Lietuvoje, artėjant šaltajam metų laikui, padangų keitimas tampa ne tik saugumo, bet ir teisiniu reikalavimu. Vasarinių padangų naudojimas draudžiamas po lapkričio 9 dienos. Pažeidus šį reikalavimą, vairuotojams gresia ne tik piniginės baudos, bet ir automobilio techninės apžiūros (TA) kortelės anuliavimas.
Privalomasis padangų keitimas ir gresiančios sankcijos
Žiemiški orai - jau ant nosies, o padangas keičiančios dirbtuvės tiesiog apgultos. Po lapkričio 10 dienos vasarinėmis padangomis Lietuvoje važinėti draudžiama. Vasarinėmis padangomis galima važinėti tik iki lapkričio 9-osios vakaro. Po vidurnakčio, prasidėjus lapkričio 10-ajai, vairuotojai rizikuos ne tik gauti baudą - automobiliams su nepakeistomis padangomis bus anuliuojama techninės apžiūros (TA) kortelė.
Reikalavimui nepaklusę vairuotojai ne tik turės mokėti 28-43 eurus siekiančią baudą, bet ir turės iš naujo važiuoti į TA stotį ir pereiti patikrinimą. Draudimo ekspertas primena, kad laiku nepasirūpinus padangų pakeitimu, tai gali užtraukti baudą nuo 50 iki 100 eurų bei prievolę iš naujo atlikti automobilio techninę apžiūrą. Bendrovės „Melga“ generalinis direktorius Erlandas Gintneris neslėpė, kad tas pat scenarijus kartojasi kiekvienais metais. Vairuotojus keistis padangų atgena pirmasis sniegas, o jei ruduo pasitaiko šiltas, žmonės susirūpina tik artėjant įstatyme numatytam terminui.
Šįmet vairuotojus nedelsti paskatino gana anksti atvėsę orai. „Ekonomika auga, tad vis daugiau žmonių perka žinomų ženklų, brangesnes padangas. Juk jos reiškia saugumą.“
Išimtys motociklininkams ir terminų skirtumai
Vairuotojais po truputį ima pasitikėti ir Lietuvos valdžia. Nuo šio sezono vasarinėmis padangomis iki gruodžio 1-osios galės važinėti motociklininkai - išimtis taikoma mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių vairuotojams. Teikdami pataisas atsižvelgėme į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę. Latvijoje vasarinėmis padangomis galima važinėti iki gruodžio 1-osios, o tai suteikia daugiau laiko. Žieminių padangų naudojimo tvarka ir nustatyti terminai paremti daugelio metų oro sąlygų stebėjimo rezultatais.
Saugumas - prioritetas
Ar saugu važiuoti vasarinėmis padangomis, jeigu eismo sąlygos - žiemiškos? Žinoma, ne. Vairuotojas, važiuojantis apsnigtu ar apšalusiu keliu, rizikuoja tiek savo, tiek ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Bet kokiu atveju saugiau yra anksčiau pasikeisti padangas, nes net jei ir nėra sniego, gali susidaryti, pavyzdžiui, plikledis ryte. Vasarinės padangos praranda savo savybes esant žemesnei nei 7 laipsnių šilumos temperatūrai.
Bendrovės duomenimis, staigiai pasikeitus kelio sąlygoms avarijų skaičius išauga net 70-80 procentų. Anot „ERGO Insurance“, pernai spalio-lapkričio mėnesiais šalyje buvo užfiksuota maždaug 5 tūkst. eismo įvykių, kurių metu vairuotojai patyrė 3,84 mln. eurų nuostolių. Nemaža dalis šių incidentų buvo susiję su nepalankiomis eismo sąlygomis, užklupus pirmajam plikledžiui, kuriam vairuotojai dažnai dar būna nepasiruošę. Laiku nepakeitus automobilio padangų žieminėmis, kyla grėsmė nuslysti nuo kelio ar nespėjus sustabdyti susidurti su priešais stovinčiu automobiliu.
Finansinės pasekmės ir draudimo apsauga
Vairuotojams pravartu įsidėmėti, kad po lapkričio 10 d. “Jei vairuotojas su vasarinėmis padangomis į eismo įvykį pakliuvo po lapkričio 10 d., tokiu atveju būtų nagrinėjamos įvykio aplinkybės ir tiriamos priežastys. Jei būtų išsiaiškinta, kad vasarinės padangos turėjo įtakos eismo įvykiui, žala gali būti neatlyginama. Draudimo apsauga taikoma tik tada, kai transporto priemonė atitinka saugos reikalavimus ir yra tinkamai prižiūrima. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykį galėjo lemti netinkamos padangos, draudikas turi teisę tokį įvykį laikyti vairuotojo atsakomybe ir priimti atitinkamą sprendimą dėl išmokos.”
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokiu atveju taip pat nepadės - nukentėjusiai pusei atlyginti patirti nuotoliai vėliau gali būti išieškoti iš įvykį sukėlusio asmens. Policijos pareigūnai po lapkričio 10-osios kiekvienais metais rengia reidus, kurių metu tikrinamos automobilių padangos - ar tinkamas jų sezoniškumas, ar pakankamas protektoriaus rašto gylis, taip pat atitikimas kitiems reikalavimams.
Techninės apžiūros reikalavimai ir naujovės
Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan. Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai Transporto priemonių techninėms apžiūroms. Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti (ištaisymo laikotarpis buvo paskirtas iki 2025 m. vasario 1 d.).
Kas tikrinama techninės apžiūros metu?
Transporto priemonių techninės apžiūros metu tikrinama:
- Važiuoklė: kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai: stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
Anuliuota techninė apžiūra kelyje
Šlapdriba paženklintas oficialus atsisveikinimas su vasarinėmis padangomis tradiciškai apnuogina pačias skaudžiausias automobilių „apavo“ problemas. Tokios eismo sąlygos, kokias pastarosiomis dienomis matome anapus lango, dramatiškai pakeičia stabdymo kelio ilgį bei galimybę mašiną suvaldyti, jei kelionės tęsiamos vasarinėmis ar stipriai susidėvėjusiomis žieminėmis padangomis. Vairuotojas, važiuojantis apsnigtu ar apšalusiu keliu, rizikuoja tiek savo, tiek ir aplinkinių sveikata ir gyvybe.
Techninės apžiūros įmonėse dirbantys ekspertai teigia, kad dėl įvairių automobilio gedimų ar trūkumų avarijos įvyksta kur kas dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Per 10 šių metų mėnesių Kelių policijos pareigūnų anuliuotų techninės apžiūros protokolų skaičius siekė 826.
Padangų būklės svarba saugumui
Pakeisti vasarines automobilio padangas į žiemines pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) yra privaloma iki lapkričio 10-osios. Tačiau draudimo ekspertai pataria nelaukti paskutinės minutės - pasirūpinę tuo anksčiau ne tik sutaupysite laiko, bet ir kelyje jausitės gerokai saugiau.
Protektoriaus gylis ir padangų vienodumas
Vairuotojai turėtų žinoti, kad žiemą eksploatuojamų padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 3 mm. Mažiausias leistinas protektoriaus gylis vasaros sezonu yra 1,6 mm, o žiemą - 3 mm. Ant tos pačios automobilio ašies esančios padangos privalo būti vienodo modelio, jų protektoriaus gylis negali skirtis daugiau nei 5 mm. Taip pat reikėtų užtikrinti tinkamą padangų laikymą ir priežiūrą: išmontuotos vasarinės padangos iki kito pavasario turėtų būti laikomos taip, kad jų neveiktų temperatūrų skirtumai ar drėgmė. Priešingu atveju, kitam sezonui jos jau gali būti netinkamos.
Dar 4400 atvejų padangos buvo stipriai mechaniškai pažeistos, todėl kėlė grėsmę eismo saugumui, o per 4000 vairuotojų važinėjo su skirtingo tipo padangomis, sumontuotomis ant tos pačios ašies ratų. Sudėtingesnėmis sąlygomis toks automobilis tampa sunkiai valdomu. Visus panašius dalykus TA centrų kontrolieriai vertina kaip „didelius trūkumus“, o kai kuriais atvejais netgi draudžia automobilį eksploatuoti.
Padangų amžius ir elastingumas
Padangų saugumas priklauso ir nuo amžiaus. Bėgant laikui padangų guma natūraliai kietėja, praranda elastingumą ir sukibimą su kelio danga, todėl net ir mažai naudotos, bet senesnės padangos gali būti nebesaugios. „Padanga gali atrodyti tvarkinga, tačiau jei ji pagaminta seniau nei prieš kelerius metus, jos eksploatacinės savybės jau gali būti pakitusios. Senos padangos gali prailginti stabdymo kelią ir sumažinti automobilio valdymo stabilumą, ypač sudėtingomis oro sąlygomis. Tai - nematomas rizikos veiksnys, kurį vairuotojas gali įvertinti tik patikrinęs padangos pagaminimo datą“, - pažymi Rimvydas Pocius, ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas.
Padangų tipų palyginimas ir pasirinkimas
Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Čia iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Suomijoje ir netgi snaigių struktūra būna kitokia. Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t.
Dygliuotos ir nedygliuotos padangos
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis ir turi vienintelį akivaizdų minusą - kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo. Tačiau važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Be to, dygliai agresyviau veikia asfalto paviršių bei horizontalųjį ženklinimą (ant asfalto esančias linijas ir ženklus), todėl ne visose užsienio šalyse gali būti naudojamos.
Važiuojant sniegu ar ledu dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų - apie 57 metrus. Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik 4 metrais.
Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi. Pasirinkus tokio tipo padangas reikia susitaikyti su faktu, kad degalų sunaudos bus 4-8 proc. didesnės. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 9 d.
Dar vienas faktorius, mažinantis nedygliuotų žieminių padangų patrauklumą - itin didelis jų nusidėvėjimo koeficientas. Siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams, jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui.
Plačios ir žemo profilio padangos žiemą
Visiška kvailystė žiemą važinėti plačiomis žemo profilio padangomis. Tai niekaip nesuderinama su geru sukibimu.
Padangų priežiūra ir laikymas
Žieminių padangų eksploatacijos principai iš esmės nesiskiria nuo vasarinių. Būtina stebėti slėgį padangose ir protektoriaus dėvėjimąsi. Jei protektoriaus rašto gylis skiriasi daugiau nei 1 milimetru - ratus nuo priekinės ašies patariama perkelti ant galinės. Šią procedūrą reikėtų atlikti kaskart nuvažiavus maždaug 10 tūkst. km. Taip pat rekomenduojama kas 5-7 tūkst. km. atlikti ratų balansavimą.
Draudimo bendrovės atstovas ragina prieš montuojant žiemines padangas atidžiai įvertinti jų būklę: pasitikrinti pagaminimo datą, įsitikinti, kad padangos vis dar elastingos ir be mikroįtrūkimų, apžiūrėti protektorius - ar nėra netolygaus dėvėjimosi. Taip pat verta atkreipti dėmesį į važiavimo savybes - ar automobilis nestabdo ilgiau nei įprastai, ar nesijaučia slydimo.
Padangų būklė yra vienas svarbiausių automobilio saugumo elementų. Tad vairuotojai kviečiami į padangų keitimą bei priežiūrą pažiūrėti ne tik kaip į formalų reikalavimą, o kaip į vieną paprasčiausių, bet svarbiausių investicijų į saugią kelionę. Aplinkos ministerija primena, kad, perkant naujas padangas, senąsias nemokamai galima palikti parduotuvėje arba automobilių remonto dirbtuvėse.
tags: #ne #vienodos #padangos #panaikinta #tech