Rūpestingi vairuotojai paprastai renkasi ir Kasko draudimą, kuris užtikrina ramesnį gyvenimą bei apsaugo nuo daugiau rizikų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius primena, kokiomis aplinkybėmis galioja Kasko.
Kasko - daugiau garantijų
Pagal savanorišką Kasko draudimą atlyginama žala už transporto priemonei dėl staiga ir netikėtai įvykusių incidentų sukeltus padarinius, kurių metu apgadinamas arba sunaikinamas automobilis. Kasko draudimas galioja ir tuomet, kai transporto priemonė apgadinama ar prarandama ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl kitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, į kelią išbėgusio briedžio ar ant transporto priemonės nuvirtusio medžio.
„Pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai tampa vis sąmoningesni ir labiau rūpinasi savo turtu, o rinkoje apskritai didėja apdraustumas. Prie to prisideda ir stabiliai atsinaujinantis automobilių parkas. Rinktis Kasko vairuotojus taip pat paskatina per visą šalį pernai praūžusios vasaros liūtys, kurios skandino ne tik gatves, bet ir automobilius“, - pasakoja R. Pocius.
Pasak draudimo eksperto, Kasko draudimas kaip paslauga patraukli ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl kitų patogumų. Pavyzdžiui, priklausomai nuo sutarties, vairuotojams siūloma pagalba kelyje, pakaitinis automobilis, automobilio keleivių draudimas ar apmokama nakvynė viešbutyje.
Draudimas gelbsti ne visada
Kasko draudimas gelbsti ne visada - draudimo sutartyje numatyti atvejai, kai draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti nuostolius. Šios atskiros aplinkybės labiausiai susijusios su pačių vairuotojų neatsakingu ar neatsargiu elgesiu.
„Kasko negalioja tokiais atvejais, kai vairuotojas, pavyzdžiui, eisme dalyvauja būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, darant nusikalstamą veiką ir panašiai“, - aiškina ekspertas.
Negana to, draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti patirtus nuostolius ir tuomet, kai transporto priemonė yra pavogta, o pats savininkas jos viduje buvo palikęs raktelius, arba kai Kasko įgyjamas siekiant pasipelnyti. Pastaruoju atveju piktavaliai įprastai inscenizuoja eismo įvykius ir viliasi gauti išmoką už tyčia padarytą žalą.
„Kalbant bendrai, Kasko draudimas galioja netikėtai ir staiga įvykusiems incidentams, o ne iš anksto suplanuotiems ir žinomiems įvykiams. Todėl visada svarbu galvoti, kaip mes elgiamės vairuodami ar jau išlipę iš automobilio. Atsakingumas šiuo atveju yra prioritetas, kuriuo turėtume vadovautis“, - pabrėžia R. Pocius.
Naudingas ir besiskolinantiems automobilį
Draudiko atstovas prisimena neseną atvejį, kai vairuotojas su skolintu automobiliu atsitrenkė į daugiabučio kieme stovėjusį kaimyno visureigį. Kadangi tikrasis transporto priemonės savininkas neturėjo Kasko, incidento kaltininkui teko iš savo kišenės padengti skolinto automobilio remonto išlaidas.
„Tokie atvejai nėra retenybė, bet rūpesčius dėl jų galima sumažinti. Pavyzdžiui, turėdamas Kasko, vairuotojas būna apdraustas net ir tada, kai vairuoja kito asmens automobilį. Tai gali būti visiškai nepažįstamo žmogaus transporto priemonė, svarbu, kad ji priklausytų fiziniam asmeniui“, - aiškina R. Pocius.
Automobilio draudimas iki registracijos
Jei automobilis dar neregistruotas ir neturi valstybinių numerių, jį vis tiek galima apdrausti. Patvirtinama, kad perskaičius ir supratus, jog įsigijus iš užsienio įvežtą, Lietuvoje dar neregistruotą transporto priemonę, privaloma ją įregistruoti prieš pradedant eksploatuoti viešajame eisme. Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo.
Norint apskaičiuoti neregistruoto automobilio draudimo kainą ir užsakyti draudimą, reikia prisijungti prie savitarnos. Jei automobilis dar neregistruotas ir neturi valstybinių numerių, galima įsigyti 1 mėnesio privalomąjį draudimą. Tai toks automobilio draudimas, kuris užtikrina, kad dėl Jūsų kaltės įvykus kelių eismo įvykiui naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (TP) bus atlyginta žala, padaryta kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.
Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ir jo įmoka daugelyje draudimo bendrovių priklauso nuo TP variklio galingumo, Jūsų ir kitų tos pačios TP vairuotojų amžiaus ir vairavimo stažo, registracijos vietos ir vairavimo drausmingumo. Pigiausią draudimą išsirinksite teisingai pateikę vairuotojo duomenis. Privalomąjį draudimą internetu galima užsakyti per kelias minutes: tereikia įvesti savo ir savo transporto priemonės duomenis bei pasirinkti geriausią draudimo pasiūlymą.
Kasko draudimo privalumai ir išimtys
Kasko draudimas atlygins žalą, kuri padaryta Jūsų automobiliui, net jei Jūs ir buvote avarijos kaltininkas, jei radote savo automobilį jau apgadintą arba jei Jūsų automobilis nukentėjo nuo gamtos išdaigų (pvz., nuo stogų krentantys varvekliai, potvyniai, audros metu užvirtęs medis).
Transporto priemonės, apdraustos Kasko draudimu, savininkui, ne tik nereikės rūpintis automobilio remontu, pagalba kelyje ar pakaitiniu automobiliu. Kasko draudimas atlygins ir daiktų vagystės iš automobilio nuostolius ar kompensuos išlaidas pametus automobilio raktelius ar valstybinius numerius.
Kasko draudimas būtinas, jei automobilis įsigyjamas lizingu. Dauguma draudimo bendrovių turi skirtingo dydžio išskaitas. Vidutiniškai, naujo automobilio Kasko draudimo įmoka gali svyruoti nuo 2% iki 5% automobilio vertės per metus. Taigi, Kasko draudimo įmoka priklauso nuo sąlygų ir yra labai individuali kiekvienam automobiliui.
Patogu tai, kad norint drausti savo automobilį Balcia Kasko draudimu, galima tai padaryti mobiliojoje aplikacijoje arba internetu. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau naujo automobilio Kasko draudimas dažnai būna pigesnis nei kelerių metų senumo automobilio. Taip yra dėl to, kad nauji automobiliai rečiau genda bei juose yra daugiau saugumo sistemų, mažinančių eismo įvykių rizikas.
Kasko draudimas veikia kaip apsaugos priemonė nuo įvairių rizikų, susijusių su automobiliu. Jeigu įvyksta avarija, automobilis sugadinamas dėl gamtinių jėgų (pvz., potvyniai, kruša) arba yra pavogtas - Kasko draudimas padengia nuostolius.
Kasko draudimo atvejai, kai žala atlyginama:
- Žala, atsiradusi dėl eismo įvykio.
- Automobilio arba jo dalių vagystė.
- Trečiųjų asmenų tyčinė veikla.
- Gamtinės jėgos ir gaisras.
- Kiti netikėtai ir staiga nutikę įvykiai.
Papildomos paslaugos, kurias gali apimti Kasko draudimas:
- Pagalba kelyje 24/7.
- Pakaitinis automobilis.
- Alternatyvių transporto priemonių paslauga.
- Padangų ir ratlankių sugadinimas.
- Raktelių praradimas.
- Papildomos įrangos draudimas.
Apdrausti automobilį Kasko draudimu nėra sudėtinga. Naudojantis mobiliaja programėle arba draudžiantis internetu, svarbu atsižvelgti į sąlygas.
Kasko draudimo pirkimo eiga:
- Pasirink draudimo bendrovę.
- Pasirink draudimo paketą.
- Įsigyk Kasko draudimą.
- Įvesk automobilio ir draudėjo duomenis ir sužinosi draudimo įmoką.
- Mokėk draudimo įmoką.
- Gauk draudimo sutartį.
Privalomasis draudimas (oficialus pavadinimas - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, trumpinys - TPVCAPD) yra vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Vairuojant automobilį be privalomojo draudimo galima gauti baudą, nes privalomasis draudimas yra būtinas kiekvienam automobiliui.
Kasko draudimas gali atlyginti žalas automobiliui tokias, kaip netyčinis garažo vartų kliudymas ar įvažiavimas į tvorą, taip apgadinant automobilį.
Turint elektromobilį Kasko draudimas yra ypač naudingas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kuo elektromobilis yra senesnis, tuo pagalba kelyje aktualesnė. Elektromobiliams gali prireikti ir kitokios pagalbos nei vidaus degimo automobiliams, pavyzdžiui, dėl kelyje išsikrovusios baterijos ar esant elektronikos gedimams.
Svarbu žinoti: Kasko draudimas nekompensuoja žalų, kilusių dėl mechaninių gedimų ar techninių problemų. Balcia Kasko draudimas galioja Europoje arba kitose, draudimo taisyklėse išvardintose šalyse. Draudimo teritorija nurodyta draudimo sutartyje.
Kas yra visapusiškas ir susidūrimo draudimas jūsų automobilio draudimo sutartyje?
Draudėjo pareigos ir atsakomybė
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokių gali kilti pasekmių tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sudaryti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Svarbu: Transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Automobilio pardavimas ir draudimas
Draudiko atstovas primena, kad parduodant transporto priemonę draudimas gali būti perrašomas naujajam savininkui arba sutartis su draudiku nutraukiama - tuomet ji nustoja galioti. Pastaruoju atveju automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme, kol naujasis savininkas jo neapdraudžia savo vardu.
„Jei automobilis parduodamas su privalomuoju draudimu, tuomet naujasis savininkas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje drausta transporto priemonė, kad būtų įvertinta jo rizika ir perrašoma sutartis. Jei automobilis parduotas be draudimo, tuomet senasis savininkas turi kreiptis į draudiką ir nutraukti sutartį“, - aiškina R. Pocius.
Sutarties nutraukimo atveju likusi nepanaudota įmoka, atskaičius administravimo išlaidas, yra pervedama į kliento nurodytą banko sąskaitą arba gali būti skirta kitoms su draudimo įmone sudarytoms sutartims apmokėti.
R. Pocius pabrėžia, kad būtent draudimo sutarties perleidimo naujajam savininkui momentas yra esminis, o dėl to nesutarus iki galo, kartais gali kilti nesusipratimų. „Sandorio metu su pirkėju turi būti aiškiai aptarta, ar automobilis parduodamas su draudimu, ar ne. Šį punktą netgi galima įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį“, - pasakoja R. Pocius.
Draudimo ekspertas prisimena ne vieną atvejį, kai parduodant automobilį įvyko nesusikalbėjimų, dėl ko vėliau nemalonumų patiria tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės savininkas.
„Pasitaiko atvejų, kai neaptariamas draudimo perdavimo klausimas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tuomet naujasis savininkas bando persirašyti draudimą savo vardu, nors buvęs savininkas po pardavimo kreipiasi į draudimo įmonę dėl sutarties nutraukimo. Kartais nutinka ir taip, kad senasis savininkas atiduoda draudimo polisą pirkėjui, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tokiu atveju pirkėjas lieka apgautas“, - pasakoja R. Pocius.
Beje, tinkamai nesutvarkius draudimo sutarties procedūrų, nukentėti gali ir buvęs savininkas. „Jeigu sutariama, kad draudimas bus „paskolintas“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir tokios kelionės metu padaromas įvykis, tuomet pablogėja buvusio savininko draudimo istorija“, - pažymi draudimo bendrovės ERGO atstovas.
Visgi jis neigia mitą, kad tokioje situacijoje ir atsakomybė už sukeltą eismo įvykį tenka buvusiam automobilio savininkui. „Tai nėra tiesa. Jei automobilis perregistruotas naujo savininko vardu, buvusiam savininkui nelaimės atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, - priduria R. Pocius.
Draudimas ne savininko vardu
Klausimas, ar galima apdrausti automobilį ne savininko vardu, Lietuvoje kyla labai dažnai - ypač šeimose, kur vienu automobiliu naudojasi keli žmonės, kai jaunas vairuotojas nori mažesnės įmokos, arba kai automobilis ką tik nupirktas, bet dar neperregistruotas.
Svarbu atskirti du dalykus: kas yra atsakingas už privalomojo draudimo sudarymą ir kas realiai vairuoja transporto priemonę. Pagal įstatymą „transporto priemonės valdytoju“ laikomas asmuo, kuris ją valdo ar naudoja pagal nuosavybę, nuomą, panaudą ar kitą teisėtą pagrindą, o valdytoju laikomas net ir asmuo, kuris vairuoja neteisėtai. Lietuvoje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu turi būti apdraustos visos naudojamos ir įregistruotos transporto priemonės. Už sutarties sudarymą atsakingas valstybės registre kaip savininkas nurodytas asmuo, o kai transporto priemonė valdoma pagal lizingo ar išperkamosios nuomos sutartį - atsakingas registruotas naudotojas. Tai reiškia, kad privalomajame draudime pagrindinis „vardas“, prie kurio siejama prievolė ir draudimo istorija, yra registruotas savininkas (arba registruotas lizingo naudotojas).
Taip, bet čia slypi svarbi teisinė detalė. Standartinėse privalomojo draudimo sąlygose nurodyta, kad draudimo sutartį atsakingo asmens vardu turi teisę sudaryti teisėtas transporto priemonės valdytojas arba įgaliotas asmuo. Draudikų praktikoje žalų istorija kaupiama savininko (ar registruoto naudotojo) vardu, ir tai yra reikšmingas tarifo veiksnys. Skirtingai nei TPVCA, Kasko draudimas yra nuostolių (turto) draudimas, todėl čia svarbiausia ne registrinis statusas, o teisėtas draudimo interesas. BTA perspėja, kad jei įvykio metu paaiškėja, jog vairavo didesnės rizikos vairuotojas, kuris nebuvo tinkamai nurodytas sutartyje, Kasko išmoka gali būti sumažinta arba net nemokama.
Kartais tėvai bando drausti automobilį savo vardu, nors realiai juo daugiausia važinėja vaikas. Įstatymas leidžia sudaryti draudimo sutartį ir prieš valstybinę registraciją, kai dar nėra valstybinio numerio, remiantis kitais transporto priemonės duomenimis. Kai transporto priemonė priklauso įmonei, bet ją naudoja darbuotojas, privalomasis draudimas logiškai siejamas su įmonės kaip savininko/atsakingo asmens statusu.
Pagrindinė rizika slypi ne pačiame fakte „kas sumokėjo“, o informacijos tikslume. Atsakymas į klausimą „ar įmanoma apdrausti automobilį ne savininko vardu?“ priklauso nuo automobilio draudimo rūšies, tačiau kalbant apie privalomąjį TPVCA, sistema ir įstatymas aiškiai orientuoti į registruotą savininką (ar registruotą lizingo naudotoją) kaip atsakingą draudėją. Kasko suteikia daugiau lankstumo, tačiau jis remiasi teisėtu draudimo interesu ir sąžiningu rizikos atskleidimu.
Nufotografavote automobilį, susitikote su keliais pirkėjais ir galų gale radote savo senajam pagalbininkui tinkamą savininką. Neatsipalaiduokite: parduodant automobilį svarbu pasirūpinti ne tik jo perregistravimu, bet ir privalomuoju draudimu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius rekomenduoja draudimo sutartis perrašyti dviem būdais. Pirmasis, kai parduodant transporto priemonę draudimas yra perrašomas naujajam savininkui. Antrasis - nutraukti sutartį su draudiku. Kad nekiltų nesusipratimų, reikia žinoti keletą dalykų. Pirmuoju atveju, kai automobilis parduodamas su privalomuoju draudimu, naujasis savininkas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę ir persirašyti sutartį. Antruoju atveju, senasis savininkas pats turi kreiptis į draudiką ir nutraukti sutartį. Kai nutraukiama sutartis su draudiku, automobilis praranda galimybę dalyvauti eisme iki naujos sutarties sudarymo.
Parduodant automobilį rekomenduojama draudimo sutarties niuansus aptarti iš anksto, netgi įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį. Tai labai svarbu naujajam savininkui, todėl nemalonūs nesusipratimai - garantuoti. Sandorio metu su pirkėju turi būti aiškiai aptarta, kuris variantas bus pasirinktas.
Draudimo ekspertas R. Pocius pateikia ir pavyzdžių: „Pasitaiko atvejų, kai neaptariamas draudimo perdavimo klausimas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tuomet naujasis savininkas bando persirašyti draudimą savo vardu, nors buvęs savininkas po pardavimo kreipiasi į draudimo įmonę dėl sutarties nutraukimo. Kartais nutinka ir taip, kad senasis savininkas atiduoda draudimo polisą pirkėjui, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Todėl draudikai rekomenduoja: nutarėte parduoti arba pirkti automobilį ir sutarėte dėl sandorio - viską kuo greičiau įforminkite „Regitroje“, neišskiriant ir draudimo.“
tags: #ar #gali #kasko #draudimo #sutarti #sudaryti