Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus, įskaitant transporto priemones. Nuosavybės teisės forma, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių. Supratimas, kokia nuosavybės teisine forma valdomas turtas, yra esminis siekiant sklandžiai jį eksploatuoti, naudotis ir, ypač, dalinti turto padalijimo atveju.
Bendrosios Nuosavybės Sąvoka ir Valdymas
Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar daugiau savininkų. Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Toks turtas ir įregistruojamas Registrų centre: nurodoma, kokia turto dalis kuriam savininkui priklauso. Pavyzdžiui, jei turtas priklauso dviem bendrasavininkams lygiomis dalimis, bus pažymėta ½ vieno savininko ir ½ - kito savininko.
Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą.
Bendrosios Nuosavybės Valdymas ir Atidalijimas
Visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį. Pavyzdžiui, išlaidos už būsto išlaikymą, remontą (elektros, lifto, stogo remonto ir pan.) turi būti dengiamos proporcingai turimai daliai, nepaisant to, kad kažkuris savininkas turtu nesinaudoja. Jeigu savininkas nerealizuoja galimybės naudotis savo turtu, tai jo neatleidžia nuo, pavyzdžiui, komunalinių buto išlaidų.
Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui. Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad būtų turimas įrodymas. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį. Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti ar jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą.
Turto atidalijimas yra geriausias būdas, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą. Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti turtą. Jei tai neįmanoma, vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus. Teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė.
Sutuoktinių Turtinio Režimo Ypatumai
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalijant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalijimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalijamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalijamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį ar butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Pajamos iš veiklos. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Verslo pajamos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui, įmonės vertės padidėjimas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe.
- Pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą - honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Pajamos iš asmeninio turto. Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Taip pat žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Į asmeninio turto sudėtį įeina:
- Turtas, įgytas iki santuokos. Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalijamas. Tačiau jeigu šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Dovanotas ar paveldėtas turtas. Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jei po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Asmeninio naudojimo daiktai. Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinė nuosavybė. Nors pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Lėšos asmeniniam verslui. Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą ar įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmenine to sutuoktinio nuosavybe.
- Tikslinės išmokos. Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, pinigų suma, priteista už sveikatos sužalojimą avarijoje ar sveikatos draudimo išmoka, priklauso tik nukentėjusiam sutuoktiniui.
- Turtas, įgytas už asmenines lėšas. Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Sandoriai su Bendrąja Jungtine Nuosavybe: Sutuoktinio Sutikimas
Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Jei automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bet kokiam bendro turto naudojimui ar pardavimui reikia sutuoktinio sutikimo. Daugeliu atveju pakanka neprieštarauti, tačiau kai kuriais atvejais sutikimas turi būti parašytas raštu, arba sutuoktiniai turi kartu pasirašyti atitinkamą sutartį. Taigi, norint parduoti automobilį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas. Jei automobilis yra asmeninė nuosavybė, sutuoktinio sutikimas nereikalingas, nebent tai yra „šeimos turtas“.
Sutikimo reikalingumas ir pasekmės
Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Transporto Priemonės Nuosavybės Valdymas Skyrybų Atveju
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalijimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalijamas ar ne.
Turto padalijimo principai
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Jei turtas yra asmeninė nuosavybė, jis nebus dalijamas skyrybų metu. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, nuosavybę reikėtų įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.
Skyrybų bylose neretai nutinka, kad sutuoktiniai bando sumažinti bendrą dalijamą turtą. Sutuoktinis, pasinaudodamas tuo, kad pardavimo įforminimas vyksta pasirašant prie „Regitros“ langelio platinamos pirkimo-pardavimo sutarties šabloną ir pakanka tik to parašo, kuris įrašytas transporto priemonės registracijos dokumentuose savininku, be kito sutuoktinio, automobilį parduoda, neretai sumažindamas kainą ar tiesiog už simbolinę kainą „perrašo“ savo pažįstamam, tikėdamasis pergudrauti kitą sutuoktinį.
Jei automobilis buvo pirktas santuokoje, ne už padovanotus ar paveldėtus pinigus, teisiškai nėra reikšminga, už kieno algą jis buvo pirktas - automobilis arba be sutikimo perleisto automobilio vertė įtrauktina į turto balansą. Paduodant ieškinį teismui yra stebimas turto „vaikščiojimas“, ta prasme, kad iki ir po ieškinio padavimo negalima atlikti jokių veiksmų su kilnojamuoju tiek ir nekilnojamuoju turtu, kuris yra registruotas sutuoktinių vardu, išskyrus jų asmeninę nuosavybę. Skyrybų iniciatorius gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi faktiškai sandoris sudarytas (pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis) santuokoje, visi bandymai registruoti automobilį kitam asmeniui yra labai akivaizdus būdas išvengti turto dalijimo ir toks būdas neturėtų daryti įtakos dalijant vis tik santuokoje įgytą turtą. Teisiškai tai kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris.
Nepadalinto turto statusas ir proceso atnaujinimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą Civilinio proceso kodekso (CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kad santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalijimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Santuokoje įgyto turto padalijimas | Teisinėkonsultacija.lt
Naujoji Transporto Priemonių Savininkų Apskaitos Sistema (SDK)
Nuo gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Šis kodas bus reikalingas norint transporto priemonę parduoti ar registruoti. Atsižvelgiant į tai, pirkėjams rekomenduojama pirkti automobilius tik turinčius SDK. Ar jis galioja, bus galima pasitikrinti tam skirtoje viešoje paieškoje. Taip pat kodą patariama nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje.
SDK - tai unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, kuris sudarytas iš 8 raidžių. Jį reikės turėti visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms.
SDK gavimas ir nuosavybės pasikeitimo deklaravimas
Nuo gegužės 1 d. visoms Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms (išskyrus laikinai registruotas ir išvežamas į užsienį), kurių šiuo metu yra net apie 2 milijonus, SDK buvo suteiktas nemokamai. Tuo metu dėl Lietuvoje esančių, tačiau dar neregistruotų transporto priemonių, savininkams reikėjo kreiptis į „Regitrą“ patiems. Jiems buvo numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d.
Nuo šiol nuosavybės pasikeitimo deklaravimas, kuomet įsigyjama transporto priemonė, ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai. Kitaip tariant, iš pradžių sistemoje turės būti užfiksuojamas naujasis savininkas ir tik tada jis galės kreiptis dėl registracijos. Taip pat vienas esminių pokyčių, jog į „Regitrą“ pirmiausia turės kreiptis pirkėjas, o ne pardavėjas.
Deklaruoti apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę turės Lietuvos gyventojai ir įmonės visais atvejais įsigydami ir parduodami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės teritorijoje. Deklaruoti nuosavybės pasikeitimą Lietuvos gyventojai turės per 5 darbo dienas (pirkėjui ir pardavėjui terminas skaičiuojamas bendrai), o užsienio gyventojai - sandorio sudarymo dieną.
Deklaracijos pateikimas ir SDK suteikimas internetu yra nemokamas, tuo metu „Regitros“ padaliniuose šios paslaugos kaina yra 4,20 Eur. Daugiau informacijos apie naujoves gyventojai gali rasti „Regitros“ interneto svetainėje.
| Paslauga | Kaina internetu | Kaina „Regitros“ padalinyje |
|---|---|---|
| SDK suteikimas | Nemokamai | 4,20 Eur |
Transporto Priemonės Konfiskavimas Už Administracinius Pažeidimus
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Konfiskavimo teisiniai pokyčiai ir teismų praktika
Iki 2016 m. sausio 1 d. teismai, spręsdami klausimą dėl svetimos transporto priemonės konfiskavimo už administracinį pažeidimą, turėdavo nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. teismų praktika pakito. Teismai sprendė dėl mamai, broliui, seseriai, močiutei, bet ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Pavyzdžiui, vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausančią transporto priemonę, kitoje - sūnus vairavo tėvui priklausančią transporto priemonę. Jei transporto priemonės savininkas ar pažeidėjas neatvyksta duoti paaiškinimų ar parodymų, teismas gali nuspręsti, kad egzistuoja Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo sąlyga, t. y. konstatuotina, kad turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas prašymus panaikinti sprendimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo, atkreipė dėmesį į pažeidėjo ankstesnes bausmes už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. LAT pažymėjo, kad jeigu transporto priemonės savininkas yra pakankamai nuovokus ir perduoda savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui, jis neabejotinai supranta, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik Kelių eismo taisyklių ar kitus administracinius pažeidimus, bet ir nusikalstamas veikas. Kiekvienu atveju teismai vertina, ar būtent turto savininkas žinojo, kad jam priklausantis turtas nenaudojamas neteisėtais tikslais (ANK 29 str. 4 d.).
Lizingo sutartys ir konfiskavimo rizika
Vieni teismai taiko lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, nurodydami, kad, pirma, lizinguojamo turto praradimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Antra, lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, ji gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą, kaip numato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 str.
Taikant administracinę nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė yra pažeidėjo įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra. Tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos ANK 22 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo siekį.
tags: #transporto #priemones #jungtine #nuosavybe