Automobilis yra viena populiariausių transporto priemonių, kurią daugelis žmonių kasdien naudoja visame pasaulyje. Tačiau automobilio eksploatacija susijusi su tam tikrais iššūkiais, iš kurių vienas - padidėjęs kuro suvartojimas. Tai ne tik padidina kasdienes išlaidas, bet ir prisideda prie aplinkos taršos, didinant išmetamųjų dujų kiekį. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti dažniausias priežastis, dėl kurių automobiliai gali pradėti naudoti daugiau kuro, ir pateikti rekomendacijas, kaip galima sumažinti kuro suvartojimą, tausojant tiek piniginę, tiek aplinką.
Kuro sąnaudos - tai vienas pagrindinių parametrų, kurį kontroliuoja vairuotojai, nes nuo jo priklauso automobilio išlaikymo sąnaudos. Svarbu prisiminti, kad vairuotojas, realiai eksploatuodamas automobilį, niekada nepasieks rezultatų, kuriuos savo kataloguose pateikia automobilių gamintojai. Padidėjusios kuro sąnaudos gali būti nežymaus pažeidimo, aplaidžios techninės priežiūros arba neapdairumo padarinys, kartais tai gali būti kurio nors komponento gedimo rezultatas.

Vairavimo stilius ir įpročiai
Vairuotojo pasirinktas vairavimo stilius turi didžiausią įtaką automobilio sunaudojamų degalų kiekiui. Daugelis vairuotojų nesuvokia, kaip jų vairavimo stilius gali paveikti kuro sąnaudas.
Agresyvus vairavimas
Agresyvus vairavimas yra blogas įprotis, kuris ne tik didina degalų sąnaudas, bet ilgainiui trumpina ir automobilio dalių, pavyzdžiui, stabdžių, tarnavimo laiką. Staigūs įsibėgėjimai ir stabdymai yra bene didžiausi energijos švaistytojai. Kai nuolat viršijamas greitis, staigiai greitėjama ir staigiai stabdoma, automobilis sunaudoja daugiau degalų, nei reikia. Toks agresyvus vairavimas gali padidinti degalų sąnaudas iki 40 proc. Venkite be reikalo įsibėgėti, stabdyti ir vėl įsibėgėti. Pasirinkite optimalų (leistiną) važiavimo greitį. Mažiausios kuro sąnaudos, kai vairuojama iki 80-90 km/h greičiu.
Pavarų perjungimas
Jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kokią pavarą įjungiate. Netinkamai parinkta pavara taip pat gali padidinti kuro sąnaudas. Ekonomiško vairavimo principas paprastas - važiuoti kuo aukštesne pavara. Svarbu kuo mažiau naudoti pirmąją pavarą, nes būtent ją įjungus sunaudojama daugiausia degalų. Pavaras perjunkite greičiau, variklio apsukoms neleidžiant viršyti 2 500 per minutę ribos (anksčiau dyzelio varikliuose, vėliau - benzino). Jei važiuodami į kalną pasirinksite aukštą pavarą, bus sunkiau išlaikyti greitį ir tai be reikalo apkraus variklį, o bet kokia variklio apkrova reikalauja ir daugiau degalų. Panašiai nutinka ir bandant važiuoti dideliu greičiu su žema pavara.
Stovėjimas su įjungtu varikliu
Retas vairuotojas susimąsto, kad palikti įjungtą variklį, kai automobiliu nevažiuojama, yra blogas įprotis. Stovėjimo metu palikus variklį įjungtą ilgiau nei vienai minutei ar dviems, be reikalo eikvojamas kuras. Net ir žiemą nebebūtina ilgai šildyti šiuolaikinių automobilių. Variklį reikėtų išjungti, jei sustojote ilgiau nei vienai minutei.
Kelionių planavimas ir atstumas
Sumažinkite nereikalingų kelionių skaičių. Venkite neplanuotų kelionių ir trumpų atstumų važiavimo automobiliu. Apie 45 proc. nuvažiuojamų atstumų mieste yra trumpesni nei 3 km. Trumpos distancijos, kai variklis neturi galimybės pasiekti darbinės temperatūros, sąnaudos yra didžiausios. Mažas miesto automobilis, važiuodamas 2-3 km atstumą, vidutiniškai gali suvartoti 10 l/100km. Trumpas distancijas nueikite pėsčiomis - tai taupo kurą, tausoja automobilį ir skatina būti aktyviais. Planuokite pirkinius, važiuodami apsipirkti kartą per savaitę. Taip ne tik sutaupysite pinigų kurui, bet ir išleisite mažiau pinigų prekybos centruose.
Automobilio techninė būklė ir priežiūra
Automobilio techninė būklė tiesiogiai veikia kuro naudojimą. Periodiškai atlikite techninę automobilio patikrą bent kartą per metus, kad patikrintumėte svarbiausių sistemų, tokių kaip važiuoklės, amortizatorių, stabdžių, išmetamųjų dujų, apšvietimo ir elektronikos, veikimą. Kuro sąnaudų padidėjimą gali lemti ir galybė kitų, su gedimais nesusijusių priežasčių, tačiau dažnai tai būna techninės priežiūros aplaidumo padarinys.

Padangų slėgis ir tipas
Netinkamas slėgis padangose gali įtakoti greitą ar netinkamą nusidėvėjimą ir yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos kuro sąnaudoms. Esant per mažam oro slėgiui padangose, mašina blogiau rieda, tad automatiškai naudojama daugiau kuro. Tai sumažina degalų sąnaudas 2,5 proc. Slėgis turi būti toks, kokį rekomenduoja automobilio ar padangų gamintojas. Rekomenduojamas padangos slėgis nurodomas lentelėje ant automobilio durelių slenksčio, kuro durelių vidinėje pusėje ar automobilio vartotojo instrukcijoje. Taip pat maksimalų leistiną slėgį padangoje galite rasti ant pačių padangų. Slėgis padangose gali kisti keičiantis temperatūrai. Geriausia matuoti slėgį, kai mašina būna nevažiavusi - tai yra pastovėjusi aikštelėje.
Net nedidelis slėgio trūkumas didina degalų sąnaudas. Iki 0,2 baro oro slėgio trūkumas viename rate padidina kuro sąnaudas mažiausiai 1 proc., o esant 0,6 baro trūkumui, tai jau sudaro apie 4 proc. Naujuose automobiliuose įrengiamos padangų slėgio kontrolės sistemos (TPMS), kurios turi įspėti vairuotoją apie per žemą padangų slėgį. Visgi, pigių netiesioginių sistemų rodmenys ne visada yra tikslūs. Svarbiausia - manometru patikrinti kiekvienos padangos oro slėgį ir prireikus pripūsti iki reikiamo lygio.
Nenaudokite sezonui nepritaikytų, susidėvėjusių ar netinkamo protektoriaus gylio padangų. Jeigu padanga yra su giliu raštu, važiuodami net ir asfaltuota danga sunaudosite daugiau degalų. Tas pats pasakytina apie vairuotojus, kurie vasaros metu važinėja žieminėmis padangomis. Taip ne tik greičiau nudyla minkštesnė padangų guma, bet ir išlaidos kurui yra iki 5 proc. didesnės. Platesnės padangos sukelia didesnį pasipriešinimą, todėl variklis turi dirbti daugiau ir sunaudoja papildomo kuro. Apskaičiuota, kad vienas centimetras padangos pločio - tai beveik dviem procentais sumažinta pasipriešinimo jėga. Ratų dydis labai susijęs su variklio darbu ir gali sumažinti sąnaudas tik esant tam tikroms aplinkybėms.
Filtrų būklė (oro, kuro, alyvos)
Užsikimšę filtrai - bene dažniausia priežastis, lemianti automobilio kuro sąnaudų augimą. Padidėjęs kuro sunaudojimas gali pranešti tiek apie užsikimšusius alyvos, kuro, tiek apie oro filtrus.
- Oro filtras: Užterštas oro filtras padidina kuro sąnaudas 0,7 l/100 km. Lengvojo automobilio oro įsiurbimo angos dažniausiai yra apie 50-70 cm virš kelio paviršiaus, kur sklando daugiausia dulkių. Oro filtro paskirtis - sulaikyti šias dulkes. Užsikimšęs filtras apsunkina oro patekimą į variklį - dėl to padidėja kuro sąnaudos. Filtrą būtina keisti kartą per metus (arba kas 15 tūkst. km).
- Kuro filtras: Nors tiesiogiai neminima, jo užsikimšimas gali turėti įtakos kuro padavimui ir variklio veikimui, didinant sąnaudas, ypač jei susijęs su purkštukų problemomis.
Variklio alyva ir transmisinė alyva
Papildomas pasipriešinimas dėl netinkamos, pasenusios variklinės alyvos arba dėl per mažo alyvos kiekio variklyje. Viena pagrindinių variklinės alyvos funkcijų - sumažinti dirbančių judančių ir nejudančių variklio dalių trintį. Variklyje per mažai alyvos - didesnė trintis. Alyva oksiduojasi, sensta, be to, joje kaupiasi teršalai. Kuo variklyje senesnė ir prastesnė alyva, tuo ji klampesnė ir vis mažiau veiksminga aukštoje temperatūroje, o tai didina trintį ir kuro sąnaudas. Panaši situacija ir su sena transmisinė alyva pavarų dėžėje arba netinkamai parinkta alyva - didesnis pasipriešinimas reiškia didesnes sąnaudas.
Uždegimo žvakės ir aukštosios įtampos laidai
Susidėvėjusios uždegimo žvakės taip pat didina kuro sąnaudas. Jos yra esminis automobilio užvedimo komponentas, skirtas pakaitinti degalus, kad būtų galima užvesti variklį. Jei žvakės veikia netinkamai, pasidaro sunkiau užvesti automobilį ir tam išeikvojama daugiau kuro. Žvakės turi būti keičiamos pagal automobilio gamintojo rekomendacijas (dažniausiai kas 60 tūkst. km). Dyzeliniame variklyje pakaitinimo žvakės atlieka itin svarbią užduotį - kaitina degalus ir taip sukuria sąlygas variklio užvedimui. Bėgant laikui žvakės pradeda kaisti silpniau. Atitinkamai, automobilis kuriasi prasčiau, o atėjus šalčiams transporto priemonė gali išvis nebeužsivesti. Norint išvengti šių problemų, būtina reguliariai tikrinti žvakes. Skirtingo modelio automobilių gamintojai rekomenduoja skirtingus žvakių keitimo intervalus, kurie gali svyruoti nuo 10 000 iki 100 000 kilometrų.
Automobiliuose su senesnio uždegimo tipo varikliu, kuriam reikalingi uždegimo laidai (aukštosios įtampos laidai), - jų būklė taip pat turi įtakos kuro sąnaudų dydžiui. Kuo laidai senesni, tuo didesnės sąnaudos, nes jie sensta ir sunkėja kibirkšties perdavimas žvakėms. Greičiausiai susidėvi laidai su varine šerdimi.
Ratų geometrija
Netinkamai nustatyta ratų geometrija didina riedėjimo pasipriešinimą, todėl didėja kuro sąnaudos. Ratų geometrija gali pakisti staiga įvažiavus į duobę kelyje. Ji turi būti koreguojama kartą per metus ir kiekvieną kartą pakeitus padangas.
Stabdžių sistemos elementai
Pažeisti stabdžių sistemos elementai, pavyzdžiui, surūdijęs stabdžių suporto stūmoklis, taip pat didina kuro sąnaudas. Gedimas dažniausiai įvyksta dėl ne laiku pakeisto stabdžių skysčio. Senas skystis praranda savo antikorozines savybes ir, atleidus stabdžių pedalą, surūdijęs stūmoklis negrįžta į pirminę padėtį. Dėl to važiuojant stabdžių trinkelės darbinis paviršius visą laiką trinasi į stabdžių disko darbinį paviršių ir sukelia labai stiprų pasipriešinimą. Esant tokiam gedimui, automobilis važiuoja lėčiau ir žymiai padidėja kuro sąnaudos. Stabdžių skystį būtina keisti kas dvejus metus.
Aušinimo sistema
Aušinimo sistemos gedimai taip pat gali paveikti kuro sąnaudas:
- Termostato sklendė, įstrigusi atviroje padėtyje: Šio gedimo atveju aušinimo skystis paleidus variklį tuoj pat patenka į radiatorių. Net nuvažiavus keliolika kilometrų, variklis nesugeba pasiekti darbinės temperatūros, kuriai esant kuro sąnaudos yra optimalios. Labai ilgai variklis naudoja riebųjį mišinį, o tai žymiai padidina kuro sąnaudas.
- Pažeistas aušinimo skysčio temperatūros jutiklis: Jis pateikia neteisingus duomenis variklio valdymo blokui (ECU). Jei jutiklis perduoda, kad aušinimo temperatūra nuolat yra žema, kompiuteris padidina kuro dozę (riebusis mišinys naudojamas varikliui įkaitinti), o tai padidina kuro sąnaudas.
Kuro įpurškimo sistema
Kuro purkštukai yra be galo svarbi kuro įpurškimo sistemos dalis, kuri atsakinga už reikiamą kuro kiekio patekimą į variklį reikiamu momentu.
- Susidėvėję šiuolaikinių variklių su tiesioginio įpurškimo sistemomis purkštukai: Vienas iš jų netinkamo veikimo požymių yra padidėjusios kuro sąnaudos. Greito susidėvėjimo priežastis gali būti žemos kokybės degalai ir nesavalaikis kuro filtro keitimas.
- Kuro purkštukų valdymo bloko gedimai: Valdymo blokas blogai apskaičiuoja purkštukų atidarymo laiką, ir dėl to į cilindrus patenka per daug kuro, kas didina sąnaudas.
Deguonies (Lambda) jutiklis
Deguonies jutiklio pažeidimas arba susidėvėjimas. Tai įrenginys, skirtas matuoti deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose. Jis montuojamas išmetimo sistemoje ir perduoda šią informaciją automobilio variklio valdymo blokui (ECU). Pagal gautą informaciją kompiuteris parenka tinkamą kuro ir oro mišinį. Dėl deguonies jutiklio pažeidimo netinkamai parenkamas mišinys ir staigiai padidėja kuro sąnaudos, važiuojant mieste - net keliasdešimt procentų. Jutiklis gali susidėvėti arba būti pažeistas mechaniškai, pavyzdžiui, dėl laido nutraukimo. Deguonies jutiklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“.
Oro srauto matuoklis
Oro srauto matuoklio pažeidimas. Kartais dėl jutiklio užteršimo (tai įvyksta dėl prastos kokybės oro filtro, praleidžiančio dulkes), kartais dėl susidėvėjimo arba mechaninio pažeidimo (nutrūkus laidui). Variklio įsiurbimo sistemoje sumontuoto oro srauto matuoklio duomenys perduodami ECU kompiuteriui, kuris pagal juos parenka reikiamą kuro dozę. Pažeistas oro srauto matuoklis sukelia kuro sąnaudų padidėjimą, nes variklis naudoja per riebų mišinį. Oro srauto matuoklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“. Prieš keičiant jį galima pabandyti išvalyti specialia aerozoline valymo priemone.
Sklendės padėties jutiklis
Sklendės padėties jutiklio pažeidimas. Jutiklis perduoda ECU kompiuteriui informaciją apie sklendės padėtį. Pagrindiniai jutiklio pažeidimo požymiai: padidėjusios kuro sąnaudos, problemos paleidžiant variklį ir trūkčiojimas staigiai greitėjant.
Turbina ir EGR vožtuvas
Turbina yra neatsiejama šiuolaikinio dyzelinio automobilio dalis, padedanti padidinti automobilio galią ir eksploatacines savybes. Visgi, dėl nepakankamos ir netinkamos automobilio priežiūros turbina, kaip ir kiekviena kita automobilio dalis, gali pradėti gesti. Tiesa, būtina žinoti, jog turbina pati savaime negenda - tai tik kitos automobilyje esančios problemos padarinys, kuris gali lemti padidėjusias kuro sąnaudas.
EGR arba išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas atsakingas už išmetamųjų dujų grąžinimą į įsiurbimo kolektorių. Jo gedimai taip pat gali turėti įtakos kuro ekonomijai.
Bendroji techninė patikra
Atlikti techninę automobilio patikrą patartina bent kartą per metus. Reguliariai tikrinkite ir pakeiskite filtrus automobilyje. Padidėjusios automobilio degalų sąnaudos gali būti automobilio variklio bei kitos įrangos nusidėvėjimo ženklas. Reguliari automobilio priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir efektyvumą. Nuolatos tikrinkite oro filtrus, žvakes ir kitus svarbius komponentus, kad išvengtumėte problemų ir mechanizmų neveiksmingumo.
Išoriniai veiksniai ir automobilio ypatumai
Automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo daugybės dalykų. Įtakos jų dydžiui turi ne tik techninė būklė, bet ir išoriniai veiksniai bei paties automobilio savybės.
Automobilio apkrova ir aerodinamika
Papildoma didelė automobilio apkrova arba labai padidėjęs pasipriešinimas. Sąnaudos staigiai neišaugs, jei vešite papildomą keleivį. Bet esant maksimaliai automobilio apkrovai (pvz., kompaktinės transporto priemonės atveju 420-450 kg), tikrai pastebėsite sąnaudų padidėjimą. Kuo daugiau papildomo svorio automobilyje, tuo daugiau kuro jis sunaudos, kad tą svorį pervežtų. Todėl verta gerai apgalvoti, ar būtina visąlaik vežiotis visus bagažinėje sudėtus daiktus. Dėl padidėjusio oro pasipriešinimo ir papildomo svorio degalų sąnaudos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc.
Su didesnėmis kuro sąnaudomis turime susitaikyti, kai ant stogo vežame didelę bagažinę arba bagažinę su dviračiais. Šis sprendimas sukelia stiprų oro pasipriešinimo padidėjimą - dėl to išauga degalų sąnaudos. Nuimkite laikiklius nuo stogo, kai jų nenaudojate. Važiuojant dideliu greičiu, uždarykite automobilio langus, nes uždarius langus, ypač jei važiuojama didesniu greičiu, aerodinaminis pasipriešinimas bus gerokai mažesnis.
Oro kondicionierius ir kiti elektros prietaisai
Kondicionierius automobilyje taip pat turi įtakos kuro sąnaudoms. Nuolatinis ir gausus jo naudojimas ypač mieste, kur dažnai sustojama ir važiuojama, padidina variklio apkrovą ir atitinkamai kuro sąnaudas. Kai kurie specialistai teigia, kad nuolatinis kondicionieriaus naudojimas gali lemti 20 proc. didesnes kuro sąnaudas. Per valandą oro kondicionierius į aplinką išmeta iki 650 g CO2. Jei nėra būtinybės, nenaudokite oro kondicionieriaus ar šildomų sėdynių funkcijos. Taip pat stenkitės naudoti kuo mažiau automobilio elektros prietaisų vienu metu. Šildomos sėdynės padidina degalų sąnaudas 0,25 l/100 km, oro kondicionierius - net iki 2 l/100 km. Kiekvienas įjungtas elektrinis ar mechaninis prietaisas (šviesos, šildytuvas, oro pūtiklis, sėdynių šildytuvas, šildomi veidrodėliai, radijas ar CD/MP3 grotuvas ir t.t.) didina degalų sąnaudas, tad visus nenaudojamus prietaisus išjunkite, kai jų jau nebereikia.
Važiavimas įjungus kondicionieriaus sistemą: ypač karštą dieną, kai kondicionierius nuolat veikia, sąnaudos gali padidėti nuo 1 iki 2 l/100km (apytiksliai duomenys). Kuo mažesnis variklis, tuo jo apkrova didesnė dėl veikiančio kondicionieriaus. Todėl daugiausia suvartos maži miesto automobiliai su mažos galios varikliais. Patikrinkite, ar išjungus kondicionierių, sąnaudos sumažėja iki įprastinių.
Važiavimo reljefas ir oro sąlygos
Tiek kelių, tiek oro sąlygos taip pat gali turėti įtakos sunaudojamam kuro kiekiui. Važiuojant kalvotu keliu, automobilis sunaudos daugiau degalų nei važiuojant lygiu keliu, nes kalvoms įveikti reikia daugiau pajėgumų. Daugiau kuro sąnaudų pareikalauja ir ekstremalios oro sąlygos. Automobilio kuro sąnaudoms didelę įtaką turi pasipriešinimo jėga, kuri gali kilti iš kelių šaltinių, visų pirma gamtos jėgos - vėjas, lietus, sniegas. Tai iš karto padidina degalų sąnaudas iki 10 proc.
Kuro ir tepalų kokybė
Kadangi automobiliui techniniai skysčiai yra kaip mums kraujas, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į jų kokybę. Jei naudosite prastos kokybės kurą ar tepalus, variklis veiks ne taip efektyviai, kaip galėtų. Taip pat labai svarbu žinoti, kiek tepalo pilasi į variklį bei kas kiek kilometrų reikia keisti tepalus.
Automobilio tipas
Kuro sąnaudos taip pat priklauso nuo variklio ir jo įrangos techninės būklės, filtrų pralaidumo, pilamų degalų kokybės ir net naudojamos variklinės bei transmisinės alyvos kokybės. Didžiausią įtaką sąnaudoms paprastai daro trys dalykai: svoris, aerodinamika ir variklio galia. Automobilio konstrukcija, pritaikyta vilkimui, bekelės režimams ar dideliam komfortui, dažnai efektyvumą paverčia antriniu tikslu. Naujų automobilių su turbogeneratoriais ir sumažinto tūrio varikliais situacija yra priešinga. Praktika parodė, kad šie didesnės galios, pavyzdžiui, trijų cilindrų, varikliai yra taupūs mieste, bet suvartoja žymiai daugiau kuro dinamiškai važiuojant užmiestyje. Sąnaudos gali siekti net 10 l/100km.
Ką daryti, pastebėjus padidėjusias kuro sąnaudas?
Jei pastebėjote, jog padidėjo degalų sąnaudos ir su pilnu kuro baku nuvažiuojate žymiai trumpesnius atstumus nei anksčiau, tačiau neužsidegė jokia kontrolinė lemputė, būtina stebėti automobilį 2-3 kartus pripylus pilną kuro baką. Jei automobilis ir toliau naudoja žymiai daugiau kuro nei iki tol, galima paeiliui patikrinti visus šiame straipsnyje aprašytus punktus ir pabandyti išspręsti problemą. Jei užsidega kontrolinė lemputė „Check engine“, važiuojant kaista vienas iš ratų ir atsiranda įvairių kitų problemų, kurių negalite diagnozuoti patys, - verta kuo skubiau apsilankyti autoservise.

Ekonomiškas vairavimas: nauda ir taisyklės
Ekonomiško vairavimo nauda yra akivaizdi ir apima kelias sritis. Suprasdami veiksnius, kurie padidina kuro sąnaudas, galime ne tik sumažinti asmenines išlaidas, bet ir mažinti savo transporto priemonės poveikį aplinkai.
Ekonomiškas vairavimas: nauda
- Sutaupysite degalų: važiuojant ekonomiškai degalų suvartojimas vidutiniškai sumažėja nuo 10 iki 30 procentų.
- Sumažės eismo įvykių tikimybė.
- Tausosite automobilį (mažės išlaidos automobilio priežiūrai, detalėms).
- Mažės oro tarša ir triukšmas.
9 ekonomiškas vairavimas taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas vairuotojas:
- Perjunkite pavaras išmintingai. Ekonomiškumo principas - važiuoti kuo aukštesne pavara. Svarbu kuo mažiau naudoti pirmąją pavarą. Pavaras perjunkite greičiau, variklio apsukoms neleidžiant viršyti 2 500 per minutę ribos.
- Venkite be reikalo įsibėgėti, stabdyti ir vėl įsibėgėti. Pasirinkite pastovų greitį naudojant maksimaliai aukštą pavarą. Pasirinkite optimalų (leistiną) važiavimo greitį. Išjunkite variklį, jei sustojote ilgiau nei vienai minutei.
- Atlikite techninę automobilio patikrą bent kartą per metus. Reguliariai tikrinkite ir pakeiskite filtrus automobilyje - užsiteršęs oro filtras padidina kuro sąnaudas 0,7 l/100 km.
- Važiuodami dideliu greičiu uždarykite automobilio langus. Uždarus langus, ypač važiuojant didesniu greičiu, aerodinaminis pasipriešinimas bus gerokai mažesnis. Kondicionierius, radijo imtuvas, galinio lango šildymas - visi šie dalykai kartu sudėjus žymiai padidina degalų sąnaudas. Derėtų išjungti tuo metu nenaudojamą įrangą.
- Nuolat sekite padangų slėgį. Automobilio padangas pripūskite pagal rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite padangų slėgį. Taip sumažinsite degalų sąnaudas 2,5 proc. Jei slėgis padangose per mažas, jos remiasi didesniu paviršiumi, dėl to padidėja riedėjimo pasipriešinimas ir degalų sąnaudos.
- Pasistenkite prisitaikyti, o ne kovoti su automobilių srautu. Palaikykite pastovų greitį ir nespauskite akceleratoriaus pedalo iki dugno. Įvertinkite ir gebėkite numatyti eismo srautą. Kelyje vairuokite ramiai, stenkitės nuolat sekti situaciją, kad galėtumėte išlaikyti tolygų greitį ir išvengtumėte staigaus pagreitėjimo ar stabdymo.
- Sumažinkite nereikalingų kelionių skaičių. Venkite neplanuotų kelionių. Planuokite pirkinius, važiuodami apsipirkti kartą per savaitę. Venkite trumpų distancijų važiavimo automobiliu.
- Nesivežiokite nereikalingų daiktų, nuimkite laikiklius nuo stogo, kai jų nenaudojate. Dėl padidėjusio oro pasipriešinimo ir papildomo svorio degalų sąnaudos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc.
- Jei nėra būtinybės, nesinaudokite oro kondicionieriumi, šildomų sėdynių funkcija. Taip pat stenkitės naudoti kuo mažiau automobilio elektros prietaisų vienu metu.
Svarbu: Saugumas svarbiau nei taupymas
Eisme pasitaiko situacijų, kai staiga turime padidinti greitį, kad būtų išvengta pavojaus. Važiavimas paskui kitą automobilį 3-5 metrų atstumu bus ekonomiškas, tačiau ar saugus? Visada prioritetas turi būti saugumas.
tags: #kokia #itaka #kuro #sanaudoms
