COVID-19 pandemijos metai žymėjo ne tik visuomenės sveikatos krizę, bet ir netikėtą plastiko taršos šuolį, ypač jūrinėje aplinkoje. Mokslininkai iš Klaipėdos universiteto pastebi, kad vienkartinių kaukių ir pirštinių, pagamintų iš neyrančių plastiko komponentų, masinis naudojimas ir netinkamas išmetimas sukėlė reikšmingą taršos padidėjimą. Šios priemonės, naudotos iš baimės užsikrėsti, dažnai nebuvo rūšiuojamos, todėl atsidūrė gamtoje.
„Kovidas atnešė tokią naują rūšį į jūrinės aplinkos tyrimus plastiko užterštume. Atnešė tos naujosios rūšys - veido kaukės, pirštinės, kurios momentaliai tapo pastebimos mūsų pakrantėse ir jūrinėje aplinkoje“, - pasakoja Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas.
Nors medikai teigia, kad gydymo įstaigos kaukes ir pirštines rūšiavo bei vežė utilizuoti, mastai vis tiek įspūdingi. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto ligoninė 2024 metais perdirbti pridavė 170 tonų medicininių atliekų, o per pirmuosius 11 mėnesių 2024 m. - jau 200 tonų. Kaip teigia Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė slaugai Aida Smagurienė, medicininės atliekos yra rūšiuojamos, pakuojamos ir reguliariai atiduodamos atliekų surinkėjams tolimesnei utilizacijai.
Plastikas: Amžinas Palikimas Ateities Kartoms
Mokslininkai pabrėžia, kad didžioji dalis plastiko niekada visiškai nesuirs. Net jei pasaulis staiga nustotų naudoti plastiką, jis liktų kaip mūsų laikmečio „antkapis“ ateities kartoms. „Jei mes dabar nustosim šiukšlinti, tai tas plastikas užsikonservuos. Ir tai taps kaip šiandien mūsų matomi geologiniai sluoksniai žemės pjūvyje. Taip turėtų būti toks plastiko amžius“, - aiškina A. Balčiūnas.
Nors ilgalaikis mikroplastiko poveikis žmogaus sveikatai dar nėra iki galo ištirtas, medikai užtikrina, kad jis kelia pavojų. Mikroplastikas gali būti prarytas ar įkvėptas, aptinkamas kraujyje, audiniuose ir net placentoje. Organizmas neturi mechanizmų, kaip atsikratyti šio naujo teršalo.
Mikroplastiko Poveikis Žmogaus Organams
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad mikroplastikas daro didelį poveikį žarnynui, kepenims, inkstams ir net smegenims. Ypač didelis iššūkis yra mikroplastiko gebėjimas prasiskverbti per kraujo ir smegenų barjerą, nes bet koks papildomų medžiagų patekimas į smegenis turi didžiausią įtaką.
„Tyrimai su pelėmis rodo, kad didžiausias iššūkis dabar yra žarnynas, kepenys, inkstai ir smegenys. Daug darbų dirbama, kaip praeina tą kraujo ir smegenų barjerą. Nes mes suprantame, kad bet kokios papildomos, perteklinės medžiagos patekimas į smegenis daro visą laiką didžiausią įtaką“, - teigia Klaipėdos universiteto ligoninės Medicininės genetikos centro vadovė Jūratė Gruodė.
Vaistai: Nematomas Vandens Teršalas
Ne mažesnį pavojų sveikatai kelia ir pasenę vaistai, kurie dažnai patenka į aplinką ne specialiai, o per buitines nuotekas. Vartojami vaistai, pasišalinus iš organizmo, galiausiai patenka į upes ir jūras, kur kenkia vietinei gyvūnijai.
„Tai nuo elgsenos pasikeitimų iki organų kažkokių sužalojimų iki net lyties pasikeitimo. Tai labai platus spektras poveikių, kurie tikrai pasireiškia ir tai yra dokumentuota, moksliškai patvirtinta“, - komentuoja Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Suzdalevas.
Klaipėdos universiteto mokslininkai planuoja atlikti ilgalaikio poveikio tyrimus žmonėms, siekdami nustatyti, kaip mikroplastiko dalelės veikia imuninę sistemą, medžiagų apykaitą ir net ląstelių DNR. Daugiau informacijos apie šiuos tyrimus ir kitus taršos aspektus galima rasti straipsnio pradžioje pateiktame vaizdo įraše.
Kaip mikroplastikas veikia jūsų sveikatą
Atliekų Tvarkymas Lietuvoje: Nuo Rūšiavimo Iki Perdirbimo
Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema nuolat tobulinama. Pagrindinis principas - „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų darytojas arba produktų gamintojas/importuotojas. Išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) principai užtikrina, kad gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už pakuočių, kurios gali teršti aplinką, tvarkymą.
Atliekų Rūšiavimo Svarba ir Būdai
Efektyvus atliekų rūšiavimas yra esminis žingsnis siekiant mažinti aplinkos taršą ir taupyti gamtos išteklius. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, dauguma atliekų gali būti perdirbtos. Pavyzdžiui, perdirbus vieną aliuminio skardinę sutaupoma tiek energijos, kiek reikia visam muzikos albumui perklausyti telefone. Perdirbant 100 skardinių, energijos užtektų apšviesti miegamąjį dvi savaites.
Japonijos Kamikatsu kaimas yra puikus pavyzdys, kur gyventojai išrūšiuoja net 81% visų susidariusių atliekų. Lietuvoje taip pat plėtojama atliekų surinkimo infrastruktūra, o gyventojai gali rasti artimiausius rūšiavimo konteinerius specialiuose žemėlapiuose.
Dažnai trys atskiros rūšiavimo dėžės užima tiek pat vietos, kiek viena didelė bendra šiukšliadėžė, todėl rūšiavimas gali būti patogus net ir ribotoje erdvėje.
Atliekų Tvarkymo Metodai
- Perdirbimas (Recycling): Procesas, leidžiantis panaudoti medžiagas naujų produktų gamybai, pavyzdžiui, stiklo butelių, plastikinių vamzdžių, popierinių pakuočių ar baldų pluoštų. Lietuvoje veikia 65 įmonės, perdirbančios stiklines, popierines, plastikines, metalines ir kombinuotas pakuotes.
- Atliekų Degimas (Incineration): Laikomas ekologiškiausiu ir pažangiausiu komunalinių atliekų utilizavimo būdu, turinčiu mažiausią poveikį aplinkai. Šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą. Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti naudojami kelių tiesimui, o metalai iš pelenų - perdirbti. Lietuvoje UAB „Fortum Klaipėda“ yra pirmoji įmonė, kurioje deginant atliekas išgaunama energija.
- Sąvartynai (Landfills): Seniausias ir mažiausiai pageidautinas atliekų tvarkymo būdas. Sąvartynai kelia grėsmę požeminiam vandeniui ir aplinkai, išskiria metano dujas (25 kartus stipresnes nei anglies dioksidas) ir gali sukelti sprogimus. Jie taip pat reiškia didžiulį išteklių ir energijos praradimą. Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.
- Kompostavimas (Composting): Tinkamas sodo ir daržo atliekoms, tokioms kaip gėlių ir daržovių liekanos, nupjauta žolė, lapai, smulkios šakelės ir gyvūnų išmatos. Lietuvoje veikia 49 bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelės.
Didelių gabaritų atliekos, tokios kaip baldai, langai, durys, dviračiai ar padangos, turi būti pristatomos į specialias surinkimo aikšteles, o ne metamos į buitinių atliekų konteinerius.
Gamintojų Atsakomybė ir „Žaliasis Taškas“
Organizacija „Žaliasis taškas“ atstovauja gamintojų ir importuotojų interesus pakuočių atliekų tvarkymo srityje. Jiems tenka finansinė atsakomybė už rinkai tiekiamos pakuotės atliekų tvarkymą. Tai užtikrinama per sutartis su licencijuotomis organizacijomis, kurios organizuoja pakuočių atliekų surinkimą, transportavimą, perrūšiavimą ir perdirbimą.
„Žaliasis taškas“ taip pat aktyviai dalyvauja visuomenės švietimo projektuose, skatindama gyventojus rūšiuoti atliekas ir didinti ekologinį sąmoningumą. Organizacija kasmet skiria ne mažiau kaip 3% metinės apyvartos visuomenės švietimui, siekdama ugdyti tvarius kasdienius įpročius.
„Green Dot“ ženklas, pažymintis apie 460 milijardų pakuočių kasmet visame pasaulyje, vartotojų yra siejamas su ekologinėmis vertybėmis ir tvarumu. Jis informuoja, kad pakuotės gamintojas ar importuotojas yra sumokėjęs už tinkamą šiuo ženklu pažymėtos pakuotės tvarkymą.
Informacinė sistema, kurią naudoja „Žaliasis taškas“, leidžia nariams greitai ir patogiai perduoti duomenis apie išleidžiamas į rinką pakuotes, kas yra būtina sklandžiam paslaugų teikimui ir ataskaitų teikimui mokesčių inspekcijai.
tags: #zaliojo #zibinto #kauke