Dviratis yra ne tik populiari laisvalaikio praleidimo priemonė, bet ir visaverčiai eismo dalyvis, kuriam galioja nustatytos Kelių eismo taisyklės (KET) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šiame straipsnyje apžvelgsime dviračio ir su juo susijusių transporto priemonių apibrėžtis, taip pat pagrindinius reikalavimus ir taisykles, skirtas dviračių vairuotojams ir jų transportavimui.
Dviračio samprata ir klasifikacija
Kas yra dviratis?
Pagal Kelių eismo taisykles ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, dviratis - tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Ši apibrėžtis yra esminė, kadangi ji nusako bazinę transporto priemonę, kuriai taikomos specifinės taisyklės.
Motorinis dviratis ir elektrinės mikrojudumo priemonės
Šiuolaikinės technologijos išplėtė dviračio sampratą, įtraukiant motorizuotas ir elektrines modifikacijas. Svarbu atskirti šias transporto priemones, kadangi joms gali būti taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai.
Motorinio dviračio apibrėžimas
Motorinis dviratis - tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį arba elektros variklį. Šių pagalbinių variklių didžiausioji naudingoji galia neturi viršyti 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis - 25 km/h. Pagalbinis variklis privalo nustoti veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.
Motoriniam dviračiui sukonstruoti iš paprasto dviračio yra gaminami pilnai paruošti komplektai (pvz., su 50cc, 80cc, 85cc, 100cc dvitakčiais varikliais arba 53cc keturtakčiais varikliais). Jei motorinis dviratis yra elektrinis, maksimalus greitis paprastai apribojamas kontroleriu, jį atitinkamai užprogramuojant. Kontrolerio užprogramavimui kartais reikalinga speciali įranga, tačiau gamintojai dažnai numato papildomus laidus, kuriuos sujungus/atjungus apribojamas maksimalus greitis. Išmatuoti atiduodamą galią lengvai nepavyks, nes benzininio motorinio dviračio galia kinta priklausomai nuo apsukų ir kitų parametrų, o realiai ją galima išmatuoti tik laboratorijoje ant specialaus stendo.
Motorinio dviračio privalumai apima greitą ir be pastangų nuvykimą į norimą vietą. Važiuoti motoriniu dviračiu, atitinkančiu minėtas charakteristikas, nereikia teisių, registracijos ar techninės apžiūros, kas sutaupo pinigų ir administracinių rūpesčių.
Elektrinė mikrojudumo priemonė
Elektrinė mikrojudumo priemonė - tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (pvz., elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
Jeigu elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, tokie elektriniai paspirtukai priskiriami prie motorinių dviračių ir jų vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).
Teisiniai reikalavimai greitesnėms ar galingesnėms priemonėms
Jei elektrinis dviratis, motorinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas. Jei motorinis dviratis, turėdamas benzininį variklį, viršija 50 cm3 kubatūrą ir važiuoja greičiau negu 25 km/h, jis tampa mopedu.
Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims. Ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims leidžiama važiuoti tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Norint užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams, svarbu pasirūpinti, kad dviračio su elektriniu arba benzininiu varikliu maksimalus greitis neviršytų 25 km/h. Benzininio variklio maksimalų greitį galima reguliuoti parenkant priekinę ir galinę žvaigždutes, apribojant akseleratoriaus troso eigą, karbiuratoriaus oro paėmimo angos plotą ar duslintuvo išmetimo angos plotą. Taip pat geras būdas yra parinkti mažesnio diametro ratus.
Dviračių vairuotojų eismo taisyklės
Bendrieji saugumo reikalavimai
Dviračių vairuotojai, planuojantys važiuoti automobilių keliais, privalo žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Amžiaus apribojimai
- Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.
- Išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
- Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Būtina įranga ir matomumas
- Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
- Alternatyviai, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
- Dviračio gale privalo būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
- Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų. Šalmas turi būti tinkamo dydžio ir gerai užsegtas.
Dviračio techninė būklė
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
Važiavimo tvarka ir eismo elementai
Kur leidžiama važiuoti
- Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis.
- Kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu.
- Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
- Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.
Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais (ženklas 411).Pėsčiųjų ir dviračių takas (ženklas 413) leidžia eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kito, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.
Sankryžų kirtimas ir posūkių signalai
- Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės).
- Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos
Keliuose galima pamatyti skirtingus žymėjimus, kurie nurodo pėsčiųjų perėjas ir dviračių pervažas:
- Jei pėsčiųjų perėja ar sankirta yra pažymėta dviem linijomis iš stačiakampių (KET 3 priedo 1.13.3. punktas), tai reiškia, kad tai yra pėsčiųjų perėja su šviesoforu.
- Jei susikirtimas yra įrėmintas dviem linijomis iš baltų kvadratų (KET 3 priedo 1.14. punktas, ženklas 559 „Dviračių pervaža“), tai reiškia, kad šioje vietoje yra dviračių takas arba dviračių juosta, kertanti važiuojamąją dalį. Kai dviračių takas ar juosta kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų arba važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, tada dviratininkas neturi duoti kelio.
Siekiant atkreipti eismo dalyvių dėmesį, dviračių juostos, kertančios važiuojamąją dalį, būna nuspalvintos spalvomis (dažnai žalia spalva).
Dažniausiai pasitaikančios eismo situacijos ir pažeidimai
Važiavimas per pėsčiųjų perėją
Pagal Kelių eismo taisykles, važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Dviratininkai turi nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją. Deja, daug kas šio draudimo nepaiso ir važiuoja per pėsčiųjų perėją visu greičiu, kas yra draudžiama ir pavojinga.
Važiavimas prieš eismą
Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Deja, kartais dviratininkai važiuoja prieš eismą ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.
Kliūties lenkimas
Jei važiuojant dviračiu priešakyje staiga išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
Sustojimas nematomoje zonoje
Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi bei tampa avarinių situacijų aukomis.
Vairavimas neblaiviam
Daugelį domina klausimas: ar atima teises, jei vairuoji dviratį neblaivus? Nors teisės į motorinės transporto priemonės vairavimą neatimamos, už dviračio vairavimą neblaiviam asmeniui gresia bauda. Asmenų, vairuojančių transporto priemones (įskaitant dviračius), iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.
Dviračių transportavimas automobiliu
Transportavimo būdai
Dviračius nesudėtingai galima transportuoti automobiliu ar priekaba. Ekonomiškiausia dviratį transportuoti automobilio viduje, nes taip išvengiama papildomo oro pasipriešinimo, kuris atsiranda pritvirtinus dviratį automobilio išorėje. Tačiau jei dviratis į bagažinę ar automobilio saloną netelpa, galima įsigyti specialų laikiklį. Dviračiai gali būti tvirtinami ant stogo arba automobilio gale.
Saugumo reikalavimai ir valstybiniai numeriai
Jei nusprendėte transportuoti dviratį, pritvirtinus jį prie transporto priemonės galo, atkreipkite dėmesį į keletą taisyklių, kurios padės išvengti papildomų rūpesčių:
- Dviračiai turi būti tvirtinami taip, kad neblogintų vairuotojui matomumo.
- Jie neturi uždengti žibintų ir duodamų signalų.
- Neturi uždengti skiriamųjų ženklų.
- Neturi uždengti valstybinio numerio.
Puiku, jei jūsų dviratis telpa automobilio bagažinėje ar kėbule. Kitu atveju teks pasirūpinti specialiais dviračių laikikliais. Abiem atvejais labai svarbu patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu.
Kai prie automobilio galinės dalies pritvirtintas dviratis uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės (ar priekabos) gale, gerai matomoje vietoje, turi būti pritvirtinta VĮ „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu. Ją galima užsisakyti internetu ar atvykus į VĮ „Regitra“ padalinį. Lentelė išduodama per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, paslaugos kaina - 14,77 Eur. Lentelę galima tvirtinti prie paties vežamo dviračio ar specialaus dviračių laikiklio.
Išorėje pritvirtintą dviratį, kelionės metu reikia reguliariai stebėti, kad jis nekristų ir nepadarytų kitiems eismo dalyviams žalos.
tags: #transporto #priemone #galima #laikyti #dvirati