Bendra informacija apie Virdžinijos valstiją
Virdžinijos valstija įsikūrusi JAV rytinėje pakrantėje. Jos plotas yra 102 600 km², o gyventojų skaičius siekia 8,81 mln. Sostinė - Richmondas, kuriame 2024 metais gyveno 233 700 gyventojų, o metropolinėje statistinėje aglomeracijos teritorijoje - 1,37 mln. gyventojų. Kiti didesni valstijos miestai (2024 m. duomenimis, tūkst. gyventojų) yra Chesapeake’as (255,0), Arlingtonas (239,8), Norfolkas (231,1) ir Newport Newsas (183,1).
Geografija ir gamta
Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta Atlanto pakrantės žemuma. Valstijos vidurinėje dalyje yra dalis Piedmonto plynaukštės, o vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis, vadinama Mėlynaisiais kalnais. Juose yra ir aukščiausia Virdžinijos vieta - Rogerso kalnas (1746 m). Į vakarus nuo Mėlynųjų kalnų plyti Didysis Apalačų slėnis. Didžiausios valstijos upės - Potomacas ir Jamesas. Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmoutho apylinkėse plyti durpžemiai, o likusioje valstijos dalyje - rūgštžemiai.
Klimatas
Sausio mėnesį aukščiausia temperatūra svyruoja nuo 6 iki 8 °C, žemiausia - nuo -1 iki -4 °C. Liepos mėnesį temperatūra atitinkamai siekia 30-31 °C ir 18-21 °C. Per metus Virdžinijoje iškrinta 1000-1150 mm kritulių.
Flora ir fauna
Miškai užima apie 65 % Virdžinijos teritorijos. Daugiausia auga pušys, o kalnų šlaituose - mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijos gamtoje veisiasi triušiai, voverės, meškėnai, lapės, elniai ir juodieji lokiai.
Ekonomika ir pramonė
Virdžinijoje kasamos akmens anglys. Pramonės sektorius apima medienos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, moderniųjų technologijų, aviacijos (ypač Newport News), chemijos, naftos chemijos, farmacijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, tabako ir maisto pramonę. Taip pat vykdoma valčių, baldų, elektros ir elektronikos, žemės ūkio įrenginių, automobilių (Norfolke) gamyba ir laivų statyba (Newport News). Svarbiausias pramonės centras valstijoje yra Newport Newsas.
Žemės ūkis ir žuvininkystė
Dirbama žemė užima apie 32 % Virdžinijos teritorijos. Čia auginami tabakai, vaismedžiai (obelys, persikai), arachiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiami pieniniai galvijai ir naminiai paukščiai (kalakutai). Pajūryje gaudomos austrės ir krevetės.
Turizmas ir lankytinos vietos
Turizmas yra svarbi Virdžinijos ekonomikos dalis. Labiausiai lankomi kolonijinio laikotarpio kultūros paminklai, tokie kaip Jamestownas ir Williamsburgas. Populiarios yra G. Washingtono (Mount Vernonas) ir T. Jeffersono (Monticello) rezidencijos; pastaroji yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nuo 1987 m. Kiti traukos centrai - Virginia Beacho kurortas, Mėlynieji kalnai, Shenandoah nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.
Svarbiausi infrastruktūros objektai
Virdžinijos rytinėje pakrantėje yra NASA erdvėlaivių bandymo centras ir Vidurio Atlanto regioninis kosmoso uostas. Svarbiausi uostai - Richmondas (prie Jameso upės, priimantis jūrinius laivus), Hamptonas, Norfolkas ir Newport Newsas. Taip pat yra Chesapeake’o naftos ir Portsmoutho karinis jūrų uostai. Valstijoje veikia Vašingtono Dulleso tarptautinis oro uostas.
Istorija
Nuo 16 a. pabaigos dabartinę Virdžinijos teritoriją, kurioje gyveno čerokių, pamunkų ir kitos indėnų gentys, tyrinėjo ir vėliau kolonizavo anglai. 1607 m. buvo įkurta Jamestowno kolonija - pirma anglų nuolatinė gyvenvietė Amerikoje. Nuo 1619 m. į Virdžiniją iš Afrikos buvo vežami vergai, kurie greitai sudarė gyventojų daugumą. Valstijoje plėtotas plantacijų ūkis, daugiausia auginant tabaką.
1788 m. Virdžinija tapo 10-ąja Jungtinių Amerikos Valstijų valstija ir viena iš valstijų steigėjų. Ilgą laiką ji buvo šalies politinis centras - iš Virdžinijos kilę 10 JAV prezidentų. Per pilietinį karą 1861 m. Virdžinija prisidėjo prie atsiskiriančių Amerikos Konfederacijos valstijų, o Richmondas tapo jų sostine. Virdžinija tapo vienu svarbiausių karo veiksmų teatrų. Šiaurės vakarų apygardos nuo Virdžinijos atsiskyrė ir 1863 m. sudarė Vakarų Virdžinijos valstiją. 1870 m. Virdžinija vėl oficialiai priimta į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1891 iki 1967 m. Virdžiniją valdė demokratai.
Šarlotsvilis: istorija ir lankytinos vietos
Charlottesville yra istorinis ir kultūrinis miestas JAV Virdžinijos valstijoje, garsėjantis savo natūralia gamta, turtinga istorija ir unikaliomis lankytinomis vietomis. Šis gidas pristato populiariausias lankytinas vietas Charlottesville mieste ir jo apylinkėse, kurios praturtins bet kurio keliautojo patirtį.
Top 10 lankytinų vietų Šarlotsvilyje ir apylinkėse
-
Monticello
Monticello yra Thomas Jeffersono, trečiojo JAV prezidento, namai, išsidėstę ant kalvos su vaizdu į Charlottesville apylinkes. Šis istorinis dvaras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, yra puikus XVIII a. architektūros ir sodininkystės meno Amerikos kontekste pavyzdys. Rekomenduojama įsigyti bilietus iš anksto oficialiame Monticello puslapyje, ypač vasaros sezonu.
-
Virdžinijos universitetas (University of Virginia)
Virdžinijos universitetas (University of Virginia), įsteigtas Thomas Jeffersono 1819 m., garsėja savo unikalia architektūra, ypač Rotunda - pastatu, simbolizuojančiu universiteto centrą. Kampusas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Užsukti į UVA Grounds rekomenduojama ryte arba prieš pietus, kai studentų judėjimas dar neintensyvus. Vizitas yra nemokamas, tačiau kai kuriems muziejams reikia bilietų.
-
Downtown Mall
Downtown Mall - tai viena ilgiausių pėsčiųjų zonų Šiaurės Amerikoje, pilna jaukių parduotuvių, restoranų, meno galerijų ir koncertų salių. Lankymui rekomenduojamas savaitgalis, kai veikla yra intensyviausia.
-
Šenandoa nacionalinis parkas (Shenandoah nacionalinis parkas)
Už Charlottesville ribų esantis Šenandoa nacionalinis parkas (Shenandoah nacionalinis parkas) siūlo nepakartojamą gamtos žavesį. Rekomenduojama parankiai susiplanuoti dienos žygį ar pikniką. Parko įėjimo mokestis yra apie 30 USD automobiliui.
-
Carter Mountain Orchard
Šis vaisių sodas yra idealus taškas norint ragauti vietinių obuolių, uogų ir kitų sezoninių produktų, taip pat mėgautis nuostabiais Charlottesville apylinkių vaizdais. Verta tiksliai pasitikrinti sezoninius laikus - obuolių rinkimo sezonas trunka nuo rugpjūčio iki spalio vidurio.
-
Michie Tavern
Michie Tavern - istorinis XVIII a. pastatas, tapęs populiaria vieta, kur galima susipažinti su pietų Virginijos virtuve bei kultūra. Darbo laikas: nuo 11 iki 16 val. Darbo dienomis lankymas rekomenduojamas dažniau, o savaitgaliais - atitinkamai.
-
Highland (James Monroe dvaras)
Tai dvaras, priklausęs Jamesui Monroe, penktajam JAV prezidentui. Lankymas mokamas, bilietus galima pirkti vietoje arba internetu.
-
Fralin meno muziejus (Fralin Museum of Art)
Šis meno muziejus, priklausantis Virdžinijos universitetui (University of Virginia), demonstruoja platų meno kolekcijų spektrą nuo klasikinių kūrinių iki šiuolaikinių eksponatų. Lankymas yra nemokamas. Muziejus atidarytas antradieniais-šeštadieniais nuo 11 iki 17 val., sekmadieniais iki 16 val.
-
Rivanna pėsčiųjų takas
Rivanna pėsčiųjų takas apjuosia Charlottesville miestą, suteikdamas galimybę mėgautis gamta tiesiai miesto ribose. Prieigą prie takų galima rasti keliose miesto vietose, takas yra atviras ištisus metus.
-
Teismo aikštė
Teismo aikštė yra Charlottesville miesto širdis, kurioje dera istorinė architektūra su šiuolaikiniais barais, kavinėmis ir butikais. Ji lengvai pasiekiama pėsčiomis ar viešuoju transportu.
Šis lankytinų vietų sąrašas padės nukreipti dėmesį į svarbiausias Charlottesville lankytinas vietas ir padarys kelionę šiuo istoriniu bei kultūriniu miestu įsimintiną bei turiningą.
Ričmondas: Virdžinijos sostinė
Richmondas yra Virdžinijos valstijos sostinė. Su gretimais miestais (didesnieji - Tuckahoe, Mechanicsville’is, Petersburgas, Hopewellis, Chesteris ir kiti) jis sudaro aglomeraciją, vadinamąją metropolinę statistinę teritoriją. Šios teritorijos plotas yra 11 304 km², o gyventojų skaičius siekė 1,37 mln. 2024 m. duomenimis.
Miesto apžvalga ir transportas
Richmondas yra upių uostas, į kurį įplaukia jūriniai laivai. Miestą jungia geležinkeliai ir plentai su Vašingtonu, Norfolk‘u, Hamptonu ir daugelio kitų miestų. Į pietryčius nuo Richmondo yra tarptautinis oro uostas, aptarnavęs 4,88 mln. keleivių 2023 m.
Pramonė ir ekonomika
Richmondas yra svarbus pramonės centras, kuriame veikia tabako, chemijos ir farmacijos, tekstilės, medienos apdirbimo, popieriaus, poligrafijos, aliuminio ir kitų metalų apdirbimo įmonės (pvz., Reynolds Metals Co). Mieste taip pat yra Circuit City Stores prekybos bendrovės būstinė. Richmondo apylinkėse auginami tabakai.
Kultūra ir švietimas
Mieste veikia Virdžinijos sandraugos universitetas (įkurtas 1838 m.), privatūs Richmondo (įkurtas 1830 m.) ir Virdžinijos unijos (įkurtas 1865 m.) universitetai, taip pat privačios teologijos seminarijos. Yra Virdžinijos biblioteka (įkurta 1823 m.). Netoli Richmondo yra JAV pilietinio karo mūšių vietos (Richmond National Battlefield Park, įkurtas 1936 m. ir 1966 m. įtrauktas į JAV istorinių objektų nacionalinį registrą). Mieste veikia Barksdale’io, Virdžinijos vaikų Theatre IV, operos, baleto teatrai, scenos menų centras Richmond CenterStage ir Richmondo simfoninis orkestras. Prie Richmondo yra tarptautinių automobilių lenktynių trasa, kurioje vyksta NASCAR lenktynės.
Istorinė reikšmė
Miesto pradžia siekia 1645 m., kai buvo pastatytas Charleso fortas. Nuo 1733 m. aplink fortą kūrėsi gyvenvietė. Nuo 1779 m. Richmondas tapo Virdžinijos valstijos sostine. Per JAV nepriklausomybės karą 1781 m. miestą nuniokojo ir iš dalies sudegino Didžiosios Britanijos kariuomenė. 1782 m. Richmondas gavo miesto teises. 19 a. miestas toliau vystėsi ir augo.
tags: #jav #virdzinijos #respublika #fordly #gyvenviete