Legendos gimsta ne tik fiksuojant rato laiką ir įsibėgėjimą nuo 0 iki 100 km/h. Tam įtakos turi dėmesys detalėms. Kelionė link idealo prasideda po milimetrą. Legendinis „GT-R“ dizainas buvo kuriamas su vienintele mintimi - išskirtinis efektyvumas, sureguliuotas taip, kad tarsi peilis skrostų orą.
Pirmieji „Skyline“ modeliai: „Prince Motor“ era
„Prince Motor“ pradžia ir „Skyline“ debiutas (1957-1961)
„Prince Motor“ buvo pakankamai mažas automobilių gamintojas. Pirmąjį „Skyline“ vardu pavadintą modelį jis pristatė 1957 metų pavasarį. Tuomet jis turėjo 1.5 litro, 60 arklio galių išvystantį variklį, „De-Dion“ tipo galinę važiuoklę, svėrė 1300 kilogramų ir sugebėjo pasiekti 140 km/val. greitį. Net ir pats kukliausias modernus automobilis priverstų „Skyline“ dinastijos pradininką uostyti dulkes, tačiau 1957 metais šie parametrai buvo mažų mažiausiai įspūdingi.
„Prince Motor“ vadovybė, nenorėdama užmigti ant laurų, vos po vienerių metų pristatė šiek tiek patobulintą, atnaujintą modelio versiją, kuri turėjo truputėlį pakeistą priekinę mašinos dalį ir naują „GA-4“ variklį.
Jeigu reikėtų paminėti patį reikšmingiausią pirmosios kartos „Nissan Skyline“ momentą, išskirtume 1961 metais įvykusį „Nissan Skyline Sport“ modelio debiutą. Šį momentą išskyrėme dėl vienos ir elementarios priežasties - itališko dizaino. Ši nauja „Skyline Sport“ versija buvo gaminama su kupė arba kabrioleto kėbulo tipais ir buvo poruojama su galingesniu „GB4“ benzininiu agregatu, galinčiu pasiekti 94 arklio galias. Stilingai atrodęs mažylis iš kitų japoniškų automobilių sugebėjo išsiskirti. Jeigu dabar klausiate - „Kodėl aš apie šią versiją girdžiu pirmą kartą?“ Turime Jums aiškų ir paprastą atsakymą - jis buvo pasiutusiai, neįtikėtinai, sunkiai sveiku protu suvokiamai brangus. Tuomet „Skyline Sport“ kainavo 1.85 milijono Japonijos jenų arba kaip trys standartiniai „Skyline“ sedanai.
„S50“ ir „Skyline GT“ (1962-1968)
„S50“ buvo paskutinis „Prince“ modelis, kurį kompanijos inžinieriai sukūrė savarankiškai. „S50“ buvo gaminamas nuo 1962 iki 1968 metų, per kuriuos į gatves išriedėjo beveik 115 000 šio modelio egzempliorių.
Dar prieš patenkant į „Nissan“ rankas, „Prince“ specialistai 1964 metais pristatė sportiškiausią „Skyline“ modelio versiją - „Skyline GT“. Naujasis modelis buvo lengvesnis, greitesnis, komfortiškesnis, išvaizdesnis ir, žinoma, pigesnis.
„Nissan“ era ir „GT-R“ gimimas
„C10“ karta: Pirmasis „Skyline GT-R“ (1969)
„C10“ buvo pirmasis „Skyline“ modelis, sukurtas po „Nissan“ kompanijos sparnu. Vos tik pradėję kurti naują modelį, inžinieriai užsibrėžė sau tikslą - automobilis privalo atlaikyti šešių cilindrų variklio spaudimą. Prie modelio dirbę inžinieriai nenorėjo tiek daug vargti, keisti, tobulinti, ilginti ar platinti, kaip tai darė „Prince“ specialistai.
Užvaldyti sportiškų automobilių manijos, „Nissan“ inžinieriai 1969 metais pristatė pirmąjį „Skyline GT-R“. Tai buvo keturių durų sedanas su išskirtiniu varikliu - 2,0 litrų darbinio tūrio, 6 cilindrų jėgainė, išvystanti net 160 AG esant 7 000 min-1 sūkiams. Vėliau pasirodė ir šiek tiek silpnesnės versijos: „2000 GT“ ar „2000 GT-X“, kurios taip pat turėjo „Prince“ inžinierių sukurtus 2 litrų benzininius variklius.
Per mažiau nei dvejus metus, automobilis sugebėjo iškovoti net 33 pergales įvairiose lenktynėse. Vargu ar kas nors būtų pagalvojęs, jog šis „Nissan“ modelis sugebės aplenkti tokius automobilius kaip „Toyota 1600 GT5“, „Mazda Familia R100“, „RX-2“ ir net „Porsche 911“. „Nissan GT-R“ turėjo tik vieną varžovą - 1971 metais pristatytą „Mazda RX-3“.
„C110“ karta: „Kenmeri“ ir retasis GT-R (1972-1981)
„C110“ buvo pati populiariausia „Nissan Skyline“ modelio karta. Nuo 1972 iki 1981 metų „Nissan“ pardavė daugiau kaip 1.1 milijono šio modelio vienetų. „Nissan“ šį modelį užsienyje pardavinėjo su „Datsun“ ženkliuku. Tai leido ne tik padidinti „Datsun/Nissan“ prekinio ženklo žinomumą, bet ir užimti Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.
Kaip ir ankstesnės kartos, taip ir „C110“ turėjo savo herojų. „GT-R“ buvo pristatytas 1972 metų rudenį, tačiau jo gamyba truko tik iki 1973 metų kovo. Šio modelio „FastBack“ kupė kėbule buvo montuojamas 6 cilindrų variklis su 2 paskirstymo velenais (S20). Kadangi sportiška automobilio versija nebuvo eksportuojama už Japonijos sienų, „Nissan“ pagamino tik 197 šio modelio vienetus.
„R30“: Nauja pradžia be „GT-R“ (1981-1985)
„R30“ - visiškai naujas, naujos kartos „Nissan Skyline“, kuris neturėjo nieko bendro su ankstesniais modeliais. Ant „C31 Laurel“ modelio platformos sukurtas automobilis sulaukė nemažo populiarumo. Futuristinės automobilio formos puikiai atitiko to meto laikotarpį. Ar šis modelis turėjo „GT-R“ versiją? Ne, neturėjo, nes „Nissan“ galvojo, kad žmonės dairosi į praktiškus ir ekonomiškus automobilius.
Vis dėlto, keleto „Nissan“ inžinierių iniciatyva buvo sukurta „2000RS“ versija, kuri sulaukė nemažo populiarumo tarp automobilių sporto komandų. Lengvas, vos 1130 kilogramų svėręs modelis turėjo 150 arklio galių išvystantį variklį ir puikias valdymo savybes. „Nissan“ sutiko pradėti ribotą serijinę gamybą, tačiau vargu ar kiekvienas „Nissan“ atstovas tikėjosi tokio didelio anšlago. Per metus „Nissan“ turėjo pagaminti maždaug 1000 šio modelio vienetų, tačiau buvo priversta didinti gamybos tempus.
Vos po vienerių metų, 1983, „Nissan“ pristatė galingesnę - „2000RS Turbo“ versiją, kuri turėjo turbininį FJ20ET motorą, išvystantį 190 arklio galių ir 225 NM sukimo momentą. Devinto dešimtmečio pradžioje pristatytas variklis įėjo į Japonijos automobilių industrijos istorijos knygas kaip galingiausias to meto agregatas.
„R31“: RB variklio serijos debiutas (1986-1989)
1986 metais pristatytas R31 buvo ne visiškai naujas, bet atnaujintas R30. Nepaisant tam tikrų sąlyčio taškų su „R30“, jį pakeitęs „R31“ turėjo vieną ypatingą savybę - visiškai naują „RB“ serijos benzininį variklį. „R31“ taip pat buvo pirmasis „Nissan“ modelis, kuris turėjo kompanijos inžinierių sukurtą keturių varomųjų ratų sistemą. Pastaroji vėliau buvo montuojama į „R32“, „R33“ ir „R34“ modelius.
„GTS-R“ buvo pati pačiausia „Skyline“ modelio versija. „Nissan“ po kapotu sumontavo šiek tiek patobulintą RB20DET motorą, pridėjo didesnį turbokompresorių, naują išmetimo sistemą, tarpinį suslėgto oro aušintuvą. To rezultatas - 210 arklio galia. Tuo tarpu lenktynėms paruoštas bolidas turėjo net 430 arklio galių išvystančią jėgainę.
„R32“: „Godzilla“ sugrįžimas ir dominavimas (1989-1994)
Tai jau buvo aštuntoji modelio karta, kuri buvo pristatyta 1989 metais. „Nissan“ kurdama „R32“ kartos modelį, į pagalbą pasitelkė visus įmanomus inžinerinius pajėgumus. 1989 m. „GT-R“ dar kartą nustebino pasaulį savo technologijomis - 2,6-litro darbinio tūrio variklis su eilėje išdėstytais 6 cilindrais ir dviguba turbina. RB26DETT variklis išvystė 280 AG, turėjo visų ratų pavaros ir vairavimo sistemas.
Vis dėlto, didžiausią žavesį kėlė „R32“ dominavimas autosporto arenoje. „JTCC“ pirmenybėse jis iškovojo 29 pergales iš 29. Australijoje jis laimėjo „Bathurst 1000“ varžybas 1991 ir 1992 metais, kol galiausiai dėl per didelio „Nissan Skyline“ dominavimo, tarptautinė automobilių sporto federacija nusprendė pakoreguoti „Group A“ bolidų reglamentą.
„R33“: evoliucija ir greitis (1995-1998)
1995 m. „Nissan“ specialistai tobulino „R33“ modelį, siekdami dar didesnio efektyvumo. Inžinieriai pradėjo nuo subtiliausių pokyčių - prailgino ratų bazę, kėbulo dalys buvo kuriamos galvojant apie geriausią aerodinaminį pasipriešinimą (priekinio buferio, radiatoriaus grotelių ir kapoto formų pokyčiai padidino automobilio stabilumą ir pagerino aušinimo sistemos efektyvumą). „Nissan“ specialistai taip pat akumuliatorių perkėlė į bagažinę, atsikratė nereikalingo „Skyline“ viršsvorio. Šie ir kiti pokyčiai buvo akivaizdūs lenktynių trasoje. Aerodinaminis kėbulas leido „Nissan GT-R“ lenktynių trasoje pasiekti net 270 km/h greitį.
Bent jau Niurburgringe „R33“ kartos modelis buvo net 21 sekunde greitesnis už savo pirmtaką. 1997 metais „V-Spec“ riboto leidimo versijoje buvo pristatyta visų ratų pavara su aktyviai blokuojamu diferencialu (ATTESA E-TS).
„R34“: Subtili evoliucija (1999-2002)
„R33“ vietą užėmęs „R34“ buvo subtili ir daugiausiai dėmesio sulaukusi evoliucija. „R34“ buvo aprūpintas galingesniu varikliu, svorio paskirstymas tarp ašių buvo geresnis. Vis dėlto, pakartoti „R32“ sėkmės jam nepavyko. „Nissan“ iš viso pardavė 62 000 „R34“ Skyline modelių, kai „R32“ surado beveik 300 000 pirkėjų, o „R33“ - beveik 218 000.
„GT-R“ atsiskyrimas nuo „Skyline“: „R35“ era
2007 metais buvo priimtas sprendimas atskirti „GT-R“ ir „Skyline“ modelius. „Nissan Skyline“ modelio gerbėjai turėjo nuryti karčią piliulę, nes „Skyline“ tiesiog tapo eiliniu „Infiniti“ produktu. Tuo tarpu „GT-R“ tapo „Nissan“ bendrovės inžinierių sumanumo demonstracija.
2008 metais pristatytas automobilis ne nustebino, bet sudrebino visą pasaulį. Titanų žudiku praminta mašina turėjo VR38DETT, šešių cilindrų agregatą, kuris išvystė 480 arklio galių ir 588 NM sukimo momentą. Iki 100 km/val. jis įsibėgėdavo per 3.5 sekundės ir pasiekdavo 310 km/val. maksimalų greitį.
Šiuolaikinis „GT-R R35“
Paskutinius gyvenimo metus skaičiuojanti „R35“ modelio karta iki 100 km/val. gali įsibėgėti greičiau nei 3 sekundes, ¼ mylios atstumą įveikti per maždaug 10 sekundžių ir praktiškai bet kurią lenktynių trasą įveikti greičiau negu daugelis superautomobilių. Kiekviena salono detalė yra daugelio metų darbo rezultatas. Čia puikiai dera prabanga, sportiškumas ir malonumas. Įsėdus į vidų atsiveria efektyvumo ir elegancijos pasaulis. Norite dar labiau praplėsti efektyvumo ribas? „Nissan Motorsport“ padalinys tai jau padarė. Ypatinga „GT-R“ versija turi „NISMO“ vardą.
tags: #sylendas #masinos #nissan