Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką, apsaugančią vartotojus nuo nesąžiningų KASKO draudimo sąlygų, ypač susijusių su draudimo išmokos mažinimu, kai transporto priemonės dokumentai paliekami pavogtame automobilyje. Ši praktika pabrėžia draudimo sutarčių skaidrumo, sąžiningumo ir teisių pusiausvyros svarbą.
Draudimo išmokos mažinimas dėl automobilyje paliktų dokumentų: teismų praktika
Paprastai tariant, faktas, kad automobilio salone vagystės metu buvo paliktas transporto priemonės registracijos dokumentas, nesuteikė teisės draudimo bendrovei mažinti draudimo išmokos nukentėjusiam klientui, nes buvo kitų svarbių aplinkybių. Vienoje iš bylų, ieškovas nurodė, kad, įvykus automobilio vagystei, draudimo bendrovė apskaičiuotą draudimo išmoką sumažino 50 proc. ir vietoj 17 tūkst. Eur sumokėjo 8,5 tūkst. Eur. Nukentėjęs automobilio savininkas su draudimo taisyklėmis ir draudimo sąlygomis, leidžiančiomis draudikei mažinti draudimo išmoką 50 proc., supažindintas nebuvo ir šių taisyklių kopija jam nebuvo įteikta. Ieškovas neįžvelgė automobilio vagystės ir automobilyje paliktų dokumentų priežastinio ryšio.
Kadangi šios sąlygos ieškovui nebuvo žinomos, jis negalėjo protingai tikėtis, kad draudimo bendrovė taikys tokias sąlygas, dėl kurių šalys nesitarė ir kurios ieškovui yra netikėtos, ir prašė teismo jas pripažinti negaliojančiomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažindamas ieškovo ginčijamas sutarties sąlygas nesąžiningomis ir grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad vartojimo sutartims taikoma nesąžiningų sąlygų teisminė kontrolė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad KASKO draudimo sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo automobilio vagystės atveju, kai automobilyje palikti dokumentai, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. LAT konstatavo, kad transporto priemonių KASKO vartojimo draudimo taisyklių sąlygos (dėl draudimo išmokos mažinimo fiksuotu 50 proc. dydžiu automobilio vagystės atveju, automobilyje esant paliktiems transporto priemonės dokumentams, taip pat įvykus vaiko saugos kėdutės vagystei iš automobilio draudimo išmokos dydžio ribojimo 150 Eur suma) yra suformuluotos taip, kad iš šių sąlygų atsiranda ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis vartotojo nenaudai. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vartotojų teisių apsauga ir nesąžiningos sutarties sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymėjo, jog vartotojų teisių apsauga pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to vartotojas priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui. Teismas turi patikrinti, ar konkreti vartojimo sutarties sąlyga atitinka sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros bei skaidrumo reikalavimus.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog tipinė sutarties individualiai neaptarta sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu, nepaisant sąžiningumo reikalavimo, dėl jos atsiranda didelis neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Paprastai draudimo polise apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, o draudimo taisyklėse apibrėžtos sąlygos laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis.
Vartotojas neturėjo galimybės remdamasis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius, nes draudimo polise (liudijime) buvo išdėstytos individualios sąlygos, kad apdraudžiama būtent automobilio vertė, o vagystės atveju bus mažinama tik 10, bet ne 50 proc. Draudimo sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, kai draudimo liudijime nurodyta, kad vagystės atveju draudimo išmoka mažinama 10 proc. Be to, draudimo liudijime neįrašyta, kad taikomos draudimo bendrovės KASKO draudimo taisyklės. Tai lėmė, kad vartotojas neturėjo galimybės remdamasis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius. LAT sprendė tas draudimo taisyklių atitinkamų nuostatų dalis, kur nustatytas konkretus fiksuotas sumažinimo dydis (mažinama 50 procentų, neviršija 150 Eur), pripažinti nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu ir negaliojančiomis.
Priežastinio ryšio tarp dokumentų palikimo ir vagystės nebuvimas
Nors nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurie palengvino vairuotojų pareigą turėti su savimi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pat kitus transporto priemonės dokumentus, vis dar neretas transporto priemonės valdytojas dėl paprastumo visus transporto priemonės dokumentus vežiojasi su savimi, o dažnai ir palieka transporto priemonėje. Administruodami žalos bylą, Lietuvos draudikai dažnai, nustatę, kad pavogtame automobilyje buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas, remdamiesi šia aplinkybe ir vadovaudamiesi aktualiais draudimo taisyklių punktais, numatančiais galimybę (teisę) nemokėti draudimo išmokos, pasirenka šį punktą draudėjui taikyti be derybų.
Tačiau draudėjas, nesutikdamas su draudiko sprendimu nemokėti draudimo išmokos, turi teisę grįsti, jog draudikas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Be to, draudikas privalo pateikti draudėjui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas neįtvirtina besąlygiškos draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytų draudimo sutarties sąlygų pažeidimų.
Tokiais atvejais draudikas, priimdamas sprendimą nemokėti draudimo išmokos, neatsižvelgia į aplinkybes, sąlygojusias padarytą pažeidimą, ir tai, kad padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo valios ar pasirinkimo. Draudėjo kaltės dėl draudžiamojo įvykio nebuvo. Faktas, kad automobilyje atsitiktinai buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas, savaime nelėmė automobilio vagystės fakto. Be to, tokiais atvejais nėra priežastinio ryšio tarp padaryto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir atsiradusių pasekmių.
Būtina pripažinti, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiškia, kad taip automobilio savininkas sudaro palankesnes sąlygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimą (vagystę) ir kad automobilis bus pavogtas. Dėl to automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje turi būti vertintinas kaip nepakankamai atsargus draudėjo elgesys. Tačiau teismų panašiais atvejais formuojama praktika rodo, kad tokio pobūdžio draudiko taisyklių pažeidimas vertintinas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.
Teismai mano, kad transporto priemonių draudimo nuo vagystės atveju draudėjo pareigos nepalikti transporto priemonėje registracijos dokumentų, raktelių, signalizacijos nuotolinių valdymo pultų, imobilizatoriaus raktų vykdymas yra reikšmingas. Šios pareigos tinkamas vykdymas nesudaro lengvesnių sąlygų paslėpti pavogtą transporto priemonę ir, priešingai, jos nevykdymas turi įtakos vagystės padariniams, t. y. sunkiau surasti transporto priemonę, kartu - ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-180/2012).
Atsisakant vykdyti prievolę išmokėti išmoką, draudikas privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Nors draudėjas dėl neatidumo, aplaidumo, patirties stokos ar kitų priežasčių gali netinkamai vykdyti draudimo taisyklėse numatytas pareigas, ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys ir kai kurie pažeidimai neturi įtakos įvykiui arba žalos dydžiui.
Vis dėlto teismai mano, kad draudimo išmoka pagrįstai gali būti mažinama dėl to, kad dėl draudimo sutarties pažeidimo padidėjo rizika, kad įvyks draudžiamasis įvykis, tampa sunkiau sumažinti tokio draudžiamojo įvykio žalą, galimybes pareikšti regresinį ieškinį ir kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje iš nagrinėtų bylų yra konstatavęs, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas pažeidė draudimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-521/2004; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-180/2012). Teismų praktika tokio pobūdžio pažeidimą vertina kaip pagrindą draudikui sumažinti mokėtiną draudimo išmoką, bet ne visiškai atsisakyti išmokos mokėjimo.
Tad konstatuotina, kad nors nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).
KASKO sutarties aiškinimas ir ginčų sprendimas
Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).
Situacijose, kai sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, pagal kurią draudėjas KASKO draudimu apdraudė savo automobilį, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas) (CK 6.188 straipsnis, CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką.
Jei nustatytina, jog draudėjas, kaip vartotojas, sudarydamas su draudiku atitinkamą Transporto priemonių draudimo sutartį, neturėjo galimybės susitarti dėl kitokios, nei nustatyta Draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, tuomet aktualų punktą teismas vertina sąžiningumo aspektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, atsižvelgdamas į ESTT praktiką, konstatavo, kad sutarties nuostata yra aiški ir suprantama, kai ji ne tik suprantama gramatiškai, bet kartu vartotojui sudaroma galimybė remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokios sąlygos atsirandančius ekonominius padarinius.
Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, vartotojui ypač svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori būti saistomas sąlygų, iš anksto suformuluotų profesionalaus tiekėjo. Pareiga įrodyti, kad informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui.
Būtent draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė jam tenkančias ikisutartines pareigas, t. y. kad konkreti sutarties (Draudimo taisyklių) sąlyga buvo ne tik gramatiškai aiški, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikšmingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jei teismas, remdamasis vien tipine sąlyga (kuria vartotojas patvirtina, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo) pripažintų, kad draudėjas (vartotojas) patvirtino, jog draudikas tinkamai įvykdė visas jam tenkančias ikisutartines informavimo pareigas, vartotojui būtų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinėjimo pareiga ir būtų pakenkta vartotojų apsaugos tikslui. Nurodyta tipine sąlyga draudėjas patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimą, o ne visišką ir tinkamą draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymą.
Kaip elgtis, jei abejojate draudimo išmoka?
Jeigu draudimo bendrovės siūloma paskaičiuotos išmokos suma buvo pasakyta telefonu ar atsiųsta tiesiog SMS žinute, paprašykite žalos dydį ir skaičiavimo metodiką pagrindžiančio dokumento (žalos sąmatos). Tai jūsų teisė, nes žala padaryta jūsų turtui ir jūs turite teisę žinoti, kokiais skaičiavimais vadovaujantis draudikas konstatavo konkretų nuostolio dydį.
Jeigu pastebėjote, kad nėra paskaičiuota žala visoms detalėms arba yra užslėptų po autoįvykio atsiradusių defektų ar yra kitų priežasčių abejoti draudiko paskaičiuota žala, parašykite pretenziją (skundą) draudimo bendrovei ir prašykite, kad atliktų papildomą/pakartotinę apžiūrą ir tikslinamąjį žalos skaičiavimą. Prie šios pretenzijos galite pridėti defektinį ar apžiūros aktą iš auto dirbtuvių, autoserviso, vertinimo ataskaitą ar tiesiog nuotraukas.
Svarbu: nepradėkite remontuoti automobilio ir kreipkitės su pretenzija į draudimo bendrovę, informuodami, kad automobilis apžiūrėtas netinkamai ir nėra paskaičiuota žala visoms detalėms. Taip pat informuokite draudimo bendrovę, kokių kitų veiksmų imsitės, jeigu nebus atsižvelgta į jūsų reikalavimus.
Žinokite, kad vertinimo ataskaita neturi iš anksto nustatytos galios. Draudimo bendrovės gali nesutikti su nepriklausoma ekspertize (nepriklausomu vertinimu), gali jį ginčyti, gali pripažinti dalinai. Rekomenduojame draudimo bendrovės atstovo tiesiog klausti, ar bus atlygintos jūsų patirtos papildomos išlaidos eksperto paslaugoms apmokėti. Prieš samdant nepriklausomą ekspertą, svarbu įvertinti, ar papildomų išlaidų patyrimas bus finansiškai naudingas.
Manote, kad draudimo bendrovė blogai paskaičiavo žalą? Rašykite pretenziją arba skundą. Pasiruoškite apginti savo poziciją. Pateikite keletą įrodymų, kad draudimo bendrovė neteisi ir/ar suklydo. Leistinų įrodymų yra daug ir įvairių: specialisto nuomonė arba išvada, nepriklausomo vertintojo ataskaita, autoservisų sąmatos ar tiesiog nuotraukos su komentarais ir kt. Jeigu draudimo bendrovė suklydo, ji ištaisys klaidą, o jūs, išlaikydami loginį nuoseklumą, įrodysite savo tiesą ir gausite tinkamą piniginę išmoką.
Turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ir net teismui iš anksto nustatytos galios. Kiekvieną įrodymą reikia pagrįsti. Rekomenduojama išbandyti visas prieinamas priemones žalai perskaičiuoti dar iki nepriklausomos ekspertizės darymo ir vertinimo ataskaitos parengimo. Būtent todėl savo poziciją turite apginti arba pradžioje bent pamėginti apginti savo teises be nepriklausomo eksperto pagalbos ir/ar ženklesnių papildomų išlaidų eksperto samdymui. Labai dažnai tai pavyksta.
tags: #teismas #apgadinta #transpoerto #pardave #kasko #ismoka