Toyota gamybos sistema (TPS), dar žinoma kaip Lean Manufacturing (liesoji gamyba), yra metodologija, kurią sukūrė Taiichi Ohno. Ši sistema siekia optimizuoti gamybos procesus, eliminuojant atliekas ir didinant efektyvumą, tuo pačiu užtikrinant aukščiausius kokybės standartus. Knygoje „Toyota gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos“ nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti, ir kaip ji tapo pasauliniu standartu, kurį kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
Jei dar nesusipažinote su Just-In-Time (JIT, „pačiu laiku“) principu, ši knyga suteiks jums pagrindinį supratimą. Jei jau esate susipažinę, pamatysite, kaip rutuliojosi Ohno mintys ir suvoksite šį metodą aukštesniu lygiu. Nagrinėjantiems japonų valdymo kultūrą, knyga suteiks dar daugiau įžvalgų.
Jidoka: Kokybės Užtikrinimas Gamybos Procese
Vienas iš pagrindinių TPS ramščių yra Jidoka, kurios ištakos siekia „Toyota“ įkūrėją Sakichi Toyodą. Jis sukūrė automatines audimo stakles, kurios automatiškai sustodavo, nutrūkus siūlui, taip užkertant kelią nekokybiško gaminio sukūrimui. Jidoka koncepcija suteikia galimybę tiek mašinoms, tiek darbuotojams aptikti kokybės problemas, imtis taisomųjų veiksmų ir sustabdyti procesą, kol klaidos neišplito.
Jidoka kilusi iš japoniško žodžio „automation“, kuris dažnai verčiamas kaip „automatizavimas su žmogiškuoju prisilietimu“ arba „autonomija“. Ši koncepcija suteikia ir mašinoms, ir operatoriams galimybę aptikti sutrikimus ir sustabdyti gamybos liniją, kai tik iškyla problema. Procesas apima šiuos žingsnius:
- Aptikimas: Nustatyti pakitimus pačioje pradžioje.
- Sustabdymas: Aptikus problemą, procesas turi būti sustabdytas.
- Reagavimas: Sustabdžius procesą, nedelsiant imamasi veiksmų problemai išspręsti.
- Prevencija: Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinės priežasties analizei.
Nors Jidoka principas pirmą kartą buvo įdiegtas beveik prieš šimtmetį, Pramonės 4.0 amžiuje jis išlieka aktualus. Jis neturėtų būti vertinamas kaip „senoji Lean“ koncepcija, o Pramonė 4.0 - kaip „naujoji skaitmeninė“, o kaip vienas kitą papildantys metodai. Daiktų internetas (IoT) ir jutikliai leidžia nuolat stebėti mašinų našumą, padėtį ar nusidėvėjimą, o tai papildo Jidoka principus.
Just-In-Time (JIT): Gamyba Reikiamu Laiku
Just-In-Time (JIT) principas reiškia, kad gaminama tik tai, ko reikia, tada, kai to reikia, ir tik reikiamu kiekiu kiekviename gamybos etape. Tai reikalauja nuolatinės kokybės, tolygaus gamybos srauto ir supaprastinto dalių tiekimo. Kad būtų išvengta pertraukų ar sulėtėjimų gamybos procese, linija turi būti aprūpinta visomis reikiamomis dalimis, o naujas atsargas reikia tiekti tinkamu laiku ir tinkamu kiekiu.
Kanban sistema yra centrinė JIT proceso dalis, padedanti valdyti medžiagų srautą ir užtikrinti, kad būtų gaminama tik pagal poreikį.
Lean Manufacturing Principai ir Jų Taikymas
Norint pasiekti tikrą „taupią“ gamybą ir pašalinti visų formų atliekas, įmonės turėtų taikyti penkis pagrindinius taupiosios gamybos (Lean Manufacturing) principus. Jidoka diegimas yra vienas iš pagrindinių Lean gamybos principų, užtikrinantis, kad kokybė būtų pirmoje vietoje kiekviename procese.
Praktiškai „Jidoka“ reikalauja komandinio darbo, apsaugos nuo klaidų ir nuolatinio tobulinimo, kad būtų užtikrintas nulinis defektų skaičius. Tai ne tik suteikia darbuotojams daugiau galių, bet ir mažina švaistymą, todėl yra vienas vertingiausių Lean Manufacturing pavyzdžių. Tokios priemonės, kaip Andon sistema, suteikia operatoriams galią sustabdyti gamybos liniją, kai tik atsiranda pažeidimų, todėl klaidos tampa matomos ir valdomos.
Bendrovėje „BeeWaTec“ ši filosofija paverčiama realybe naudojant modulines sistemas, lentynų vežimėlius, srautinius stelažus, darbo vietas ir AGV/AMR sprendimus.
Toyota Gamybos Sistemos Diegimas Lietuvoje
Sammy Obara, „Honsha“ vykdantysis direktorius, jau 17 metų gilina žinias „Lean“ sistemoje ir nuolat lankosi Lietuvoje, padėdamas šalies įmonėms diegti „Toyota“ gamybos sistemą. „Lean“ metodika gamybinėse įmonėse gimė Japonijoje kaip „Toyota“ gamybos sistema, kuri leido šiam automobilių gamintojui pasiekti aukšto lygio gamybos valdymą.
S. Obara, su „Lean“ sistema susipažinęs dar būdamas paauglys, praktikavo „Toyota“ gamybos sistemos mokymus Japonijoje. Vėliau jam teko dirbti naujoje „Toyota“ gamykloje Venesueloje. Per ketverius metus konsultantas, gyvenantis JAV, dirbo su maždaug 10 Lietuvos įmonių ir artimiausiu metu planuojama pradėti „Lean“ sistemos diegimą bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis.
Kalbėdamas apie buvusių Sovietinių šalių verslo aplinką, S. Obara pastebėjo, kad darbuotojai dažnai yra linkę paklusti vadovams ir neišsakyti savo nuomonės, tačiau Lietuvoje jau matoma pažanga šioje srityje. Nors „Lean“ sistema padeda įmonėms atsikratyti nereikalingų išlaidų ir efektyvinti veiklą, ji kartais kritikuojama dėl darbuotojams sukeliamo streso permainų metu.
S. Obara pabrėžia, kad „Lean“ metodas leidžia pasiekti augimo be papildomų žmonių samdymo. „Ši sistema yra gera, kai įmonės nori augti, bet bloga, kai norima tik atsikratyti darbuotojų“, - teigė jis.
Kultūriniai Aspektai ir „Lean“ Sistemos Iššūkiai
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vytautas Jurėnas pažymi, kad pagal Hofstedės kultūrinių dimensijų tyrimą, Lietuvos visuomenė yra hierarchinė paternalistinė. Tuo metu taupiosios sistemos pagrindas - ne tik horizontalusis, bet ir vertikalusis bendradarbiavimas. Kultūriniai skirtumai įmonėse gali pasireikšti per darbuotojų teikiamų tobulinimo siūlymų skaičių. V. Jurėnas pabrėžia, kad vadovai, norėdami įsidiegti taupiąją vadybos sistemą, turėtų apsispręsti perduoti dalį savo galių, ne tik atsakomybės, žemesnėms grandims ir suvokti, kad problemas geriausiai mato tie, kurie tiesiogiai dirba „prie staklių“.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas dr. Dalius Misiūnas, komentuodamas „Lean“ sistemos trūkumus, pastebi, kad sistema kilusi iš Japonijos, kur vyrauja kitokia kultūra. Tai gali kelti iššūkių diegiant ją kitose šalyse.
Pagrindiniai „Toyota“ Gamybos Sistemos Principai
„Toyota“ gamybos sistema, sukurta „Toyota Motor Corp.“, siekia teikti geriausios kokybės produkciją, mažiausiomis sąnaudomis ir trumpiausiu gamybos laiku, eliminuojant atliekas. TPS yra pagrįsta dviem ramsčiais: just-in-time ir jidohka.
„Toyota“ sėkmės kelio principai ir išskirtinumas slypi ne viename elemente, o visų šių elementų sistemoje. Vadovavimas, tikslų kėlimas, žmonių skatinimas siekti bendro tikslo ir pagalba šalinant kliūtis yra esminiai. Reikia kasdien stengtis išlaikyti šiuos elementus vienovėje, nuosekliai, o ne prabėgomis. „Toyota“ daugeliui bendrovių yra pavyzdys, nes jos vadovai rūpinasi ne tik automobilių, bet ir žmonių tobulėjimu. „Toyota“ mokymo sistemos tikslas - aptikti pagrindines problemų priežastis ir neleisti joms atsirasti.
tags: #toyota #gamybos #sistema #kas #tai