Greičio viršijimas Lietuvoje išlieka viena pagrindinių ir skaudžiausių eismo įvykių priežasčių. Statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Siekiant sudrausminti vairuotojus ir mažinti avaringumą, Lietuvos keliuose naudojamos įvairios transporto priemonių važiavimo greičio kontrolės sistemos. Šiuo tikslu diegiami ir tobulinami įvairūs greičio matavimo prietaisai, tarp kurių vis didesnį vaidmenį atlieka mobilieji (trikojai) radarai.
Greičio matavimo prietaisų tipai Lietuvoje
Lietuvoje naudojamos kelios pagrindinės greičio matuoklių sistemos, skirtos eismo pažeidimams fiksuoti:
Momentiniai stacionarūs greičio matuokliai („inkilai“)
Tai įprasti stacionarieji greičio matuokliai, dažnai vadinami „inkilais“ ar „špokinyčiomis“, kurių Lietuvoje yra apie 200. Jie fiksuoja momentinį greitį: vienas blykstelėjimas užfiksuoja lekiančio automobilio greitį nuotraukoje. Kai kurie iš jų taip pat gali fiksuoti ir važiavimą per raudoną šviesoforo signalą ar viešajam transportui skirta eismo juosta. Tokie prietaisai, naudojantys Doplerio efektą, gali būti susieti ir su sankryžos valdymo įranga.
Sektoriniai (vidutinio greičio) matuokliai
Šie matuokliai matuoja vidutinį transporto priemonių greitį tam tikrame kelio ruože. Jie fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Sektoriniai matuokliai turi po dvi kameras ir du laikrodžius: viena kamera atpažįsta numerius, kita fiksuoja bendrą vaizdą. Dėl papildomo apšvietimo, jie puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršija leistiną greitį, automatiškai apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas. Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, pranešantis apie vidutinio greičio matavimą. Vietos, kuriose įrengiami šie matuokliai, parenkamos atsižvelgiant į avaringumą, didelį eismą ir dažnus greičio viršijimus.
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“
Nuo 2020 m. pradžios Lietuvos keliuose pradėti naudoti naujos kartos lazeriniai matuokliai, vairuotojų praminti „trikojais“. Šie prietaisai yra mobilūs, universalūs ir gali būti pastatomi bet kuriame kelyje per trumpą laiką. Jų įsigijimas buvo finansuojamas iš ES fondų, siekiant didinti Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumą ir mažinti korupcijos rizikos veiksnius vykdant eismo priežiūrą. „Trikojai“ yra skirti leistino greičio viršijimams fiksuoti ir taip mažinti eismo įvykių skaičių.
Ar tiesa, kad detektorius yra pagalba prieš trikojus?
Detalus žvilgsnis į trikojus radarus
Techninės charakteristikos ir veikimo principas
„PoliScan FM1“ trikojai greičio matuokliai yra lazeriniai prietaisai, pasižymintys šiomis savybėmis:
- Darbo režimas: Visiškai automatizuotas ir nereikalauja nuolatinio pareigūnų įsikišimo.
- Veikimo atstumas: Greitį pradeda matuoti nuo 75 metrų atstumu, o užfiksuoja nuo 50 metrų.
- Greičio matavimo diapazonas: Nuo 10 km/h iki 320 km/h.
- Greičio fiksavimas: Gali užfiksuoti kelias transporto priemones vienu metu.
- Aprėptis: Visiškai apima iki 6 eismo juostų iš abiejų pusių vienu metu arba bet kokį 6 juostų derinį.
Šie aparatai yra su kamera, todėl tiek filmuoja, tiek fotografuoja, puikiai priartina ir seka automobilį. Nors pagrindinė jų funkcija yra greičio viršijimo fiksavimas, surinkta informacija gali padėti nustatyti ir kitus pažeidimus, tokius kaip neapdraustos transporto priemonės ar kalbėjimas telefonu vairuojant.
Matuoklių statymo vietos ir kriterijai
Vietos, kuriose statomi mobilieji „trikojai“ matuokliai, parenkamos atidžiai. Dažniausiai jie statomi avaringose vietose, kur jau yra įvykę avarijų, taip pat ten, kur dideli automobilių srautai, pagal piliečių skundus bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. Tačiau ne visur, kur prašo žmonės, „trikojai“ gali būti statomi, nes vieta turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. Pavyzdžiui, jų negalima statyti gyvenamosiose zonose (kur greičio ribojimas 20 km/val.), ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar dėl kelio savybių (posūkiai, prastas matomumas), neatitinkančių atstumo reikalavimų. Per intensyvų snygį ar plikledį „trikojai“ taip pat nėra statomi.
Trikojų matuoklių matomumas ir visuomenės reakcija
Dažnai pasitaiko, kad žmonės piktinasi, jog matuokliai paslėpti, ir vairuodami nepastebi „trikojo“. Tačiau, kaip teigia policijos pareigūnai, „trikojai“ statomi akivaizdžiai, niekur neslepiami, bet siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie nestatomi prie pat kelio. Vairuotojai, pamatę matuoklį, dažnai nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir išsiblaško. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų leistinu greičiu važiuoti visą laiką, o ne tik pamačius matuoklį. Policijos pareigūnai su civiliu automobiliu visada stovi šalia „trikojo“ dėl saugumo, nors konkretaus atstumo reglamento nėra. Pats matuoklis taip pat yra filmuojamas.
Greičio tolerancija ir paklaida
Kiekvienas sertifikuotas greičio matuoklis Lietuvoje turi techninę paklaidos ribą, kuri paprastai yra ±3 km/val. esant greičiui iki 100 km/val. arba ±3 proc. esant didesniam greičiui. Ši riba visada minusuojama pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, jei matuoklis užfiksavo 54 km/val. 50 km/val. zonoje, bauda skiriama už 51 km/val. Tačiau tai nėra leidimas viršyti greitį 3 km/val., o tik matematinis sertifikavimo tikslumas.
Mobilieji trikojai radarai veikia su kintama tolerancija, priklausiančia nuo eismo ir oro sąlygų. Tamsiu paros metu ar esant blogam orui „trikojis“ gali fiksuoti pažeidimus nuo 11 km/val. viršijimo. Dieną, esant geroms sąlygoms, tolerancija gali siekti iki 21 km/val. viršijimo. Tai reiškia, kad tas pats 15 km/val. viršijimas gali baigtis bauda arba ne - priklausomai nuo paros meto, oro sąlygų ir konkretaus prietaiso sureguliavimo. Dažniausiai policijos pareigūnų teigimu, trikojo radaro tolerancija siekia iki 21 kilometro viršijus leistiną greitį, kaip ir stacionarių greičio matuoklių atveju (efektyvi tolerancija siekia apie 20 km/val. viršijimo, kadangi už greičio viršijimą iki 10 km/val. dažniausiai skiriamas tik įspėjimas).
Automatizuota baudų sistema ir pranešimo tvarka
Visi greičio matuokliai, įskaitant „trikojus“, yra prijungti prie naujos automatizuotos baudų išrašymo sistemos. „Trikojis“ radaras užfiksavus pažeidimą, duomenys apie vairuotoją ir transporto priemonę yra iš karto perduodami į Administracinių nusižengimų registrą. Sistemos pagalba informacija automatiškai sutikrinama su kitais valstybės registrais bei duomenų bazėmis, ir be pareigūnų įsikišimo registruojamas administracinis nusižengimas.
Apie padarytą nusižengimą automobilio savininkui pranešama greitai. Jei informacijos netrūksta, paprastai bauda vairuotoją pasiekia jau kitą parą. Pranešimas išsiunčiamas elektroniniu paštu, jei jis nurodytas valstybės informacinėse sistemose. Jei elektroninio pašto nėra, pranešama rašytiniu laišku. Vairuotojai taip pat gali pasitikrinti naujas ar nesumokėtas baudas „Mano VMI“ savitarnos sistemoje.
Nuo mobiliųjų greičio matuoklių sistemos darbo pradžios Administracinių nusižengimų registre jau buvo užregistruota dešimtys tūkstančių pažeidimų, iš kurių didelė dalis apdorota automatiniu būdu.
Diskusijos ir teisiniai iššūkiai dėl trikojų radarų
Įspėjamųjų ženklų klausimas
„Trikojų“ radarų atsiradimas sukėlė diskusijų bangą visuomenėje, ypač dėl įspėjamųjų kelio ženklų nebuvimo. Vairuotojai dažnai piktinasi, kad apie „trikojus“ nėra įspėjama ženklu, o kartais jie būna pastatyti „paslėptai“. Estijos politikai, pavyzdžiui, yra pateikę įstatymo projektą, pagal kurį prieš mobiliąsias eismo kameras būtų privaloma pastatyti įspėjamąjį ženklą „Automatinė eismo kontrolė“, ir jo nebuvimas matavimo rezultatą pripažintų negaliojančiu.
Lietuvoje praėjusį pavasarį keitėsi greičio matuoklių ženklinimo tvarka, nustatanti, kad prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius turi būti įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę. Tačiau policijos atstovai tuomet nurodė, kad „trikojai“ šiais ženklais žymimi nebus. Jų teigimu, mobilieji greičio matavimo prietaisai arba „trikojai“ nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini stacionariems prietaisams ar vidutinio greičio matavimo sistemoms, todėl jiems netaikomas kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ reikalavimas.
Kaunietis advokatas D. Varnas kreipėsi į teismą, siekdamas įrodyti, kad policija pažeidžia įstatymus, neinformuodama apie „trikojų“ buvimą. Advokatas prašo įpareigoti policiją pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636. D. Varnas pabrėžia, kad policijos pareigūnų veiksmai, padaryti nesilaikant Kelių eismo taisyklių, negalėjo būti atliekami, o neįspėjimas apie „trikojį“ gali būti lyginamas su slėpimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konstitucija garantuoja teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą. Vis dėlto, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė yra išsakiusi nuomonę, kad vairuotojai neturėtų būti įspėjami, nes esą tai neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų, o padėtų išvengti atsakomybės, be to, sukeltų praktinių problemų su ženklų priežiūra.
Korupcijos prevencija ir skaidrumas
Vienas iš esminių tikslų, įsigyjant „trikojus“ radarus, buvo didinti Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumą ir mažinti korupcijos rizikos veiksnius kelių eismo priežiūros srityje. Policijos atstovų teigimu, esminis aspektas yra ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo ir atsakomybės skatinimas. Jei žmonės pristabdys, prisimins vietas, kur dažniausiai stovi „trikojai“, ir nebeviršys greičio, o eismo įvykių sumažės - vadinasi, tikslas yra pasiektas.
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje
Kelių eismo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato griežtas baudas už leistino greičio viršijimą. Svarbu prisiminti, kad pradedantiesiems vairuotojams (stažas iki 2 metų) ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams sąlygos yra žymiai griežtesnės.
Žemiau pateikiamos bendrosios baudos už greičio viršijimą:
| Viršytas greitis | Baudos dydis | Papildomi veiksmai (pradedantiesiems/sunkiasvorių vairuotojams) |
|---|---|---|
| Iki 10 km/val. | Įspėjimas | - |
| 11-20 km/val. | 11-28 Eur | - |
| 21-30 km/val. | 28-86 Eur | - |
| 31-40 km/val. | 170-230 Eur | Teisių atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių |
| 41-50 km/val. | 230-300 Eur | Teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių |
| Daugiau nei 50 km/val. | 300-450 Eur | Teisių atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų |
Vairuotojams primenama, kad GPS navigacijos rodomas greitis paprastai yra tikslesnis nei automobilio spidometro, kuris dažnai rodo 2-5 km/val. daugiau nei realus greitis. Norint išvengti baudų, svarbiausia yra tiesiog laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio. Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal Kelių eismo taisykles, papildoma kontrolė neturi reikšmės.
Ar tiesa, kad detektorius yra pagalba prieš trikojus?
tags: #trikojis #radaras #baudos