Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, koks automobilis yra pranašesnis - dyzelinis, benzininis ar dujinis - keblu. Kiekvienas transporto priemonės tipas turi savų argumentų, lemiančių vienos ar kitos degalų rūšies pasirinkimą.
Dyzelinių automobilių privalumai ir patirtis
Dyzeliniams automobiliams pirmenybę teikiantis Kęstutis Bruzgelevičius vairuoja daugiau nei 46 metus. Pusę šio laiko jis naudojo benzininius automobilius, o vėliau - tik dyzelinius. Kaip ir daugelis jo kartos vairuotojų, savo automobilį įsigijo nenaują, su rida, viršijančia 200 tūkst. kilometrų. Dabar jo automobilio odometro rodmenys yra viršiję 400 tūkst. kilometrų.
Eksploatacijos patikimumas
„Per tą laiką jokių rimtų problemų eksploatuodamas automobilį neturėjau. Suprantama, kainavo techninė priežiūra, eksploatacinės medžiagos, susidėvėjusių detalių keitimas. Bet kad būtų iškilusi kokia nors problema su dyzeliniu varikliu - tikrai ne“, - teigė K. Bruzgelevičius.
Pasak jo, jo „Fordas“ per visą eksploatavimo laikotarpį neužsivedė tik keletą kartų, kai lauke spaudė 25-28 laipsnių speigas. Dažniausiai tai atsitikdavo žiemos pradžioje, kai degalinėse dar buvo prekiaujama vasarinio dyzelino likučiais. Tokia galėjusi būti variklio strigtelėjimo priežastis yra būdingesnė ankstesnės kartos dyzeliniams automobiliams.
Galimybė įveikti ilgus atstumus
Nepaisant nedidelių žiemos iššūkių, K. Bruzgelevičius galėtų išvardyti kur kas daugiau dyzelinio automobilio pranašumų. Vienas jų - galimybė įveikti ilgus atstumus neužsukant į degalinę.
„Pripildęs pilną, daugiau nei 60 litrų dyzelinio automobilio baką, kelionėse be rūpesčio įveikdavau daugiau nei tūkstantį kilometrų. Nuvažiavęs daugiau, jau pradėdavau dairytis degalinės, bet galėdavau sau leisti ramiai ieškoti palankesnių kainų, nes su įsižiebusia degalų daviklio lempute dar nuvažiuočiau iki 100 kilometrų“, - tvirtino K. Bruzgelevičius.
Maždaug 5,5 litro sąnaudas 100 km garantavo 1,8 litro turbodyzelinis (90 AG) variklis. Tiesa, mieste jis kiek stokojo veržlumo, ypač pradedant važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tačiau važiuojant magistralėmis dinamikai priekaištų „dyzelių“ gerbėjas neturėjo.
Benzininių automobilių privalumai
Benzininių automobilių šalininkui, vilniečiui vadybininkui Romui Apanavičiui, estetiniai argumentai yra svarbūs.
„Man degalinėje nereikia mautis apsauginių pirštinių, kad išvengčiau dyzelino smarvės. Tai neabejotinai yra pliusas“, - tvirtino R. Apanavičius. - Benzininis variklis yra pigesnis, net jeigu jo degalų kaina ir brangesnė. Matau jo pranašumus žiemą - greičiau įšyla variklis, ateityje neturėsiu ir kitų išlaidų, pavyzdžiui, nereikės keisti kietųjų dalelių filtrų.“
Tinkamumas kasdieniam naudojimui mieste
Didžiąją laiko dalį mieste praleidžiantis R. Apanavičius į tolimesnes keliones automobiliu dažnai nevažiuoja, todėl per dieną nesukuria milžiniškų atstumų. Jis teigia nematantis prasmės rinktis dyzelinio automobilio vien tik dėl to, kad degalų sąnaudos būtų sąlyginai mažesnės. Juo labiau kad šiuolaikiški benzininiai varikliai yra ir veržlūs, ir taupūs.
„Per dieną nuvažiuoju 30-40 km. Kartu su savaitgalio išvykomis per metus įveikiu per 30 tūkst. kilometrų. Tai nėra didelis atstumas, visiškai atitinkantis mano turimo benzininio automobilio eksploatacines savybes“, - sakė R. Apanavičius.
Dujinių automobilių patirtis
Solidžia vairavimo patirtimi, sukaupta prie dujomis varomo automobilio vairo, galėtų didžiuotis Gražvydas Brazys. Beveik prieš keturis dešimtmečius susidomėjęs dujomis kaip alternatyviaisiais degalais, jis šiam būdui liko ištikimas iki šių dienų.
Pradinė dujinės įrangos instaliacija
Dar 1980-aisiais į „Žiguliuką“ G. Brazys įmontavo sunkvežimiui skirtą suskystintųjų dujų įrangą, pritaikydamas ją lengvajam automobiliui. „Bagažinėje įtvirtinau buitinį propano-butano dujų balioną, iš jo nutiesiau žarną iki variklio, oro filtre padariau specialią movą su dozatoriumi, oro maišytuvu. Propano-butano dujomis varomu automobiliu važinėjau daugiau nei 8 metus“, - prisiminė G. Brazys.
Šiuolaikinės dujinės sistemos
Įsigijęs kitą automobilį, jame jau buvo įrengta ne savadarbė, o specialiai dujoms skirta įranga, kuri jau buvo pasiekiama ir Lietuvos rinkoje. Vėliau G. Brazys susidomėjo galimybe kaip degalus naudoti suslėgtąsias gamtines dujas, įsigydamas automobilį „Volvo S60“ su gamykloje įdiegta joms skirta įranga.
„Gamtinių dujų pranašumas akivaizdus - tai itin švarūs degalai. Jei duslintuvo vidų pabrauksi nosinaite, ji beveik neišsiteps. Įsivaizduokite, visiškai nėra suodžių. Svarbus ir ekonominis veiksnys. Gamtinių dujų kaina nuosaikesnė net ir už dabar atpigusius naftos kilmės degalus“, - teigė G. Brazys.
Degalų pasirinkimo įtaka automobilių klasei
Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, dėl nedidelio svorio mažos klasės automobilių benzino ir dyzelino sąnaudų skirtumas yra palyginti nežymus. Eksploatavimas taptų itin pigus, į lengvą benzininį automobilį įmontavus dujų įrangą, tačiau ji atsipirktų tik po 15-20 tūkst. kilometrų.
Vidutinės klasės automobilių dyzelino ir benzino sąnaudų skirtumas jau tampa didesnis. Dėl dabar vyraujančių kainų montuoti dujų įrangą dažniausiai neapsimoka. Aukštos klasės automobilių dyzeliniai varikliai sąnaudomis gerokai aplenkia benzininius ir netgi pranoksta dujinę įrangą.
Senų ir naujų dyzelinių variklių palyginimas
Tie, kurie važinėja dyzelinu varomais automobiliais, negaili pagyrų seniems varikliams, pabrėždami, kad naujos kartos dyzeliai - „nebe tokie“. Nėra paslaptis, kad pastarieji degalų sąnaudomis prilygsta varomiems benzinu, tačiau DELFI nusprendė patikrinti, kas nugalėtų seno ir naujo dyzelio dvikovoje.
Bandymo automobiliai ir sąlygos
„Naujo dyzelio“ vietą užėmė 2018 m. gamintas „Volkswagen T-Roc“ su 2 litrų darbinio tūrio 85 kW galios dyzeliniu varikliu. „Seną dyzelį“ paskolino DELFI dizaineris Rimas Pocius, turintis 2006 m. laidos „Volkswagen Golf“ su 2 litrų darbinio tūrio 103 kW galios motoru. Skirtis ir pavarų dėžės: miesto visureigis turėjo automatinę 7 laipsnių DSG pavarų dėžę, „Golf“ - mechaninę, 6 laipsnių.
Bandymo rezultatai
Pirmas prie naujo „T-Roc“ vairo sėdo J. Paplaitis. „Pirmiausia, jei automobilyje įrengta „Start&Stop“ sistema, ją reikia ir naudoti. Po 100 kilometrų rato abiejų automobilių borto kompiuteriai degalinėje rodė toli gražu ne tuos pačius rodmenis. Verta pastebėti, kad dar prieš pradedant varžybas, spėjimai, kuris automobilis turėtų būti taupesnis, skyrėsi. A. J. Paplaitis tikėjo, kad nugalėti turėtų mažiau varančiųjų ratų turintis, lengvesnis ir žemesnis „Golf“. Aukštesni variklio sūkiai automatiškai reiškia ir didesnes degalų sąnaudas.
Jam atšokus paaiškėjo, kad į „T-Roc“ degalų baką po 100 km įvarvėjo 5,29 l dyzelino. „Golf“ tą patį atstumą nuvažiavo sunaudojęs...
Dyzelino paruošimas žiemai
Profesionalus lenktynininkas Dainius Matijošaitis teigia, kad savo automobilį laiko paruoštu žiemai, kai vasarinės padangos pakeičiamos į žiemines, tačiau yra viena labai svarbi sąlyga: visos automobilio sistemos turi būti prižiūrimos ir tvarkomos nuolat.
Akumuliatoriaus ir laidų patikra
"Automobilį reikia prižiūrėti periodiškai ir eksploatuoti tinkamai. Viena dažniausių problemų, kodėl ryte žiemą neužsiveda automobilis - išsikrovęs akumuliatorius. Laidai irgi turi būti tvarkingi. Net ir gana naujuose automobiliuose pasitaiko, kad laidas yra prasitrynęs ir tyliai sodina akumuliatorių net tada, kai automobilis stovi nenaudojamas. "Vasarą to taip akivaizdžiai nejuntame, tačiau rimtai atšalus tai tampa didele problema", - teigia profesionalus lenktynininkas.
Variklio priežiūra
"Kiekvienas automobilio mazgas ar sistema turi baigtinius resursus, kurie matuojami darbo valandomis arba nuvažiuotais kilometrais. Patarčiau nelaukti ir net nepriartėti prie ribos, už kurios mechanizmai jau būna susidėvėję. Tai galioja visoms sistemoms, tačiau variklio gedimai be jokios abejonės patys skaudžiausi ir pavojingiausi. Žiemą ypatingą dėmesį varikliams turėtų skirti dyzelinių automobilių savininkai, arba apytiksliai du iš trijų Lietuvos vairuotojų.
Dyzelino klasės ir paruošimas šalčiams
Eurostato duomenimis, Europoje dyzelinu varomų automobilių daugiausia yra Prancūzijoje, Liuksemburge ir Lietuvoje. Lietuvoje dyzeliniai automobiliai ir toliau išlieka itin populiarūs - jų vis dar registruojama daugiausia. Dyzeliniai degalai yra jautrūs žemai temperatūrai, todėl skirtingiems sezonams gaminamos skirtingos dyzelino klasės. Į daugelį degalinių, dar prieš atšąlant, gabenamas arktinis dyzelinas, kuriame nėra biodegalų ir kuris ypač atsparus šalčiui.
Pasak D. Matijošaičio, jeigu pastaruoju metu važinėjote rečiau, o paskutinį kartą bakus dyzelinu pildėte, kai degalinės jis dar nebuvo pakeistas į arktinį, pats metas išvažinėti vasarinių degalų likučius ir užsipilti žieminių.
„Vienareikšmiškai siūlyčiau išvažinėti vasarinius degalus ir tik tada prisipilti pilną baką žieminių degalų. Ruošiantis žiemai, degalinėse keičiasi parduodamo dyzelino klasės ir tai yra esminis sklandaus variklio darbo kriterijus. Orai vasarą ir žiemą smarkiai skiriasi, ir tikrai skiriasi variklio darbas, kai yra +20 ir -20.
Dyzelino kokybės ir klasės svarba
Viena iš Lietuvoje veikiančių degalinių atstovų pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebima tendencija, kai žiemos metu kai kurie degalų pardavėjai drįsta prekiauti neaiškios kokybės pereinamosios klasės ir žieminių degalų mišiniais, vadinamaisiais kokteiliais. Tokius degalus pirkėjai degalinėse paprastai įsigyja keletu centų pigiau, tačiau niekas nežino, kokiai temperatūrai atsparus toks kokteilis ir kada jis užkimš degalų filtrą, sugadins degalų siurblį ar degalų purkštukus. Keičiantis oro sąlygoms, Lietuvos vairuotojai turėtų ne tik pasitikrinti automobilio techninę būklę, bet ir pasirinkti atšiaurioms sąlygoms pritaikytą dyzeliną.
Degalinių tinklas „Circle K“ Lietuvoje pradeda arktinio pirmos klasės dyzelino tiekimą. „Spalio ir lapkričio mėnesiais palaipsniui didinome degalinėse parduodamo dyzelino atsparumą šalčiui, o šiuo metu į degalines jau tiekiame arktinį dyzeliną. Jo sudėtyje numatyta 7 proc. atsinaujinančių degalų dalis - HVO priedas, kuris savo savybėmis yra palankesnis naudoti šaltuoju periodu, nes, lyginant su alternatyvomis, neabsorbuoja vandens.
„Ypač svarbu pasirinkti tinkamos klasės dyzeliną, kad jis neužšaltų automobilio kuro sistemoje, kur mažas vamzdelių diametras sudaro galimybes šalčiui greičiau atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, jei žiemos sezonu norite į kelionę leistis automobiliu, į kurį paskutinį kartą degalus pylėte tik vasarą, turite žinoti, kad toks dyzelinas užšals jau prie -5°C, nes tokio atsparumo yra vasarinis dyzelinas“, - pavyzdį pateikia R. R. „Vairuotojams svarbu mokėti atpažinti, ar degalinėje, kurioje jie lankosi, yra galimybė pasirinkti arktinį dyzeliną. Pastarasis yra žymimas snaigės simboliu (*). Įprastu atveju, jeigu kainų stulpe, ant degalų pompos ir kvite šios snaigės nėra, tai nebus arktinis dyzelinas, o veikiausiai pereinamosios F klasės dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia iki -20°C. Tačiau reikia pažymėti, kad šie degalai pradeda drumstis daug greičiau, t.y. „Vasarinis skystis dažniausiai pradeda stingti net ir mažoje minusinėje temperatūroje. Rekomenduoju atkreipti dėmesį, kaip greitai sunaudojate skystį ir pagal tai planuoti tinkamą atsparumą šalčiui. Pavyzdžiui, jei ketinate skystį sunaudoti per keletą dienų ir matote, kad orų prognozė nebus žemesnė nei -10°C, tuomet pakaks ir -15°C skysčio, kuris įprastai yra ir šiek tiek pigesnis. Tačiau jeigu neturite galimybės jo atsargų planuoti iš anksto, geriausia rinktis -25°C atsparumo skystį ir pamiršti rūpesčius, ypač turint galvoje, kad nakties temperatūra dažnai būna žemesnė nei prognozuojama. Taip pat svarbu, kiek skysčio laikote bakelyje - kuo jo daugiau, tuo mažesnė užšalimo rizika“, - priduria R.
Dyzelino klasifikacija ir standartai
Dyzelino klasifikacija yra suskirstyta pagal temperatūrą ir sezoną, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas.
Dyzelino rūšys pagal temperatūrą
Vasariniam dyzelinui būdingas atsparumas šalčiui iki -5° C. Tarpinis dyzelinas atsparus iki -15° C. Žieminis dyzelinas skirstomas į pirmos klasės arktinį, atsparų iki -26° C, ir antros klasės arktinį, atsparų iki -32° C.
Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas gali būti atsparus netgi ypatingai žemai -37° C temperatūrai.
Naujos kartos dyzelino savybės
Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir dyzelinių degalų gamyba. Jei anksčiau pagrindinis skirtumas buvo naudojami priedai, tai dabar, Suomijoje patentavus NEXBTL technologiją, nuo 2012 m. pradėtas gaminti dyzelinas iš biomasės. Gamybos procesas pasikeitė iš esmės - dabar jie gali būti gaminami iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorojant vandeniliu. Pagal naujausią technologiją gaminamas dyzelinas taip pat yra vasarinis ir žieminis. Didžiausias skirtumas tarp šių klasių yra jų energetinė vertė ir eksploatacinės savybės žemoje temperatūroje - vasarinio dyzelino energetinė vertė yra kiek didesnė nei žieminio. Pagrindinės naujos kartos dyzelino savybės - ekonomija, didesnė galia ir mažesnė aplinkos tarša - išlieka visus metus.
Standartiniai ir alternatyvūs dyzelino priedai
Pagal standartinę technologiją pagaminto vasarinio, tarpinio ir žieminio dyzelino esminiai skirtumai taip pat yra temperatūros charakteristikos. Į vasarinį ir tarpinės klasės dyzeliną dedama 7% RRME (riebalų rūgščių metilo esterio), kuris gaminamas daugiausiai iš rapsų aliejaus. Pasaulio automobilių gamintojai Degalų Chartijoje (World Wide Fuel Charter Category 5) nurodo, kad neprieštarauja 7% RRME buvimui dyzeline, tačiau kaip svajonių dyzeliną jie mato dyzeliną be RRME, mat dėl jo susidaro nuodegos ant purkštukų, o tai didina degalų sąnaudas ir neleidžia automobiliui parodyti visų savo privalumų.
Dyzelino žymėjimas ir pasirinkimo rekomendacijos
Snaigės prie produkto yra pagrindinis indikatorius vairuotojui suprasti, kokį dyzeliną jis pila. Jeigu snaigių nėra, tai reiškia, kad į degalų baką liejasi vasarinis arba tarpinis dyzelinas. Toks produktų žymėjimas yra privaloma degalinės atsakomybė, kartu arktinį pirmos klasės dyzeliną išskiriant viena, o antros klasės dviem snaigėmis. Tad iš esmės visus metus vairuotojai gali rinktis geriausią dyzeliną pagal gamybos technologiją ir poveikį automobiliui, o žieminės ir vasarinės charakteristikos lieka degalų pardavėjų rūpesčiu.
Valstybė reguliuoja vasarinio ir žieminio dyzelinų prekybą, nustatydama, kada kokie degalai turi būti parduodami, o degalinės užtikrina, kad vairuotojai piltųsi reikiamus degalus. Tiesa, valstybė nereglamentuoja pirmos ir antros arktinės klasės naudojimo. Ji tik nurodo, kada turi būti prekiaujama arktiniu dyzelinu, o pirmos, antros ar abejomis pasirenka pačios degalinės.
Svarbiausi dyzelino standartai ir rekomendacijos
Vairuotojus galima nuraminti, kad netikėtai vasarą įsipylus žieminio dyzelino, jokios žalos automobiliui nebus. Na, o vasarinis dyzelinas žiemą automobilio bake - jau kita istorija.
Dyzelinas turi atitikti EN 590, EN 15940 ir (arba) SS 155435 standartus; turėti sieros kiekį, neviršijantį 10 mg/kg; turėti daugiausiai 7 % tūrio FAME (B7).
Dyzelino tipai, kurių naudoti nerekomenduojama
Nerekomenduojama naudoti specialių priedų, jūrinio dyzelino, šildymo alyvos, FAME ir augalinio aliejaus. Šis kuras neatitinka „Volvo“ rekomendacijų, spartina dėvėjimąsi ir didina žalos varikliui riziką.
Kiti automobilio paruošimo žiemos sezonui aspektai
Be tinkamo degalų pasirinkimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus automobilio paruošimo žiemos sezonui aspektus:
- Automobilio baterijos (akumuliatoriaus) patikra.
- Gera padangų būklė. Kokybiškos žieminės padangos yra būtinos, nes jos užtikrina geresnį sukibimą su slidžia danga, saugumą keliuose bei geresnį pravažumą, esant didesniam sniego ar vandens kiekiui, pavyzdžiui, šlapdribai.
- Šalčiams pritaikytas stiklų plovimo skystis.
- Automobilio šildymo sistemos patikrinimas. Vasarą ji nėra naudojama, o žiemą tampa itin reikalinga.
Kaip pasiruošti Škoda automobilį žiemai? Praktiniai patarimai vairuotojams ir specialios akcijos.
tags: #sunkvezimiams #skirtas #dyzelis #lengvajam #automobiliui