„Subaru“ (tariama sùbaru) yra japonų automobilių gamintojas, kurio pavadinimas ir logotipas turi gilią simbolinę reikšmę. Japonų kalba „Subaru“ reiškia žvaigždžių spiečių Sietyną (Plejades), kuris yra pavaizduotas ir markės logotipe. Nors Sietyno žvaigždyne, dar žinomame Septynių Seserų Plejadžių vardu, plika akimi matomos tik šešios žvaigždės, „Subaru“ logotipe jos simbolizuoja penkias įmones, kurios po Antrojo pasaulinio karo susijungė į vieną didelę kompaniją. Šešių žvaigždžių susiliejimas simbolizuoja „Fuji Heavy Industries“ įkūrimą iš penkių „Nakajima Aircraft“ šaknis turėjusių bendrovių, vėliau įsigijusių ir susijungusių su jomis - tai atspindi „Subaru“ vienybę ir stiprybę. Japonų astrologijoje Sietynas taip pat simbolizuoja atgimimą ir ištvermę. Beje, „Subaru“ buvo pirmasis prekės ženklas, savo transporto priemonėms naudojęs japonišką pavadinimą.
Nors ir būdama mažesnė už konkurentų kompanijas, „Subaru“ daugelį metų yra itin pelninga. „Subaru“ automobilių savininkai neretai vadina juos mažybiniais vardais: Jungtinėje Karalystėje - „Scooby“ arba „Scooby-Doo“, o JAV - „Subie“ arba „Subie-Doo“.
Pradžia ir vardas: nuo aviacijos iki „Subaru“
„Subaru“ ištakos siekia 1917 metus, kai Chikuhei Nakajima įkūrė „The Aircraft Research Laboratory“. Ši laboratorija 1918 metais buvo pervadinta į „Nakajima Aircraft Factory“, kuri vėliau, 1931 metais, buvo suskaidyta į 12 mažesnių kompanijų. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos „Fuji Heavy Industries“ (dabartinės „Subaru Corporation“ pirmtakės) didžiausią dėmesį skyrė lėktuvų gamybai.
Karo pabaiga stipriai pakeitė Japonijos pramonę. Atsiradus finansiniams sunkumams ir dingo ginkluotės užsakymams, visuomenėje atsirado naujų poreikių. Korporacija ne kartą išgyveno reorganizaciją, dalijosi ir vėl būrėsi į krūvą. 1953 metais buvo įkurta „Subaru“ automobilius gaminanti kompanija, o 1953-1955 metais, penkioms iš šių įmonių susijungus, susikūrė „Fuji Heavy Industries“. Galiausiai, 2017 m. balandžio 1 d., ji buvo pervadinta į „Subaru Corporation“. Šeštojo dešimtmečio viduryje Kenji Kita, „Fuji Heavy Industries“ vadovas, prasitarė, kad norėtų, jog kompanija įsilietų į automobilių pramonę, o naujai markei buvo pasiūlytas „Subaru“ - japoniškas Sietyno žvaigždžių spiečiaus pavadinimas.
Pirmieji žingsniai automobilių pramonėje
„Subaru 1500“ (projektas P1): drąsi, bet nelengva pradžia
Po karo, iš turėtų dalių buvo surinkinėjami motoroleriai „Rabbit“. „Subaru“ projektas P1 žymėjo pirmąjį kompanijos žingsnį į ratuotą techniką. Buvo pradėtas projektas, kodiniu pavadinimu P1, kuris turėjo būti praktiškas automobilis, tinkantis masėms. P1 buvo keturių durų sedanas su varikliu priekyje ir galiniais varomaisiais ratais. Buvo pasitelkti 1,5 litrų keturių cilindrų varikliai: vienas, kurio konstrukcija buvo pasiskolinta iš „Peugeot 202“, išvystė 35,3 kW, kitas, sukurtas Japonijoje - 40,5 kW.
P1 buvo pradėtas gaminti 1954 metais ir, dėl savo variklio darbinio tūrio, pavadintas „Subaru 1500“. Nors pirmasis „Subaru“ automobilis nebuvo labai išvaizdus, jis pasižymėjo kompaktišku kėbulu, vientisa monokoko konstrukcija ir palyginti erdviu salonu. Iškart tapo aišku, kad šis automobilis puikiai tiks taksi firmoms. 6 tokie automobiliai pateko į taksi įmonių rankas Isezakio, Otos ir Hondžo miestuose ir, pasakojama, šį vaidmenį atliko neblogai.
Vis dėlto, modeliui buvo lemta žlugti. Kompanija nebuvo pasiruošusi masinei gamybai - pagaminta buvo tik apie 20 „Subaru 1500“ vienetų. Tiekimo grandinė nebuvo tinkamai sureguliuota, o pati kompanija nebuvo visiškai įsitikinusi savo naujuoju produktu. Tačiau būtent neišvaizdusis ir lėtas „Subaru 1500“ buvo pirmasis garsiosios markės automobilis ir, iki pasirodant BRZ, vienintelis su varikliu priekyje ir galiniais varomaisiais ratais.
„Subaru 360“: „liaudies automobilis“ ir proveržis
Automobilių pasaulyje „Subaru“ vardas nuskambėjo 1958 metais, kai buvo pristatytas antrasis šios markės automobilis - „Subaru 360“, kurio dizainą sukūrė Šinroku Momose. Jis dažnai klaidingai laikomas pirmuoju „Subaru“ automobiliu. Japonijos vyriausybė skatino gamintojus kurti „liaudies automobilio“ koncepciją atitinkančius modelius: būtent toks ir buvo „Subaru 360“ - mažas automobilis, priimtinas vietos pirkėjams. Šis modelis buvo gerokai sėkmingesnis, vienu metu Japonijoje tapęs vienu iš populiariausių, o tūkstančiai šių automobilių pasiekė net JAV krantus. Iš esmės būtent „Subaru 360“ ir įtvirtino „Subaru“ vardą automobilių istorijoje.
Technologiniai proveržiai ir legendiniai modeliai
„Subaru“ tikrai nėra vienas iš tų gamintojų, kurį galima sutapatinti su kitais. Kitoks požiūris ir siekis kurti automobilius, pasižyminčius kitokiomis savybėmis, yra „Subaru“ markės stiprybė. Aviacijoje, kuri buvo ir tebėra svarbi veiklos sritis, būtinas bekompromisis patikimumas ir naujausios technologijos, originalūs sprendimai ir ilgaamžiškumas - šis požiūris atsispindi ir automobilių gamyboje. Nuo pirmojo Japonijos reaktyvinio lėktuvo T-1 skrydžio 1958 m., „Subaru“ tobulino savo technologijas dalyvaudama vietinėse orlaivių kūrimo ir tarptautinėse bendrose plėtros programose.
Opozicinis variklis: „Boxer“ filosofijos gimimas (1966 m.)
1966 metais „Subaru“ pristatė savo unikalų opozicinį variklį, dar žinomą kaip „Boxer“ variklis. Dabar opozicinį motorą daugelis kompanijų pasirinktų dėl mažesnio svorio, kompaktiškumo ir galimybės labai lengvai pasiekti geriausią svorio paskirstymą tarp ašių. „Subaru“ jau kurį laiką norėjo sukurti kompaktinės klasės automobilį, kuriame tilptų keturi arba penki suaugusieji. Verta paminėti, jog „Subaru“ svarstė sukurti automobilį, kurio variklis būtų aušinamas oru, tačiau dėl Japonijoje galiojusių taršos reikalavimų pirmasis „Subaru“ opozicinis variklis turėjo modernią aušinimo sistemą.
„All-Wheel Drive“ ir „Subaru Leone“ (1972 m.)
1971 metais „Subaru“ sugebėjo pademonstruoti, kad gali patenkinti didelių įmonių poreikius. Tais metais sukurtas modelis buvo sukurtas atsižvelgiant į „Tohoku Electric Power“ reikalavimus. Iki tol ši didžiulė įmonė naudojo eilę skirtingų „Jeep Willy's“ visureigių, tačiau metams bėgant vis daugiau darbuotojų norėjo, kad darbui skirta mašina būtų ne tik pravaži, bet ir patogi. Oficialiai „Subaru“ pagamino 8 padidinto pravažumo automobilius, kuriuos gamintojas 2008 metais perpirko atgal ir atliko pilnavertę restauraciją.
Būtent technologinis proveržis ir drąsa priimant netradicinius sprendimus leido pasiūlyti rinkai „Subaru Leone“, pristatytą 1972 metų rudenį. Tai buvo pirmasis Japonijoje pagamintas masinis „All Wheel Drive“ (visų ratų pavarą) turintis automobilis. Jo receptas: keturių varančiųjų ratų pavara, opozicinis variklis ir berėmės durys. „Subaru Leone“ buvo gaminamas su keliais skirtingais kėbulo tipais: universalo, sedano ir netgi kupė. 1972 metais įvyko dar vienas labai svarbus įvykis: Noriyuki Koseki iš Japonijos į Jungtines Valstijas atsiplukdė modifikuotą „Subaru Leone“ automobilį, turintį keturių varančiųjų ratų pavarą, ir su juo dalyvavo „Baja 1000“ bekelės varžybose, oficialiai pareiškęs, jog tai pirmasis ralio bolidas su keturių varančiųjų ratų pavara. Galima drąsiai sakyti, kad būtent „Subaru“ paskatino tikrą universalų bumą - pravažumu garsėjantys modeliai tapo itin populiarūs dėl savo talpumo ir daugiafunkciškumo.
Šešių cilindrų variklių evoliucija (1988-2019 m.)
1988 metais „Subaru“ pristatė savo šešių cilindrų konfigūracijos variklį. Deja, pirmosios variklių kartos karjera buvo pakankamai trumpa ir gamyboje išbuvo vos trejus metus. Trečioji ir paskutinė šešių cilindrų variklių karta pasirodė 2001 metais ir gamyboje išbuvo iki 2019-ųjų. Dėl griežtėjančių taršos reikalavimų „Subaru“ perėjo prie mažesnio tūrio turbininių motorų, kurie gali pasiūlyti panašaus pobūdžio dinamiką suvartodami gerokai mažiau degalų.
„Subaru Legacy“: žingsnis į vidutinę klasę ir WRC (1989 m.)
1989 metais pasirodė „Subaru Legacy“ - automobilis, kurio pagalba „Subaru“ įžengė į vidutinės klasės automobilių segmentą. „Legacy“ buvo sukurtas siekiant pažaboti „Toyota“ ir „Honda“ dominavimą šiame segmente. Europiečių dėmesį patraukė „Legacy RS Turbo“ versija. Ją ypatingai stipriai pamėgo ūkininkai, kuriems patiko, jog „Legacy“ universalas turėjo keturių varančiųjų ratų pavarą bei gyvybingą turbininį motorą.
Vis dėlto, ryškiausias šio modelio momentas įvyko, kai „Subaru“ pirmą kartą startavo Pasaulio ralio čempionate (WRC). Didžiulį potencialą pademonstravęs automobilis leido sužibėti tokiems lenktynininkams kaip Markku Alen, Colinui McRae ir Ari Vatanenui, ir padėjo labai tvirtus pamatus „Subaru“ Pasaulio ralio čempionato programai, kuri tęsėsi iki pat 2008 metų.
„Subaru Impreza“: Europos rinkos užkariavimas (1992 m.)
1992 metais pasirodė dar vienas ypatingai svarbus modelis - „Subaru Impreza“, kuris „Subaru“ kompanijai atvėrė duris į europiečių širdis. Automobilių entuziastams buvo sukurtos net kelios versijos. Bent jau Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje didžiulio susidomėjimo sulaukė „GT Turbo“ vardu vadinamos versijos, kurios užimdavo tarpinę poziciją tarp standartinių ir grynakraujų „WRX STI“ modelių.
„Outback“ ir „Forester“: padidinto pravažumo automobilių era (1996-1997 m.)
Metams bėgant, padidinto pravažumo automobilių formulė tapo neįtikėtinai populiari. 1996 metais pasirodęs padidinto pravažumo universalas - „Outback“ - pasiūlė tai, ko troško daugelis. Praėjus vieneriems metams, 1997 metais, „Subaru“ pristatė dar vieną bestselerį - pirmos kartos „Forester“. Lyg ir visureigis, lyg ir ne, bet kone idealiai atitinkantis europiečių poreikius, „Forester“ netrukus tapo vienu iš trijų ramsčių, kuriuo remiasi „Subaru“.
„Boxer Diesel“: iššūkiai ir patikimumas (2008 m.)
2008 metais pasirodžiusi pirmoji „Subaru“ dyzelinių variklių karta buvo peikiama dėl daugybės priežasčių: nesandarių purkštukų, lūžinėjančių alkūninių velenų ar pradegančių stūmoklių. Vis dėlto, „Subaru“ inžinieriams sugebėjus išspręsti pirmines problemas, vėliau (nuo 2010 metų) į skirtingus „Subaru“ modelius montuoti dyzeliai buvo kur kas kantresni ir patikimesni.
„Subaru“ filosofija, dabartis ir ateitis
Pirmasis „Subaru“ pagamintas automobilis ir visi vėliau sukurti modeliai atitiko gamintojo požiūrį: aviacijoje, kuri buvo ir tebėra svarbi veiklos sritis, būtinas bekompromisis patikimumas ir naujausios technologijos, originalūs sprendimai ir ilgaamžiškumas. „Subaru“ visada prioritetu vadino saugumą, todėl pažangi vairuotojo pagalbos sistema „EyeSight“ tapo dar vienu pavyzdžiu kitiems gamintojams ir saugumo etalonu vairuotojams.
„Subaru“ visada buvo sportišką DNR turintis automobilių gamintojas. Pergalės pasaulio ralio čempionate, tiek vairuotojų, tiek gamintojų įskaitose, bei greičio rekordai pavertė šį gamintoją kultiniu automobilių sporto gerbėjų akyse. Buvo ir yra akivaizdu, kad kiekvienas standartinis „Subaru“ modelis kažkuo primena pergales lenktynių trasose iškovojusius automobilius. O tie, kas tikrai mėgsta greitį, turėdavo daug pasirinkimo galimybių - nuo išskirtinio BRZ modelio iki STI santrumpą pavadinime turinčių versijų.
„Subaru EyeSight“ apžvalga
Gamintojas lieka ištikimas savo tradicijoms - opoziciniai „Boxer“ varikliai bei visų varomųjų ratų pavara (Symmetrical All-Wheel Drive) ir šiandien yra „Subaru“ vizitinė kortelė. Šiandien „Subaru“ gamyklose Japonijoje ir JAV kasmet pagaminama apie 1 200 000 automobilių. 2021 metais gamintojui buvo jubiliejiniai - per visą istoriją buvo pagaminta 20 milijonų AWD automobilių.
Tačiau laikmetis diktuoja naujas tendencijas, todėl „Subaru“ drauge su „Toyota Motor Corporation“ sukūrė elektromobilį „Solterra“. Dabartinis gamintojo šūkis teikti „malonumą ir ramybę“ atspindi tai, kas buvo aktualu ir po Antrojo pasaulinio karo, ir dabar - praturtinti žmonių širdis ir gyvenimus, būnant šalia savo klientų ir visuomenės.
„Subaru“ Lietuvoje
Lietuvoje „Subaru“ atstovai veikia nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio. „Autoerdvė“ savo veiklą pradėjo 1995 metais ir daugiau nei du dešimtmečius veikė kaip didžiausias nepriklausomas „Subaru“ serviso centras Lietuvoje. Per šį laikotarpį buvo aptarnauta per 60 tūkstančių serviso klientų. „Iš meilės „Subaru“ - taip galima apibūdinti ilgą „Autoerdvės“ ir šio išskirtinio automobilių gamintojo bendradarbiavimo istoriją. Tapę oficialiu „Subaru“ atstovu, savo serviso darbuotojų kompetenciją bei ilgalaikę patirtį jie laiko didžiausiu savo pranašumu.
Toks yra ir seniausio Lietuvoje veikiančio „Subaru“ įgaliotojo atstovo, bendrovės „JMA centras“, tikslas. „JMA centras“ šiandien gali pasiūlyti ne tik naujausius gamintojo modelius, aukščiausios kokybės remonto paslaugas bet kuriam „Subaru“ modeliui, bet ir buria japoniškos technikos gerbėjų bendruomenę. „Džiaugiamės, galėdami paminėti solidų „Subaru“ gimtadienį. Visada žinojome, kad „Subaru“ automobilius renkasi tie, kurie yra inovatyvūs, drąsūs, mėgstantys ir vertinantys patikimumą, saugumą bei išskirtinumą. Todėl tikimės, kad žvaigždės „Subaru“ logotipe buvo ir išliks kelrodžiu kiekvienam vairuotojui“, - sako „JMA centro“ vadovas Vykintas Kezys.
Svarbiausios „Subaru Corporation“ istorijos datos
- 1917 m.: Chikuhei Nakajima įkuria Orlaivių tyrimų laboratoriją.
- 1918 m.: Orlaivių tyrimų laboratorija pervadinta į „Nakajima Aircraft Factory“.
- 1953 m. liepos 15 d.: Įkuriama „Subaru“ automobilius gaminanti kompanija (vėliau „Fuji Heavy Industries“).
- 1954 m.: Pradedamas gaminti pirmasis automobilis - „Subaru 1500“.
- 1958 m.: Pristatomas „Subaru 360“ - pirmasis sėkmingas markės modelis; pirmasis Japonijos reaktyvinio lėktuvo T-1 skrydis.
- 1966 m.: Pristatomas unikalus opozicinis „Boxer“ variklis.
- 1972 m.: Pristatomas „Subaru Leone“ ir simetriška visų varančiųjų ratų sistema (AWD).
- 1988 m.: Pristatoma pirmoji šešių cilindrų variklių karta.
- 1989 m.: Pristatomas „Subaru Legacy“ ir „Subaru“ debiutuoja Pasaulio ralio čempionate.
- 1992 m.: Pristatomas „Subaru Impreza“.
- 1996 m.: Pasirodo padidinto pravažumo universalas „Outback“.
- 1997 m.: Pristatomas pirmos kartos „Forester“.
- 2001 m.: Pristatoma trečioji ir paskutinė šešių cilindrų variklių karta.
- 2008 m.: Pristatoma pirmoji „Subaru“ dyzelinių variklių karta.
- 2017 m. balandžio 1 d.: „Fuji Heavy Industries“ pervadinta į „Subaru Corporation“.
- 2019 m.: Baigiama šešių cilindrų variklių gamyba.
- 2021 m.: Pagaminta 20 milijonų AWD automobilių.
tags: #subaru #masinos #gamintojas