Geležinkelio pervažos yra zonos, kur eismo dalyviams reikia ypatingo dėmesio ir atsakomybės. JAV sunkvežimio vairuotojas gavo gerą pamoką, iš kurios gali pasimokyti ir kiti, ignoruodami draudžiantį ženklą. Prieš pervažą stovintis ženklas, draudžiantis vilkikų eismą per ją, buvo ignoruotas, to pasekmės - traukinys visiškai sudaužė vilkiko puspriekabę. Laimei, vairuotojas nenukentėjo.
Nekirsk geležinkelio pervažos, būk budrus!
Kodėl vilkikams draudžiama kirsti kai kurias pervažas?
Vilkikų eismas per pervažą draudžiamas neveltui. Dėl nelygaus asfalto, vilkikas negali per ją tempti puspriekabės, nes ši tiesiog užstringa. Žemiau pateiktoje vaizdo medžiagoje galite pamatyti traukinio susidūrimą su vilkiku, o pabaigoje ir prie pervažos stovintį ženklą, kuris draudžia vilkikų eismą.
Pagrindinės saugumo taisyklės geležinkelio pervažose
Mirksintys raudoni signalai, leidžiasi užtvaras, artėja traukinys - tai momentai, kai vairuotojas privalo veikti greitai ir teisingai. Praktikoje daugelis elgiasi pagal instinktą, o ne pagal taisykles. Viena dažniausių ir pavojingiausių klaidų: matydamas nutolstantį traukinį, vairuotojas mano, kad kelias laisvas ir renkasi važiuoti. Tai gali būti mirtina klaida, nes traukinių eismas yra dvikryptis, o grafikai dažnai kinta.
Lietuvos KET reikalavimai
Lietuvos Kelių eismo taisyklių (KET) 168 punktas reikalauja: prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė - net jei signalizacija leidžia važiuoti. Tai nėra rekomendacija, o griežtas reikalavimas.
Geležinkelio pervažų signalai
Lietuvos KET numato šiuos geležinkelio pervažų signalus:
- Baltas mirksintis signalas - leidžia eismą, tačiau tik įsitikinus, kad traukinys neartėja iš abiejų pusių.
- Raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai - draudžia eismą griežtai.
- Garso signalas - papildo raudoną šviesą ir taip pat draudžia judėti.
Dažniausios vairuotojų klaidos
Dažniausia klaida: vairuotojas mato, kad užtvaras dar tik leidžiasi, ir bando pralėkti. Arba mato, kad raudonas signalas dega, tačiau traukinys, jo manymu, jau praėjo - ir renkasi važiuoti. Abu šie veiksmai yra KET pažeidimai ir kelia didelį pavojų.
Veiksmai kritinėse situacijose pervažoje
Tai bene svarbiausia informacija, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas:
- Nedelsdamas išlaipinkite visus keleivius ir nukreipkite juos tolyn nuo bėgių.
- Imkitės visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti - jei variklis veikia ir automobilis pajuda, reikia išvažiuoti, net jei tam reikia išlaužti užtvarą. Užtvarai sukonstruoti taip, kad juos galima išlaužti nesugadinus automobilio.
- Jei automobilio patraukti nepavyksta - duokite signalus artėjančio traukinio mašinistui.
- Dienos metu: sukite ranką ratu su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu.
- Nakties metu: su žibintu.
Lietuvoje pervažų numeriai pažymėti tiesiogiai ant infrastruktūros elementų, kas gali būti naudinga avarinėse situacijose.
Spūstis prieš pervažą: svarbu žinoti
Dar viena kritinė situacija - spūstis prieš pervažą. Jei važiuojamoji dalis už bėgių nėra laisva arba nėra aišku, ar spėsite pervažą kirsti iki užtvaro leidimosi - neįvažiuokite. Sustojęs automobilis pervažoje su besileidžiančiu užtvaru - tai viena pavojingiausių situacijų kelyje.
Traukinio stabdymo kelias ir KET pažeidimų statistika
Traukinio stabdymo kelias yra kur kas ilgesnis nei automobilio: pilnai pakrautas traukinys 160 km/h greičiu negali sustoti per kelis šimtus metrų. Tai pabrėžia būtinybę visada laikytis saugumo taisyklių.
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojama apie 2 000 važiavimo per geležinkelio pervažas KET pažeidimų. Dažniausi - įvažiavimas degant raudonam signalui ir užtvarų apvažiavimai. Lietuvos geležinkelių tinkle yra daugiau nei 500 viešo naudojimo pervažų, ir nors jų modernizavimui skiriama dešimtys milijonų eurų, pagrindinis saugumo veiksnys lieka vairuotojo elgesys.
tags: #traukinys #ant #vilkiko