Šiame straipsnyje nagrinėjama jutimų ir suvokimo problematika psichologijoje. Apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, aptariamos suvokimo savybės ir dėsniai, atstumo ir dydžio suvokimo ypatumai. Taip pat panagrinėsime jutimų ir suvokimo anatomiją, pradedant nuo pagrindinių principų ir baigiant sudėtingesniais suvokimo procesais.
Įvadas į Jutiminį Pažinimą
Publikacijoje nagrinėjamas jutiminio pažinimo, kaip elementaresnės pažinimo formos, procesas psichologijos požiūriu. Psichologija, kaip mokslas, tiria žmogaus ir gyvūnų psichiką, psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Vienas iš svarbių psichologijos aspektų yra jutimų ir suvokimo procesų analizė. Šie procesai leidžia individui priimti, apdoroti ir interpretuoti informaciją iš aplinkos.
Teigiama, kad pagrindinės jutiminio atspindėjimo formos yra pojūčiai, suvokimas ir vaizdiniai. Pojūčiai būdingi visiems organizmams, kurie turi nervų sistemą ir jutimo organus. Pojūčiai atskleidžia įvairias tikrovės daiktų ir reiškinių savybes. Įvairiausiais būdais jungdamiesi, jie sudaro pagrindą sudėtingesnėms pažinimo formoms, pirmiausia suvokimui.
Psichologinės Jutimo ir Suvokimo Koncepcijos
Sensualizmas psichologijoje
Sensualizmas psichologijoje - tai teorija, teigianti, kad psichinio gyvenimo pagrindą sudaro jutiminiai vaizdiniai. Šios teorijos atstovai, tokie kaip Helmholcas, teigė, kad tarp objekto ir jo atvaizdo akies tinklainėje bei pojūčio nėra tapatumo, taip atskirdami juslinį pažinimą nuo mąstymo. Tačiau Ananjevas pabrėžė, kad vien sensorinės informacijos nepakanka. Žmogus, gavęs informaciją per jutimo organus, atpažįsta objektus ir veikia remdamasis ne tik tiesiogiai jaučiama informacija, bet ir žiniomis apie tuos objektus.
Asocianizmas ir Pojūčio Apibrėžimas
Asocianizmo krypties atstovai teigė, kad iš elementarių jutimų kyla sudėtingesnės psichikos formos, net sąmonė. Pojūtis yra jutimo rezultatas, dirgiklio atvaizdas smegenyse. Analizatorius - tai genetiškai determinuota sensorinių dirgiklių priėmimo, apdorojimo ir kodavimo sistema. Pojūtis yra tik pirmoji pažinimo pakopa, nes gautą informaciją apdoroja smegenys.
Jutimo ir Suvokimo Sąvokų Apibrėžimas
Siekiant geriau suprasti jutimų ir suvokimo skirtumus, svarbu apibrėžti šias sąvokas. Jutimas - tai pažinimo procesas, reprezentuojantis atskiras objekto savybes dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus. Suvokimui apibūdinti netinka žodis „atspindėjimas“, nes tai būtų tikslu ir objektyvu, o suvokime yra subjektyvumo, kuris pakankamai tikslus ir bendras visiems žmonėms.
Suvokimo procesas pasireiškia kaip aktyvi individo veikla, kurios metu jis iš gausybės jį supančių daiktų ir reiškinių atrenka atitinkamus ir suvokia juos kaip objektą, o visa kita sudaro tik foną. Suvokimo procese tam tikru mastu visada reiškiasi žmogaus poreikiai, interesai, polinkiai, norai ir jausmai, jo požiūris į suvokiamą objektą.
Jutimo ir Suvokimo Autonomiškumo Problema
Jutimas ir suvokimas priskiriami dinamiškesniems pažinimo procesams nei būsenos. Jutimas ir suvokimas - du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Gibson mano, kad suvokimas - sensorikos pagrindas, o jutimas - atskiras atvejis, kai pateikiami stimulai: procesai - jutimas ir suvokimas, rezultatai - pojūtis, perceptas/suvokinys. Tuo abejojama remiantis Uznadzės tyrimais (duodavo užrištomis akimis apčiuopinėti daiktą) - pojūčiai staigiai pasikeisdavo, kai žmogus atpažindavo daiktą. Suvokimas - atpažinimo pagrindas, suvokimas - sensorikos pagrindas. Suvokimas - interpretacija, kurią veikia nuostatos, patirtis ir t.t. Pateikus tiriamajam vienprasmę figūrą, o tada pateikus dviprasmę, jis įvardins ją kaip prieš tai matytą. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties. Suvokimas - pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus susidaro visybiškas daikto vaizdas.
Pojūčių Savybės
Modalumas
Modalumas - sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės). Vekker’is modalumo savybėmis laiko tas savybes, kurios turi tuos pačius požymius.
Intensyvumas
Intensyvumas - pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis - kuriam esant mes dar jaučiame dirgiklį. Operacinis apibūdinimas - dirgiklis, kurį esant 50 % jaučiame (apskaičiuojamas). Yra dvi koncepcijos: diskretinio slenksčio ir tolydinio slenksčio. Diskretinio slenksčio šalininkai sako, kad S tipo kreivę gauname, nes jautrumas keičiasi. Tolydinio slenksčio šalininkai sako, kad yra daug faktorių, kurie keičia slenkstį. Sensorinės sistemos jautrumui matuoti galima naudoti tuos pačius metodus, nepriklausomai nuo pažiūrų.
Latentinis Laikas
Latentinis laikas - laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti; laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
Povaizdžiai
Povaizdžiai - kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos). Povaizdžiai atsiranda, kai akis paveikiama trumpalaikiais dirgikliais (1/1000 iki 1/10 s) ir ilgalaikiais (iki kelių minučių). Judraus dirginimo metodo atveju akis veikiama judančiu dirgikliu. Žmogus mato ir realų stimulą, ir povaizdį. Galime juos palyginti. Stacionaraus trumpalaikio dirginimo metodu trumpai dirginama akis ir tiriamas povaizdis. Trumpalaikiai dirgikliai visada pateikiami tamsoje, o ilgalaikiai - šviesoje.
Pojūčių Sąveika
Pojūčių sąveika - per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija - tiriant regą papildomai duodami garso signalai). Sinestezija - veikiant tam tikros rūšies dirgikliui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomi pojūčiai („spalvota klausa“). Antriniai garsiniai vaizdai vadinami fonizmais, o antriniai vizualiniai vaizdai - fotizmais.
Jautrumo Slenksčiai ir Adaptacija
Jautrumo Slenkstis
Jautrumo slenkstis - tai pojūčio priklausomybė nuo dirgiklio jėgos; minimalaus arba maksimalaus pagal intensyvumą dirgiklio sukeltas pojūtis. Absoliučiu jautrumo slenksčiu vadinama ta riba, kuri skiria dirgiklio veikimo pradžią ir minimalaus pojūčio atsiradimą. Dar vienas sensityvumo rodiklis yra pojūčių skyrimo slenkstis. Žmogus skiria du svorius vieną nuo kito, kai skirtumas tarp jų būna 1:30. Itin stiprūs kurio nors modalumo dirgikliai sukelia žmogaus gynybines reakcijas, apsaugančias receptorius nuo pažeidimo. Tiek viršutinis, tiek žemutinis jautrumo slenkstis nevienodi ir priklauso nuo veiklos pobūdžio ir sąlygų.
Kontrastinis Jautrumas
Paprastai dirgiklis veikia kitų dirgiklių fone. Kuo labiau skiriasi kartu veikiantys dirgikliai (ryškumu, intensyvumu), tuo jų požiūriu jautresni jutimo organai, t.y. didėja kontrastinis jautrumas.
Sensorinė Adaptacija
Sensorinė adaptacija - tai jautrumo kitimas, prisitaikant prie veikiančio jutimo organus dirgiklio intensyvumo. Fiziologiniu požiūriu adaptacijos mechanizmai didina organizmo atsparumą įvairiems išoriniams pokyčiams. Adaptacija gali būti dalinė arba visiška, kai visiškai išnyksta pojūtis. Psichologiniu požiūriu adaptaciją galima traktuoti kaip žmogaus organizmo gynybinę reakciją į stiprius, ilgai trunkančius veiksnius, vadinamus stresoriais.
Sensibilizacija
Sensibilizacija - išorės dirgiklių sukeltas jutimo organų jautrumo padidėjimas. Sensibilizacija gali vykti natūraliai bei dirbtinai, t. y. treniruojant, lavinant analizatorių funkcijas. Žmogus savo pojūčius lavina tam tikroje veikloje. Sensibilizuoti receptorių - tai reiškia padidinti jo jautrumą.
Suvokimo Savybės
Daiktiškumas
Suvokiniai skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė - daiktiškumas - suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daiktams, egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiame dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje, yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui. Pastebėtas sutrikimas, kai žmogus neturi suvokimo daiktiškumo savybės (mato dėmes).
Visybiškumas
Visybiškumas - daiktai suvokiami kaip visuma, o ne kaip dalių suma.
- Vienas ir tas pats elementas skirtingose visybiškose struktūrose suvokiamas skirtingai.
- Pakeitus elementus, bet palikus tuos pačius santykius tarp jų, bendra vaizdo struktūra nepakinta (Erenfelsas).
- Visybiška struktūra išlaikoma ir kai trūksta atskirų elementų.
Geštalto Dėsniai
Geštalto dėsniai paaiškina, kaip mes organizuojame jutiminę informaciją į prasmingas visumas:
- Artumas - artimi elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Panašumas - panašūs elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Bendro likimo faktorius - visi tie elementai, kurie kinta kartu, turi tendenciją jungtis į visumą.
- Uždarumas - mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
- Gero tęsinio faktorius - į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
- Įėjimo be liekanos faktorius - tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
Jei žmogus pripažįsta jungimąsi pagal tam tikrą principą, tai suvokinį stengiamasi išlaikyti ir keičiant elementus.
Konstantiškumas
Konstantiškumas - suvokimas tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų.
Suvokimas ir Asmenybė
Sensoriniai percepciniai procesai ir asmenybė glaudžiai susiję. Jančas skyrė žmones į 2 tipus: S (suvokiniai nestabilūs, neturi reguliarumo) ir Y (stabilūs, nuolat pasikartojantys). Tokios pačios tendencijos pasikartoja vaizduotėje, mąstyme. Witkin išskyrė asmenybės tipus pagal percepcinius uždavinius: 1) priklausantys nuo lauko, 2) nepriklausantys nuo lauko. Percepciniam indeksui nustatyti naudojamos užduotys: 1) strypo ir rėmelio testas, 2) įterptų figūrų plotas, 3) kūno padėties nustatymo testas. Percepcins indeksas charakterizuoja diferenciacijos sugebėjimus. Žmonės, kurie neturi diferenciacijos, griebiasi primityvių gynybos priemonių, yra pasyvūs, jų žemesnis savigarbos lygis, sunerimę dėl savo agresyvumo.
Regėjimo Jutimas
Regėjimu žmogus orientuojasi erdvėje, vertina nuotolį, kryptį, daiktų erdvinius ryšius ir t. t. Savo sandara ir funkcijomis tai yra pati sudėtingiausia sensorinė sistema, sąveikaujanti su judėjimo, taktiliniu, klausos analizatoriais.
Regėjimo Sistemos Struktūra
Regėjimo sistemą sudaro:
- Periferijoje esantys regėjimo organai - akių obuoliai (susideda iš kapsulės ir branduolio) bei juos apsaugančios ir judinančios struktūros.
- Skaidulinis jungiamojo audinio dangalas.
- Kraujagyslių dangalas.
- Tinklainė.
- Nerviniai laidai, jungiantys akis su smegenimis.
- Smegenų žievės regos centrai.
Šviesos spindulys, krisdamas į akį pro rageną, kuri yra stipriausiai šviesą laužiantis akies organas, patenka į tinklainę, kurioje fokusuojami matomų daiktų vaizdai. Nuo artimų daiktų spinduliai į akį sklinda didesniu kampu, todėl ryškiam vaizdui gauti jie yra stipriau laužiami. Nuo toliau esančių daiktų spinduliai sklinda beveik lygiagrečiai, todėl jie yra laužiami silpniau.
Svarbiausi Regos Analizatoriaus Funkciniai Parametrai
Svarbiausi regos analizatoriaus funkciniai parametrai, tiesiogiai lemiantys regėjimo pojūčių kokybę, yra: regėjimo aštrumas, regėjimo laukas ir regėjimo kampas.
- Regėjimo aštrumas - šviesos ir spalvos kontrastas lemia suvokiamo objekto kontūrų, formų ir kitų parametrų ryškumą. Jie turi svarbiausią reikšmę regėjimo suvokimui. Regėjimo aštrumas - tai suvokiamų objektų matymo ryškumo laipsnis. Jis nustatomas naudojant specialias Landolto lenteles, kurias sudaro įvairaus dydžio raidžių, žiedų ar kitų specialių ženklų eilės. Kiekvienos eilės dydis skiriasi 0,1 proc. Tiriamasis turi atpažinti raides arba pasakyti, kur Landolto žieduose yra tarpas. Priklausomai nuo suvokiamo Landolto žiedo ar kito simbolio dydžio priklauso regėjimo aštrumas. Normalus regėjimo aštrumas prilyginamas 1. Regėjimo aštrumas gali kisti priklausomai nuo išorinių suvokimo sąlygų (objekto dydžio, nuotolio, judėjimo erdvėje greičio, apšvietimo ir t. t.) ir nuo regos analizatoriaus būklės ar kitų parametrų. Regėjimo aštrumas gali būti susijęs su binokuliarinio regėjimo kokybe.
- Regėjimo laukas - tai matomas plotas esant fiksuotam žvilgsniui ir stabiliai galvos padėčiai. Į akies tinklainę tuo pat metu patenka daug optinių signalų ne tik iš stebimo taško, bet ir iš gretimų, taigi jie šviesos bangomis pasiekia tinklainę įvairiu kampu. Kuo daugiau tokių signalų skirtingose erdvės vietose aprėpia akis, tuo platesnis regėjimo laukas. Normalus binokuliarinio regėjimo laukas horizontaliai apima 180 laipsnių, vertikaliai 110-120 laipsnių.
- Regėjimo kampas - matuojamas atstumo iki stebimo daikto ir daikto dydžio santykiu. Objektyviam daiktų formos, dydžio, nuotolio suvokimui didelę reikšmę turi normali akies akomodacija - gebėjimas keisti regėjimo kampą artėjant ar tolstant objektui bei binokuliarinis matymas. Sutrikus binokuliariniam matymui, objektas abiem akimis fiksuojamas nevienodu kampu, todėl matomas netiksliai.
Aplinka - tai pralaidi šviesos spinduliams terpė, kurioje į visas puses sklinda spinduliai, atsispindėję nuo kiekvieno daikto, esančio erdvėje. Spinduliai, susidūrę su akies audiniais, lūžta. Lūžimo kampas lemia objekto atvaizdo kokybę akies tinklainėje. Bendriausias visų regėjimo pojūčių matavimo parametras yra šviesumas, kitos savybės yra šviesų kontrastas, šviesos tonas, sodrumas. Itin svarbi regos pojūčių savybė yra daiktiškumas, t. y. šviesos pojūčiai susiję su šviesos srauto ir jų savybių atspindėjimu. Skiriami absoliutūs ir skiriamieji pojūčių slenksčiai. Absoliutus slenkstis - tai minimalus šviesos stimulo jutimas visiškos tamsos sąlygomis. Skiriamasis slenkstis - minimalus matomos šviesos skirtumas tarp šviesos dirgiklio ir fono. Šviesos kontrasto skyrimas - svarbi regėjimo savybė, be kurios žmogus matytų neryškias daiktų formas, miglotas arba mišrias šviesų dėmes. Regėjimo sistemai būdingas tam tikras inertiškumas. Pradėjus veikti akis šviesos dirgikliais, šviesos pojūtis atsiranda ne iš karto, o po tam tikro laiko, kuris vadinamas latentiniu.
Spalvos Pojūčiai
Spalvos pojūčius lemia šviesos bangos ilgis. Žmogaus akis skiria 7 pagrindines spalvas (raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, violetinę) ir jų atspalvius, kurių priskaičiuojama per 150. Visa atspalvių įvairovė gali būti gaunama maišant 3 pagrindines spektro spalvas - raudoną, žalią ir mėlyną. Sumaišius dvi poras spalvų, jos duoda vienodai atrodančią spalvą, nepriklausomai nuo maišomų spalvų sudėties. Regos aparate aptinkamos 3 rūšių nervinės ląstelės: vienos jautrios tik raudonai šviesai, kitos - žaliai, o kitos - mėlynai. Jautrumas spalvoms kinta, šviesos skyrimą lemia tiek aplinkos spalvų ypatumai (tonai, pustoniai, jų intensyvumas), tiek ir suvokimo sąlygos (apšvietimas, regėjimo kampas). Kaip ir šviesos pojūčiams, spalvos pojūčiui svarbus spalvinio kontrasto reiškinys. Kuo labiau spalvinis fonas skiriasi nuo stebimo objekto spalvos, tuo ryškesni pojūčiai, geriau suvokiamas atstumas tarp objekto ir fono. Spalvų kontrasto skyrimas gerėja mažinant regėjimo kampą ir silpnėja jį didinant. Spalvų poveikis regėjimo nuovargiui nevienodas. Labiausiai vargina mėlyna ir violetinė spalva, o mažiausiai raudona ir žalia. Spalvas skirti pradedama jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. 2 metų vaikai gali skirti žalią ir raudoną spalvas, o pagrindinės spalvos skiriamos 4-5 metais.
Regimieji Erdvės Pojūčiai
Svarbiausi erdvės parametrai, skiriami regėjimu, yra giluminis matymas, objektų dydžių, formų, erdvinių ryšių, nuotolio, judėjimo krypties, greičio jutimai. Objekto padėties kitimas stebėtojo atžvilgiu reiškia objekto judėjimą.
visual spatial skills explained
Klausos Jutimas
Klausos jutimas - skirtingo dažnumo garso bangų pojūtis klausos analizatoriumi. Žmogus girdi plataus diapazono garsus, kurių dažnis nuo 16-20 Hz iki 16000-20000 Hz. Klausos jautrumas nustatomas pagal absoliutųjį ir skyrimo slenkstį. Garsumo skirtumas suvokiamas 1/10 susilpnėjus arba sustiprėjus garsumui.
Klausos Analizatoriaus Struktūra
Klausos analizatorių sudaro:
- Išorinė ausis - priima, sustiprina ir nukreipia garsinius dirgiklius.
- Vidurinė ausis - sustiprina garso svyravimus ir perduoda juos į vidinę ausį.
- Vidinė ausis - joje yra receptoriai, kurie reaguoja į garso bangas ir transformuoja jas į nervinius impulsus.
Klausos Pojūčių Savybės
Klausos pojūčių savybės: stiprumas, dažnis, tembras, ilgis ir garso šaltinio lokalizavimas. Garso stiprumas priklauso nuo signalo intensyvumo ir nuo dažnio. Klausos aštrumas traktuojamas kaip minimalus konkretaus dažnio garso girdimumas (gebėjimas išgirsti). Garso aukštumą lemia ne tik garso dažnis, bet ir intensyvumas bei ilgis. Garso tembras reiškia tokią klausos pojūčių savybę, kuria juntamas dviejų garsų skirtumas.
Suvokimo Iliuzijos: Kai Suvokimas Apgauna
Kartais suvokimas gali būti apgaulingas. Tai atsitinka, kai smegenys neteisingai interpretuoja informaciją, kurią priima iš jutimų. Tokie klaidingo suvokimo atvejai vadinami suvokimo iliuzijomis.
Pilvakalbio Iliuzija
Pilvakalbio lėlininkas ant kelių pasisodinęs kokį nors personažą mikliai į jo lūpas įterpia savo žodžius. Mes puikiai suvokiame, kad medinė lėlė nekalba - garsus tikrai skleidžia šalia sėdintis žmogus. Tačiau atrodo, kad jie tikrai sklinda iš lėlės lūpų.
Klausos Sistemos Iliuzijos
- Jei jūsų žadintuvas kasnakt padedamas į tą pačią lovos pusę, kada nors specialiai jį padėkite kitoje. Pabudę tikriausiai sieksite įprasto taško, kuriame žadintuvo nebus. Jūsų klausos sistema gali padėti atskirti, iš kurios pusės sklinda garsas, tačiau jums vis tiek atrodys, kad daugybę kartų girdėtas signalas pasigirdo iš įprastos vietos.
- Baltasis triukšmas: Kalifornijos technologijų instituto mokslininkai pakvietė keletą žmonių sudalyvauti paprastame eksperimente. Už didelės uždangos buvo paslėpti trys garsiakalbiai. Mokslininkai per vieną iš jų grojo vadinamąjį baltąjį triukšmą - šnypštimą, girdimą, kuomet radijo aparatas nesuranda jokio signalo. Eksperimento dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti apskritimą uždangos kampe, vos tik jie išgirsta minėtą šnypštimą. Vėliau mokslininkai per garsiakalbius leido skirtingus garsus ir prašė tyrimo dalyvių atsakyti, maždaug iš kurios vietos jie sklinda. Žmonės atsakinėjo gana tiksliai - kraipydami galvą jie greitai suvokdavo, iš kur apytiksliai sklinda garsas. Šie rezultatai labai įdomūs, nes tyrimo dalyviai nežinojo, kur išdėstyti garsiakalbiai ir koks fenomenas tiriamas. Jiems tikrai atrodydavo, kad šnypštimas sklinda iš to kampo, į kurį jie prieš tai žiūrėjo įsivaizduodami apskritimą. Mokslininkai mano, jog šie rezultatai gali pasitarnauti praktiškai.
Anatominis Požiūris į Jutimus ir Suvokimą
Norint suprasti jutimus ir suvokimą, svarbu žinoti, kokios smegenų struktūros yra atsakingos už šiuos procesus.
Receptoriai: Jutimo Pradžia
Jutimo procesas prasideda nuo receptorių - specializuotų ląstelių, kurios reaguoja į tam tikrus aplinkos stimulus. Pavyzdžiui, akies tinklainėje yra fotoreceptoriai, kurie reaguoja į šviesą, o odoje yra mechanoreceptoriai, kurie reaguoja į prisilietimus.
Jutimo Organai: Vartai į Pasaulį
Receptoriai yra išsidėstę jutimo organuose: akyse, ausyse, nosyje, burnoje ir odoje. Kiekvienas jutimo organas yra specializuotas priimti tam tikrą informacijos rūšį.
Nervų Sistemos Dalyvavimas: Informacijos Perdavimas
Iš receptorių informacija perduodama per nervų sistemą į smegenis.
Smegenys: Suvokimo Centras
Smegenys yra pagrindinis jutimų ir suvokimo centras. Skirtingos smegenų sritys yra atsakingos už skirtingų jutimų apdorojimą. Pavyzdžiui, regos žievė yra atsakinga už regėjimo apdorojimą, klausos žievė - už klausos apdorojimą, o somatosensorinė žievė - už lytėjimo apdorojimą.
tags: #transmisija #jutimai #ir #suvokimas