Įvadas: Nebevažiuojančių automobilių tvarkymo iššūkiai
Nors specialistai džiaugiasi dėl Lietuvoje didėjančio skaičiaus nebevažiuojančių automobilių, su kuriais šeimininkai atsisveikina pagal visas taisykles, tačiau į ateitį ir vėl žvelgia su nerimu. Birželį, pasibaigus kompensacijoms už sunaikinimui priduotą seną taršų automobilį, tokių transporto priemonių statistika drastiškai smuko žemyn.
VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai, o iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Tai yra didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Šiemet išregistruotų, baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą, automobilių skaičius nuosekliai augo pirmus penkis metų mėnesius, ypač daug jų buvo gegužės mėnesį - beveik 4 tūkst.
„Birželį dvigubai smukęs sunaikintų automobilių skaičius sutapo su kompensacijų už taršių automobilių sunaikinimą pabaiga. V. Jankoit įsitikinęs, kad gyventojai vis labiau įsigilina į tvaraus gyvenimo būdo principus ir jau gana gerai supranta, kodėl verta tinkamai atsisveikinti su senais automobiliais, nebereikalingais daiktais bei keisti vartojimo įpročius.“ Tačiau, pasak V. Jankoit, „kad imtųsi veiksmų ir integruotų į savo kasdienybę tvaraus gyvenimo būdo principus, vieniems pakanka laiku suteikti informaciją apie tai, kokią žalą aplinkai daro netinkamai tvarkomos atliekos, kitiems reikia ir finansinio paskatinimo.“
„Tikiu, kad tokios priemonės, kaip kai kurių savivaldybių reguliariai skelbiami sąrašai nebevažiuojančių automobilių, kurie bus nutempiami, jei neatsiras šeimininkai, Aplinkos ministerijos sprendimai paprastinti atsisveikinimo su ENTP (eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis) sąlygas ar skiriamos kompensacijos, padeda užtvirtinti supratimą, jog bet kokie nebereikalingi daiktai, tarp jų ir nebevažiuojantys automobiliai, turi patekti pas atliekų tvarkytojus, o sąlygos gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas Lietuvoje yra nuolat tobulinamos“, - įsitikinęs V. Jankoit.
Transporto priemonių taršos šaltiniai ir poveikis
Pavojingos atliekos iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP)
Gana didelė dalis automobilių detalių, baigusios savo gyvavimo ciklą, tampa pavojingomis atliekomis. Iš techniškai netvarkingų, aikštelėse stovinčių automobilių dažnai ant žemės išbėga įvairūs skysčiai. Pavyzdžiui, panaudota alyva yra priskiriama prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes jei į aplinką patenka vos vienas litras alyvos, gali būti užterštas net milijonas litrų vandens ir didžiulis plotas žemės. Iš senų akumuliatorių į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų.
Tiesa, pasak A. Tiesa, akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekos yra pačios vertingiausios, nes jose slepiasi daugiausia brangių medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Alyvą perdirbti galima neribotą kiekį kartų ir gauti žaliavą, kuri gali būti vėl panaudota, pavyzdžiui, tepalinei ar hidraulinei alyvai paruošti. Perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir kitas automobilių atliekas: senas padangas, įvairias salono dalis, filtrus, plastikus, gumas, stiklus.
Dėl to transporto priemonių atliekų perdirbimas yra labai svarbus, nors ir sudėtingas procesas. ENTP ardymu užsiimti gali tik leidimus šiai veiklai turintys fiziniai ir juridiniai asmenys. Beje, pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, perdirbtos, nes teisėtai pašalinti galima vos 5 proc. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Išmetamųjų dujų emisijos ir jų įtaka
Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kuri prisideda prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių.
Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Iš jų didžiausią dėmesį patraukia CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. Būtent automobiliai ir kitos transporto priemonės yra viena pagrindinių CO2 emisijų šaltinių.
Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės, turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis, oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema.
Išsamesnis taršos poveikis aplinkai ir žmogui
Oro, vandens ir dirvožemio degradacija
Su laiku aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui, nes auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį. Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų.
Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, gali pradėti nykti būtent dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių, gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.
Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Natūralu, jog tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai.
Galiausiai, ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, pirmiausia sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius, būtent dėl to didėja priežiūros ir remonto išlaidos.
Triukšmo tarša
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą, pirmiausia sukeldamas stresą, nemigą, o tuo pačiu ir net širdies problemas.
Sprendimai ir ateities perspektyvos
Dabartinės iniciatyvos ir perdirbimas
Atsižvelgiant į didelę žalą aplinkai, šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą. Vyriausybės skatina elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, plėtoja viešojo transporto infrastruktūrą ir didina investicijas į dviračių takus bei pėsčiųjų zonas. Automobilių tarša šiuo metu yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų, kurios poveikis jaučiamas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato pokyčius ir augančią oro taršą miestuose, tampa aišku, kad tradiciniai transporto sprendimai nebėra tvarūs.
Inovatyvios transporto technologijos
Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo. Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni.
Vis dėlto akumuliatorių gamyba gali sukelti aplinkos taršą, ypač jei gavybos procesai nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Be to, elektromobilių ateitis labai priklauso nuo to, ar pasaulis sugebės pereiti prie švaresnės energijos gamybos. Jei elektra vis dar bus gaminama naudojant iškastinį kurą, tarša tik persikels į kitas sritis, nes bus didinamos elektros gamybos pajėgumai.
Vis dėlto elektromobiliai greičiausiai nebus vienintelis sprendimas mažinant transporto taršą. Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas.
Darnus miestų planavimas ir infrastruktūra
Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą.
Technologiniai proveržiai
Galiausiai, inovacijos transporto srityje ir technologiniai proveržiai ateityje gali pasiūlyti netikėtų sprendimų, kurie dar labiau padės sumažinti transporto taršą.
tags: #transporto #priemoniu #daromos #zalos #aplinkai