Nors vidaus degimo variklio pakeitimas elektros motoru ir baterija yra svarbus žingsnis link transporto priemonės ekologiškumo, tai dar neužtikrina visiško tvarumo. Didėjant aplinkosaugos sąmoningumui, automobilių gamintojai vis dažniau atsigręžia į alternatyvias, perdirbtas ir atsinaujinančias medžiagas automobilių interjero apdailai. Šiuo metu didžiausi pasaulio automobilių gamintojai aktyviai naudoja ne tik perdirbtus žvejybos tinklus ar plastiko butelius, bet ir tokias netikėtas medžiagas kaip kanapės, cukranendrės, apelsinai ar ananasai.
Inovatyvūs sprendimai iš vietinių iniciatyvų
Vilnietis Simonas Sonkinas, aistringas riedlentininkas, įkūrė „CommuneDIY“ dirbtuves, kuriose suteikia antrą gyvenimą sulūžusioms ir netinkamoms naudoti pagal paskirtį riedlentėms. Iš šių medinių lentų jis gamina įvairias automobilių interjero detales: pavarų perjungimo svirtis, vairus, medžio apdailos atributiką. „25 metus esu riedlentininkas. Būdamas šios srities bendruomenėje pamačiau, kiek po savęs paliekame šiukšlių, tad sugalvojau panaudoti sulūžusias sportininkų lentas. Kurdamas gaminius automobilių rinkai ne tik atgaivinu riedlenčių medieną, bet ir suteikiu jai naują gyvenimą, sustiprinu, panaikinu galimybę vėl lūžti“, - pasakoja S. Sonkinas.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip vietinės iniciatyvos gali prisidėti prie tvarumo skatinimo automobilių pramonėje, transformuodamos atliekas į vertingus produktus.
Didžiųjų gamintojų tvarumo strategijos
Per pastarąjį dešimtmetį pastebimas teigiamas pokytis ir didžiųjų automobilių gamintojų gamybos procesų efektyvumo augimas. Dauguma automobilių prekių ženklų savo ESG (Environmental, Social, and Governance) strategijose didelį dėmesį skiria atsinaujinantiems ištekliams ir perdirbimo iniciatyvoms. Vykdomi projektai, kurių tikslas - mažinti CO2 kiekį ne tik eksploatacijos, bet ir gamybos procese.
Kuriant naujas technologijas, integruojamos įvairios biologinės medžiagos, tokios kaip kukurūzai, cukranendrės, kanapės, kviečiai, apelsinai ir ananasai. Tai leidžia ne tik sumažinti priklausomybę tradiciniams, neatsinaujinantiems ištekliams, bet ir sukurti unikalią salono apdailą.
Novatoriški elektromobiliai ir jų interjero sprendimai
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - bendrovės „Hyundai“ sukurti elektromobiliai „Ioniq 5“ ir „Ioniq 6“. „Ioniq 5“ modelyje iki 32 perdirbtų plastikinių butelių panaudojama sėdynių užvalkalų ir durų porankių siūlams. Taip pat naudojamas bio-PET audinys ir ekologiškai apdorota oda, nudažyta linų sėmenų aliejumi. Šie augaliniai riebalai pakeičia gyvulinius dažus ir sumažina vandens suvartojimą.
„Ioniq 6“ modelyje grindų kilimėliams naudojami „Econyl“ verpalai. „Econyl“ yra regeneruotas nailonas, pagamintas iš vandenynuose rastų atliekų, įskaitant nuskendusius žvejybos tinklus. Ši medžiaga padeda mažinti jūros taršą ir skatina pakartotinį kenksmingų aplinkai medžiagų naudojimą. Ekologiško nailono verpalus renkasi ir tokie garsūs prekių ženklai kaip „Jaguar Land Rover“, „Volvo“, BMW.
Perdirbamų ir atsinaujinančių medžiagų įvairovė
Perdirbamų arba iš atsinaujinančių šaltinių pagamintų medžiagų pavyzdžių automobiliuose nuolat daugėja. Pavyzdžiui, „Mazda MX-30“ elektromobiliuose naudojama kamštinio ąžuolo žievės kamštiena, kuria salone pakeičiamos guminės detalės.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos apsaugos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė pažymi, kad daugiausia ekologiškesnių medžiagų šiuo metu galima aptikti automobilių salonuose. „Kalbant apie automobilio išorę, prioritetas yra saugumas, tad čia, siekiant neprarasti kokybės, ganėtinai ribotai naudojamos perdirbtos medžiagos. Bet, kai kalbame apie saloną, sėdynes, puošybos elementus, atsiranda galimybė rinktis platesnį spektrą antrinių medžiagų, tokių kaip perdirbti plastikai, metalai, aliuminis, tam tikros biologinės medžiagos, augalinės kilmės ištekliai“, - aiškina profesorė.
Anot jos, natūralūs kanapių, kviečių pluoštai, vandenynuose surinktos plastiko atliekos dažniausiai praverčia gaminant automobilių sėdynes, jų užpildus, skydelius, durų šonus. Taip pat atliekama daug tyrimų ir bandymų, kad antrines žaliavas transporto srityje būtų galima naudoti dar plačiau, pavyzdžiui, kėbului.
Būvio ciklo vertinimas ir EPD sertifikatai
Profesorė Stasiškienė džiaugiasi, kad, pirkdamos medžiagas, įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į būvio ciklo vertinimus ir EPD sertifikatus (ataskaitas apie gaminio aplinkosauginį veiksmingumą). „Jau seniai daug kalbama apie ekologiškumą transporto eksploatacijos periodu, bet labai svarbu nepalikti nuošalyje ir gamybos procesų. Jų metu naudojama daug nykstančių arba taršių medžiagų, pavyzdžiui: litis, kobaltas, nikelis, plastikai, aliuminis, įvairūs retieji metalai ir kiti cheminiai elementai. Šiuolaikinių transporto priemonių, ypač elektrinių, gamyba priklauso nuo šių metalų, tačiau jie yra susiję su aplinkos ir geopolitiniais iššūkiais, todėl būtina ieškoti alternatyvų“, - teigia Ž. Stasiškienė.
Plastiko taršos iššūkiai ir sprendimai
Nors problemų kelia ne tik neperdirbamas plastikas, didelė dalis dėmesio skiriama būtent jam. Europos Komisijos duomenimis, jei dabartiniai žmonijos plastiko vartojimo įpročiai nesikeis, 2050-aisiais vandens ekosistemose jo bus daugiau nei žuvų. Dėl tokio didėjančio plastiko taršos masto, automobilių gamintojai, kaip ir įvairių kitų sričių gamintojai, imasi įvairiausių priemonių.
Visgi čia kyla iššūkių. Pasak Ž. Stasiškienės, didžiausias jų - kaina. „Perdirbtų medžiagų rinka yra įkaitusi, nes daug kas nori jas naudoti. Tačiau, pavyzdžiui, perdirbto plastiko pasiūla dar nėra tokia didelė kaip įprastinio, nes jį išgauti sudėtingiau. Taip išeina, kad perdirbtas plastikas brangesnis, sunkiau randamas ir įperkamas.“ Nepaisant to, tiek gamintojai, tiek vartotojai tampa sąmoningesni ir aktyviai domisi perdirbtų medžiagų tema. Per pastarąjį dešimtmetį žiedinė ekonomika šioje srityje išaugo kone dvigubai, sparčiai populiarėja įvairių inovacijų taikymas.
Kaip iš tikrųjų veikia plastiko perdirbimas
Automobilių atliekų tvarkymas Lietuvoje
Lietuvoje vis dar įprasta situacija, kai gyventojai patys ardo senus automobilius ir vėliau susiduria su sunkumais, kaip tinkamai atsikratyti vertės neturinčiomis transporto priemonių dalimis. „Užklausų, kur dėti bevertes automobilių atliekas, susidarančias po transporto priemonės ardymo ar remonto, srautas mums tik didėja“, - pastebi specialistai.
Pagal teisės aktus, eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (ENTP) gali ardyti tik asmenys, turintys specialius leidimus ir licencijas atliekų tvarkymui. „Galvosūkio, kaip atsikratyti tokiomis atliekomis nebūtų, jei ENTP ir jų dalys patektų pas licencijuotus atliekų tvarkytojus arba būtų pristatytos transporto priemonių gamintojų ir importuotojų įsteigtas ENTP priėmimo vietas“, - teigia specialistai.
„Daugiausia žalos aplinkai susidaro dėl nelegalios automobilių ardymo veiklos ir pakelėse, pamiškėse bei kitose nuošalesnėse vietose nugulančių atliekų“, - perspėja ekspertai.
Plastiko naudojimas automobiliuose ir jo perdirbimo specifika
Senų automobilių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos, tokios kaip padangos, plastikas, guma, stiklas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai ar alyva. Už tokių atliekų pridavimą jų tvarkytojams dažnai tenka sumokėti.
Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių gali būti nuo trečdalio iki maždaug 50 proc. įvairaus plastiko. Iš plastiko gaminami automobilių bamperiai, degalų bakai, žibintai, plastiko detalių apstu automobilio salone (puodelių laikikliai, sėdynės, saugos diržai, oro pagalvės, kilimai ir kt.). Automobilių gamintojai renkasi plastiką dėl jo atsparumo ir ilgaamžiškumo. Be to, plastikas yra kur kas lengvesnis nei metalas, todėl sumažina transporto priemonės svorį ir degalų sąnaudas. Tai - viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios plastikas taip plačiai naudojamas transporto priemonėse, o jo paklausa automobilių gamyboje, dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, tik didėja.
Daugiau nei 70 proc. automobiliuose naudojamo plastiko atitenka keturiems polimerams: polipropilenui, poliuretanui, poliamidui ir PVC, o iš viso automobilio gamyboje naudojama apie 39 skirtingų rūšių plastiko ir polimerų. Anot www.nexant.com, automobiliuose naudojamas poliuretanas sudaro apie 19 proc. visų plastikinių medžiagų svorio, polipropilenas - 15 proc., polietilenas ir poliesteris - po 11 procentų.
Polimerų naudojimą didina ir į rinką besiskverbiančios elektrinės transporto priemonės, kurių salono dizainas ir medžiagų panaudojimas jame radikaliai nesiskiria nuo salonų vidaus degimo varikliais varomų automobiliuose. „Nors elektrinėse transporto priemonėse nebus tradicinės degalų sistemos ir jose yra gerokai mažiau dalių nei įprastiniuose automobiliuose, elektromobiliuose vis tiek bus montuojama ličio jonų baterija, juose taip pat bus daug plastiko ir metalų, padangų ir kitų dalių, kurios irgi keliaus į pakartotinį naudojimą ar perdirbimą“, - sako specialistai.
Teisinis reguliavimas ir ES direktyvos
Nusprendus atsisveikinti su nebevažiuojančiu automobiliu, jį būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą. Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios turi laikytis ir Lietuva, 95 proc. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidarančių atliekų turi būti pakartotinai panaudotos arba perdirbtos, tik 5 proc. šių atliekų - pašalintos. Šio reikalavimo laikosi teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai, tačiau ne nelegalūs ardytojai.
„Transporto priemonių atliekų perdirbimas - svarbus procesas taupant gamtos ir energijos išteklius, o aplinką saugant nuo taršos. Teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar panaudotos pakartotinai. Nelegalūs automobilių ardytojai, pardavę vertingas automobilių dalis, vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina.“
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 100 tūkst. tonų senų automobilių. Vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų automobilių dalių, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų.
Pakartotinis dalių naudojimas ir perdirbimo potencialas
Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys.
Metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti automobilių oro kondicionavimo sistemas, kurios yra užpildytos šaldymo reagentu (freonu).
Tvarios medžiagos - naujas standartas automobilių rinkoje
Automobilių rinkoje pastebima aiški tendencija - gamintojai savo modeliuose vis plačiau naudoja tvarias medžiagas. Lengvai perdirbami audiniai, iš jau perdirbtų žaliavų pagaminti pluoštai, taip pat iš atsinaujinančių išteklių kuriamos medžiagos savo kokybinėmis savybėmis net pranoksta anksčiau naudotą prabangią odą.
Pavyzdžiui, atnaujintas „Kia Sportage“ krosoveris aiškiai iliustruoja kryptį, kuria juda gamintojai, kuriantys modernius, elegantiškus ir tvarius salonus. Neseniai pristatytame elektromobilyje „Mini Aceman“ gamintojas visiškai atsisakė odos ir chromo: salone naudojami veganiški audiniai, dekoras dažomas, o ne chromuojamas. Elektrinio „Renault 5“ salone taip pat yra bioplastiko ir perdirbto popieriaus detalių.
Tokie žingsniai nėra atsitiktiniai. Bendrovės „Deloitte“ 2024 m. atlikto pasaulinio automobilių naudotojų tyrimo duomenimis, daugiau nei 65 proc. Europos pirkėjų šiandien atsižvelgia į aplinkosauginius kriterijus rinkdamiesi automobilį.
Tvarumo vertinimas: nuo medžiagų iki priežiūros
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas pažymi, kad taip pat svarbu atskirti tikrąjį tvarumą nuo apsimestinio. „Yra įmonių, kuriose tvarumas yra nuoširdžiai siekiamas tikslas. Žiūrint iš šalies, sunku greitai suprasti, kaip yra iš tiesų, tačiau ilgainiui nuosekliai sekant įmonių veiklą tai atsiskleidžia.“
Specialistai pažymi, kad renkantis naują automobilį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ekologiškų medžiagų panaudojimą, bet ir į jų priežiūrą, patvarumą bei atsparumą dėvėjimuisi. Pavyzdžiui, minėto „Sportage“ modelio perdirbto plastiko komponentų medžiagos ilgaamžiškumu nenusileidžia tradicinei apdailai ir yra lengvai valomos. „Tvarios medžiagos tikrai gali paskatinti vartotojus rinktis vieną ar kitą automobilį, tačiau jos kokybe neturi nusileisti įprastinėms alternatyvoms“, - pabrėžia J. Lengvinas.
Ateities tendencijos: komfortas ir ekologija kartu
Teigiamą vartotojų patirtį dar labiau sustiprina sumaniai apgalvota ekologijos ir praktiškumo sinergija. Šiuo atžvilgiu kompaktiniai miesto visureigiai ir toliau pasižymi erdvumu bei talpiomis bagažinėmis. Pavyzdžiui, „Toyota RAV4“ bagažinė talpina 580 litrų, „Honda CR-V“ - 587 litrus, o „Kia Sportage“ - net 591 litrą.
Komfortiško salono būtinas atributas - intuityvios, sklandžiai ir greitai veikiančios informacinės ir pramoginės sistemos, valdomos per skaitmeninius ekranus. Pavyzdžiui, minėtame „Honda CR-V“ modelyje įrengtas 10,2 colio skaitmeninis prietaisų skydelis ir 9 colių centrinis jutiklinis ekranas. „Toyota RAV4“ naudojamas 10,5 colio centrinis ekranas, o vairuotojui - 7 arba 12,3 colių ekranas. Šių metų „Kia Sportage“ modelis išsiskiria dviguba panoramine sistema su dviem 12,3 colių ekranais.
Ar ši tendencija - aukšto lygio komfortą moderniausiuose automobiliuose derinti su tvarumu - taps ilgalaike? Vartotojų apklausose išryškėję prioritetai rodo, kad ekologiškumas nebėra nišinis pasirinkimas - jis tampa vienu iš svarbių kriterijų renkantis automobilį. „Tai nėra utopija - tvarumas nereiškia naudoti vienkartines, iš atliekų pagamintas ir greitai suyrančias medžiagas. Tvarumas ir kokybė tikrai gali eiti išvien, ir tuo jau galima įsitikinti daugelyje pramonės sričių“, - apibendrina J. Lengvinas.
Automobilių perdirbimo procesas: nuo atvežimo iki utilizavimo
Automobilių perdirbimas yra svarbi šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos dalis. Dėl didelio automobilių kiekio, kurie kasmet pasensta ar tampa nebetinkamas eksploatacijai - šis procesas ne tik padeda mažinti atliekų kiekį, bet ir prisideda prie tvarios ekonomikos kūrimo.
Pirmasis etapas prasideda nuo automobilio atvežimo į perdirbimo centrą. Automobilius gali pristatyti individualūs savininkai, automobilių salono atstovai arba automobilių pardavėjai. Atvykus automobiliui į perdirbimo centrą - jis yra registruojamas. Atliekamas pradinės būklės vertinimas, kuris padeda nustatyti - kokios dalys gali būti perdirbtos, o kokios yra sugadintos ir tinkamos tik utilizavimui.
Automobiliuose yra daug pavojingų medžiagų, tokių kaip akumuliatoriai, alyva, antifrizas, oro pagalvių sistemos ir kitos cheminės medžiagos. Šios medžiagos turi būti pašalintos saugiai ir atsakingai. Po pavojingų medžiagų pašalinimo automobilis yra išardomas. Šiame etape atskiriamos visos galimos perdirbti dalys, tokios kaip varikliai, transmisijos, elektroniniai komponentai, metaliniai, plastikiniai ir stiklo elementai. Šios dalys vėliau gali būti pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos.
Išardytos medžiagos yra klasifikuojamos ir siunčiamos į specializuotus perdirbimo įmones. Metalo atliekos, pvz., plienas ir aliuminis, yra dažniausiai perdirbamos. Galiausiai, jei liko medžiagų, kurios negali būti perdirbtos - jos turi būti utilizuojamos pagal aplinkosaugos standartus.
Automobilių perdirbimo nauda ir iššūkiai
Automobilių perdirbimas padeda mažinti atliekų kiekį, sumažinti energijos suvartojimą ir išlaikyti natūralių išteklių tausojimą. Perdirbant metalus ir plastiką - sunaudojama mažiau energijos nei gaminant naujas medžiagas iš pirmo karto. Taip pat perdirbimas kuria darbo vietas ir skatina ekonomikos augimą. Tai suteikia galimybes užsidirbti tiek perdirbimo centruose, tiek gamyboje, kurioje naudojamos perdirbtos medžiagos.
Pavojingų medžiagų, tokių kaip akumuliatoriai ir cheminiai produktai, tvarkymas yra vienas didžiausių iššūkių automobilių perdirbimo procese. Svarbu, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti, o technologijos atitiktų saugumo ir aplinkosaugos standartus. Apskritai, technologijų pažanga automobilių gamyboje ir konstrukcijoje kelia iššūkių perdirbimo sektoriui. Naujos medžiagos, tokios kaip anglies pluoštas ar kompozitai, dažnai yra sunkiai perdirbamos.
Žinoma, kad perdirbtų medžiagų paklausa gali svyruoti priklausomai nuo pasaulinės ekonomikos ir pramonės tendencijų. Automobilių perdirbimas yra sudėtingas, bet itin svarbus procesas, kuris turi didelę įtaką aplinkosaugai ir ekonomikai. Nors automobilių perdirbimui kyla įvairių iššūkių - nuolat tobulinamos technologijos ir metodai leidžia efektyviau ir saugiau tvarkyti šias atliekas.
tags: #automobilio #vidaus #apdailai #naudojamos #medziagos #perdirbtos