija apie sudėtingas oro sąlygas, tačiau, kaip pabrėžė Rusijos aviacijos saugumo agentūros vadovas Sergejus Melničenka, per tą laiką buvo galima nuskristi labai toli.
Užfiksuota, kad po dviejų valandų skraidymo ratais lėktuvas iš pradžių ėmė kilti į viršų, tada staigiai leidosi žemyn. Jo žemėjimo greitis buvo 6,4 tūkst. metrų per minutę - 103 metrai per sekundę. Šalia oro uosto įrengtos apsaugos kameros užfiksavo, kad lėktuvas staigiai rėžėsi į žemę ir užsiliepsnojo.
Klaidingi sprendimai ir neatsakyti klausimai
Viena iš pagrindinių aplinkybių, gluminančių tyrėjus, yra ta, kad pilotams buvo duotas leidimas leistis siaubingu oru. Kiti lėktuvai, turėję tą dieną leistis Rostove prie Dono, buvo nukreipti į už 300 kilometrų esantį Krasnodaro oro uostą. Tai kelia klausimą, kodėl šiam lėktuvui nebuvo pasiūlyta alternatyva, o leista tęsti bandymus sudėtingomis sąlygomis.
Tyrimas ir juodosios dėžės
Lėktuvas sudužo vos pora šimtų metrų nuo pakilimo tako, išmušdamas milžinišką kraterį. Oro uostas buvo uždarytas, kol gelbėtojai dirbo nelaimės vietoje, tačiau vėliau vėl pradėjo darbą. Į didžiausią pietinio Rusijos regiono oro uostą plūdo tūkstančiai žmonių su gėlėmis ir žvakėmis, pagerbdami žuvusiųjų atminimą.
Maskvoje tyrėjai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Rusijos ir Prancūzijos pradėjo nagrinėti juodosiomis dėžėmis vadinamus skrydžio duomenų įrašymo prietaisus. Tačiau tai gali būti sunkus uždavinys, nes prietaisai nelaimės metu buvo smarkiai apgadinti, todėl jų duomenų iššifravimas gali užtrukti.
Tyrėjų laukia ilgas darbas, kol bus nustatyta nelaimės priežastis. Kol kas neaišku ir tai, ar pigių, tačiau patikimomis laikomų avialinijų „FlyDubai“ lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. 2011 metais pagamintas orlaivis šio sausio pabaigoje buvo nuodugniai patikrintas.
Žuvusieji ir jų istorijos
Tragedijoje žuvo visi laineriu skridę žmonės - 55 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Tarp žuvusiųjų - daugybė Rusijos piliečių, aštuoni ukrainiečiai, du indai ir uzbekas. Liūdina tai, kad abu pilotai greitai turėjo tapti tėvais. Lėktuvo kapitonas, 38-erių kiprietis Aristos Sokratous, su žmona laukė pirmojo vaikelio, o metais jaunesnio kolegos iš Ispanijos Alejandro Alavos žmona laukiasi dvynukų.
„FlyDubai“ vadovas Ghaithas Al Ghaithas aukų artimiesiems pažadėjo pirmines 17 tūkst. eurų kompensacijas. Lėktuve taip pat žuvo keli separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos regionų gyventojai, kuriems dėl karo artimiausias Donecko oro uostas buvo beveik sulygintas su žeme, todėl jie dažnai keliavo per sieną į Rostovo prie Dono oro uostą.
Ankstesnės aviacijos nelaimės ir panašumai
Ši katastrofa primena ir kitas panašias nelaimes Rusijoje ir pasaulyje:
- 2013 m. lapkričio 17 d.: Totorijos oro linijų lėktuvas „Boeing 737-500“ sudužo leisdamasis Kazanės oro uoste. Pirmuoju bandymu nepataikė į tūpimo taką, mėgino vėl pakilti, tačiau tada nosimi rėžėsi į žemę. Žuvo visi 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai.
- 2012 m. rugsėjo 12 d.: Kamčiatkos Petropavlovsko avialinijų lėktuvas „Antonov An-28“ sudužo miškingame kalno šlaite, tūpdamas Palanos oro uoste. Žuvo 8 iš 12 lėktuvu skridusių keleivių, o likę 4 buvo rimtai sužeisti. Tyrimas atskleidė, kad abu pilotai buvo neblaivūs, o orlaivis - nukrypęs toli nuo kurso.
- 2011 m. rugsėjo 7 d.: Oro bendrovės „Yak-Service“ lėktuvas „Jakovlev Jak-42“ nuvažiavo nuo kilimo tako, trenkėsi į elektros stulpą ir sudužo du kilometrai nuo Jaroslavlio oro uosto ant Volgos upės kranto. Per katastrofą žuvo 44 lėktuve buvę žmonės, tarp jų - visi Jaroslavlio ledo ritulio komandos „Lokomotiv“ nariai.
- 2006 m. liepos 9 d.: Iš Maskvos skridęs oro linijų „S7 Airlines“ lėktuvas „Airbus A310-300“ sudužo Irkutsko oro uoste. Nesustojęs ant leidimosi tako orlaivis čiuožė dar kelis šimtus metrų, kol trenkėsi į betoninę užtvarą ir užsidegė. Žuvo 125 žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad katastrofą sukėlė piloto klaida.
- 2006 m. gegužės 3 d.: Armėnijos oro bendrovės „Armavia“ lėktuvas, skridęs iš Jerevano į Sočį, sudužo Juodojoje jūroje. Antrąkart nusileisti mėginusiam orlaiviui dispečeriai įsakė netūpti dėl žemai kybančių debesų, tačiau pilotai į jų įspėjimus nereagavo.
Taip pat minimos ir kitos avarijos, pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 17 d. Totorijos oro linijų lėktuvo „Boeing 737-500“ katastrofa Kazanės oro uoste, kurioje žuvo visi 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai. 2012 m. rugsėjo 12 d. Kamčiatkos avialinijų lėktuvas „Antonov An-28“ sudužo miškingame kalno šlaite, žuvo 8 iš 12 keleivių, o tyrimas atskleidė, kad abu pilotai buvo neblaivūs.
Ypatingą dėmesį verta atkreipti į dvi Lietuvos civilinės aviacijos istorijoje skaudžias nelaimes: 1970 m. rugsėjo 2 d. Ukrainoje nukrito Lietuvos civilinės aviacijos valdybos Vilniaus būrio lėktuvas TU-124, o 1973 m. gruodžio 16 d. Volokolamsko rajone, netoli Karačiarovo kaimo, įvyko vadinamoji „gydytojų lėktuvo katastrofa“, kurios metu žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp jų - keturi garsūs lietuvių pediatrai.
Alternatyvios versijos ir spėlionės
Kai kurie ekspertai kelia klausimą dėl galimų techninių gedimų ar net teroristinio akto versijų. Nors preliminariai buvo manoma, kad sugedo lėktuvo variklis, aviacinių nelaimių tyrimų veteranas Jeffrey Guzzetti, remdamasis skrydžio sekimo duomenimis ir mėgėjišku vaizdo įrašu, abejoja, ar viskas susiklostė pagal įprastinį variklio gedimo ar gaisro scenarijų. Jis neatmeta bombos ar raketos galimybės, nes lėktuvas užsidegė ore ir greitai virto ugnies kamuoliu.
Kiti ekspertai, pavyzdžiui, Vadimas Lukaševičius, mano, kad variklio gaisras buvo ne priežastis, o pasekmė - lėktuve įvyko kažkas, dėl ko kilo gaisras. Jis taip pat neatmeta raketos smūgio ar teroristinio išpuolio tikimybės, ypač turint omenyje ankstesnius raketų smūgius ir tai, kad Iranas turėjo uždaryti oro erdvę civiliams lėktuvams. Eliotas Higginsas, tyręs MH17 skrydžio katastrofą, pažymi, kad įrodymai nebūtinai papildo vieni kitus, ir įvykiai gali būti interpretuojami įvairiai.
Philipas Baumas, žurnalo „Aviation Security International“ redaktorius, ragina neskubėti su spėlionėmis ir pabrėžia, kad visa tai gali būti tik „keistas sutapimas“. Tačiau jis taip pat kelia klausimą, kas būtų galėjęs numušti lėktuvą, jei tai būtų įvykę.
Atmintis ir tęstinumas
Nors tyrimas tęsiasi ir tikrosios nelaimės priežastys dar nėra galutinai nustatytos, ši katastrofa išlieka skaudžia netektimi ne tik žuvusiųjų artimiesiems, bet ir visai aviacijos bendruomenei. Ji primena apie būtinybę nuolat tobulinti aviacijos saugumo standartus ir užtikrinti skaidrų bei objektyvų nelaimių tyrimą.
tags: #ukrainos #lektuvo #avarija