Automobilio aušinimo sistema yra viena svarbiausių transporto priemonės dalių, užtikrinanti efektyvų ir saugų variklio darbą. Jos pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalią variklio temperatūrą, perduoti šilumos perteklių į aplinką, apsaugoti variklio cilindrų sieneles nuo perkaitimo ir patį variklį nuo savaiminio kuro mišinio užsidegimo. Nepriklausomai nuo aplinkos oro sąlygų, variklio apkrovos ir sūkių dažnio, aušinimo skysčio temperatūra turi būti 85-95 laipsniai Celsijaus.

Jei variklis perkaista, pasekmės gali būti skaudžios: variklio tepalas praranda savo savybes, prasideda sausoji trintis, ir variklis sugadinamas, dažnai galutinai ir nepataisomai. Laiku aptikus aušinimo sistemos problemas, galima sutaupyti daug pinigų ir išvengti rimtesnių variklio pažeidimų.

Aušinimo sistemos veikimo principai ir komponentai

Aušinimo sistema dirba aukštoje temperatūroje, o jos komponentai užtikrina skysčio cirkuliaciją ir temperatūros reguliavimą. Tinkamai užpildyta sistema su tinkamu aušinimo skysčio kiekiu yra gyvybiškai svarbi. Nors "Alfa Romeo" automobiliams aušinimo skysčio talpa visoje sistemoje gali skirtis priklausomai nuo modelio ir variklio, svarbiausia užtikrinti, kad sistema būtų sandari ir be oro kamščių, o aušinimo skysčio lygis atitiktų gamintojo rekomendacijas.

Termostato vaidmuo

Vienas iš pagrindinių aušinimo sistemos elementų yra termostatas. Jis, priklausomai nuo variklio darbinės temperatūros, reguliuoja aušinimo skysčio padavimą. Tik užvedus automobilį ir pradėjus važiuoti, variklis šyla, o kurį laiką pavažiavus, variklio temperatūra pakyla iki 80-95 °C.

  • Jei variklis neįkaista iki reikiamos temperatūros arba į salono šildytuvą pučia šaltas oras, tikėtina, kad termostatas užstrigo ir neužsiveria, o aušinimo skystis nuolat teka per radiatorių.
  • Blogiau, kai variklio temperatūra pakyla virš 95 °C, o ypač virš 110 °C. Gali būti, kad termostatas užstrigo uždaroje padėtyje, aušinimo skystis nepaduodamas, variklis kaista, alyva praranda tepamąsias savybes, prasideda sausoji trintis ir variklis gali būti negrįžtamai sugadintas.
Variklio aušinimo sistemos schema su termostatu

Dažniausi aušinimo sistemos gedimai ir jų simptomai

Aušinimo sistemos gedimai gali pasireikšti įvairiai ir turėti rimtų pasekmių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos signalus:

Variklio perkaitimas ir nepakankamas šilimas

  • Vienas iš akivaizdžiausių ženklų yra temperatūros matuoklio rodyklės pakilimas virš normos ar įsijungusi įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
  • Jei variklis kaista, o pečiukas pučia šaltą orą, tai gali reikšti termostato gedimą (užstrigo uždaroje padėtyje) arba oro kamštį sistemoje.
  • Atvirkščiai, jei variklis stovint nesyla, o važiuojant esant apkrovoms temperatūra kyla tik šiek tiek, po to vėl nukrenta, gali būti, kad naujas termostatas yra blogas arba užstrigęs atviroje padėtyje.

Aušinimo skysčio nuotėkis ir praradimas

Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės, rausvos, geltonos ar mėlynos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Nuolatinis aušinimo skysčio praradimas, kai nėra matomų balų, gali būti sunkiau diagnozuojama problema.

Po automobiliu matoma spalvota skysčio bala

Slėgio sistemoje problemos

Jei išsiplėtimo bakelio kamštis užsuktas normaliai, o pavažiavus aušinimo šlangos (apatinė, viršutinė) pasidaro vos įspaudžiamos, bakelyje susidaro didelis slėgis. Ryte, kai variklis pilnai atvėsęs, šlangos vis tiek gali būti standžios. Atsukus bakelio kamštį išeina slėgis ir skystis pakyla iki pat viršaus. Tai gali reikšti šiuos gedimus:

  • Nesandarus radiatoriaus dangtelis: jis palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė prarasti reikalingą amortizaciją.
  • Variklio galvos tarpinės praleidimas: tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga. Patikrą dėl galvos tarpinės servise rekomenduojama atlikti kruopščiai, nes ji ne visada gali būti aiškiai diagnozuojama be galvos nuėmimo. Stebėkite išmetamų dūmų spalvą (balta dūmai gali reikšti problemą) ir variklio alyvos kiekį (didėjantis kiekis rodo, kad antifrizas patenka į alyvą).
  • Oro kamščiai sistemoje: susidaręs slėgis sistemoje verčia skystį išsiplėtimo bakelyje.

Kaip patikrinti automobilio aušinimo sistemos slėgį

Kiti simptomai

  • Dingsta aušinimo skystis be matomų nuotėkių:
    • Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą. Buvo atvejų, kai išvalius EGR, slėgis sistemoje sumažėdavo.
    • Aušinimo skysčio dingimas gali būti susijęs su autonominiu šildytuvu (Ardic'u) - pastebėjus, kad net nedirbant motorui susidaro slėgis sistemoje ir pilnai prisipildęs plėtimosi bakelis po autonominio veikimo, tai gali signalizuoti apie problemą.
  • Šildytuvo veikimo sutrikimai: jei nustojo tinkamai veikti salono šildytuvas arba pajutote neįprastus temperatūrinius pokyčius, tai gali būti aušinimo sistemos gedimo požymis. Apie šildymo sistemos gedimą taip pat gali išduoti keisti garsai, primenantys purvo kliuksėjimą, verdančio vandens burbuliavimą ar duslų kalimą. Užkirmijęs pečiuko siurbliukas, kurio ašelės susidėvėjusią tarpinę aušinimo skystis pateko į varikliuką, gali sustabdyti jo veikimą.

Aušinimo sistemos gedimų priežastys

Dauguma jūsų automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, o to pasekmė - tam tikri su laiku atsirandantys gedimai. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali sutrikti aušinimo sistema:

  • Radiatoriaus pažeidimai: korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Sistema taip pat tinkamai neveikia, jei radiatorius yra fiziškai užterštas arba nesandarus.
  • Aušinimo žarnų susidėvėjimas: žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui einant tampa kietos ir "trapios", praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t. Trūkus šlangai prie termostato kelyje, gali pasirodyti, kad sistemoje susidaro didelis slėgis.
  • Vandens siurblys: jis vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje. Siurblio gedimas, dažniausiai dėl natūralaus susidėvėjimo, gali sutrikdyti skysčio cirkuliaciją. Pirmiausia reikėtų tikrinti, ar gyva vandens pompa - užvedus mašiną dalinai numauti pečiuko šlangas ir žiūrėti, ar yra spaudimas (tai daryti šaltai, kol dar nesusidaręs slėgis).
  • Išsiplėtimo bakelis: laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, o jungiančios dalys - pažeisti. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
Detalizuota variklio aušinimo sistemos diagramas su komponentais

Aušinimo sistemos priežiūra ir patarimai

Siekiant išvengti nereikalingo aušinimo sistemos remonto, planinės priežiūros metu būtina nuolat stebėti sistemos temperatūrą ir į sistemą įpilti reikiamą aušinimo skysčio kiekį.

Aušinimo skysčio lygio tikrinimas ir keitimas

  • Reguliariai tikrinkite antifrizo lygį bakelyje. Dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje, jei aušinimo skysčio trūksta, tačiau ji ne visada gali suveikti.
  • Aušinimo skystį rekomenduojama reguliariai papildyti, o kas 5 metus - pakeisti. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes (dėl to prastai tepama vandens pompa), atsiranda korozija.
  • Norėdami papildyti, naudokite to paties tipo aušinimo skystį. Jei to paties neturite ir negalite įsigyti, įsitikinkite, kad naujasis skystis yra suderinamas su senuoju - informacija apie suderinamumą pateikiama gamintojo etiketėje. Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai nauju.

Kaip patikrinti automobilio aušinimo sistemos slėgį

Sistemos nuorinimas

Po aušinimo skysčio keitimo ar sistemos remonto, būtina atlikti sistemos nuorinimą, kad neliktų oro kamščių. Oro kamštis gali sukelti variklio perkaitimą, net jei skysčio lygis bakelyje atrodo normalus. Paprastai nuorinimo taškas yra varžtelis ant vamzdžio, einančio variklio priekyje. Keičiant antifrizą, paprastai niekada nereikia orinti sistemos; kai variklis pašyla, pakanka dapilti antifrizo.

Prevencinės priemonės

  • Laikas nuo laiko patikrinkite fizinį radiatoriaus užterštumą. Jei ant grotelių yra fizinių apnašų, atlikite radiatoriaus plovimą.
  • Patikrinkite žarnas ir jungtis, ar nėra įtrūkimų, nusidėvėjimo ar atsilaisvinimų.
  • Jei automobilis nekaista, nesukite galvos, bet esant bet kokiems įtarimams dėl aušinimo sistemos - kreipkitės į specialistus diagnostikai.

tags: #alfa #romeo #ausinimo #skyscio #talpa #vijoje

Populiarūs įrašai: