Kompaktiškas visureigis „Subaru Forester“ yra mėgstamas dėl savo patikimumo ir tvirtumo. Šis modelis gaminamas Gunma prefektūroje, Japonijoje, „Subaru-cho“ ir „Yajima“ gamyklose. Skirtingai nuo daugelio automobilių gamintojų, kurie perkelia savo gamyklas į užsienį, „Subaru Forester“ išlaiko savo japoniškas šaknis. Gamybos vieta yra svarbus veiksnys renkantis automobilį, nes ji gali atspindėti jo kokybę, patikimumą ir vertę.
„Subaru Forester“ Gamyba Japonijoje: Centras ir Kokybės Standartai
„Subaru“ visame pasaulyje demonstruoja atsidavimą kokybei, orientuodamasi į specializuotas gamyklas ir vengdama per didelio išsiplėtimo. „Subaru“ gamybos širdis yra Gunma prefektūroje, Japonijoje, kur „Yajima“ gamykloje dirba maždaug 3000 darbuotojų. Kartu „Subaru-cho“ ir „Yajima“ gamyklos gamina visus „Forester“ modelius. Šios japoniškos gamyklos turi griežtus kokybės kontrolės procesus, užtikrinančius, kad kiekvienas „Forester“ automobilis atitiktų aukščiausius standartus. Visi „Forester“ modeliai gaminami Japonijoje, skirtingai nuo kitų „Subaru“ modelių, kurie gaminami Indianos gamykloje JAV. Toks susitelkimas padeda kiekvienai gamyklai tapti savo srities eksperte, o tai, kad „Forester“ gamyba išlieka Japonijoje, rodo „Subaru“ įsipareigojimą kokybei.
„Subaru Forester“ kelionę į Amerikos kelius pradeda su kruopščiu planavimu. Gamintojas neplėtoja savo gamybos per daug skirtingose šalyse. Nors daugelis mano, kad visi Amerikoje parduodami „Subaru“ automobiliai yra pagaminti ten, „Subaru Forester“ nėra gaminamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kiekvienas „Forester“, parduodamas Amerikoje, atkeliauja iš Japonijos. „Subaru“ Gunma prefektūros kompleksas gamina visus „Forester“ modelius pasauliui. „Forester“ automobiliai iš Japonijos kerta Ramųjį vandenyną, kad pasiektų Amerikos pirkėjus. Kiekvienas „Subaru Forester“ gaminamas laikantis aukščiausių gamybos ir kokybės kontrolės standartų, o žinojimas, iš kur kilęs jūsų „Subaru Forester“, atskleidžia jo tikrąją vertę.
„Subaru“ Korporacijos Istorija ir Filosofija
Įkūrimas ir prekės ženklo filosofija
Subaru Corporation, įkurta 1953 metais, yra „Subaru“ gamintojas. Prieš 70 metų Japonijoje įkurta kompanija 1953 m. liepos 15 d. buvo pavadinta „Subaru Corporation“. „Subaru“ japonų kalboje reiškia Sietyno žvaigždyną ir simbolizuoja atgimimą bei ištvermę. „Subaru“ buvo pirmasis prekės ženklas, savo transporto priemonėms naudojęs japonišką pavadinimą. Pavadinimas „Subaru“ taip pat reiškia „susivienyti“. Šešios žvaigždės logotipe simbolizuoja šešis švytinčius padalinius - penkias įmones, susijungusias ir sukūrusias šeštą, didžiąją žvaigždę - „Fuji Heavy Industries“. Trečioji logotipo versija buvo pristatyta atidarant naują „Subaru“ centrinį biurą Šindžiuku rajone, Tokijuje. Logotipas yra daugiau nei simbolis - tai pažadas.
„Subaru“ sėkmė grindžiama ilgamete inžinerijos tobulinimo patirtimi. Kompanijos filosofija, prasidėjusi 1953 m., orientuojasi į inovacijas ir patikimumą, atspindinti siekį užtikrinti našumą ir praktiškumą. „Subaru“ požiūris, kilęs iš aviacijos - kuri buvo ir tebėra svarbi veiklos sritis - reikalauja bekompromisio patikimumo, naujausių technologijų, originalių sprendimų ir ilgaamžiškumo. Nors „Subaru“ markė šiemet mini 67-ąjį gimtadienį, ji tikrai nėra vienas iš tų gamintojų, kurį galima sutapatinti su kitais, net ir kilusiais iš tos pačios šalies. Kitoks požiūris ir siekis kurti automobilius, pasižyminčius išskirtinėmis savybėmis, yra „Subaru“ markės stiprybė.
„Subaru“ istorija
Svarbiausi „Subaru“ istorijos etapai
„Subaru“ inžinieriai kuria kiekvieną modelį atsižvelgdami į šeimos poreikius, o inovacijos yra jų prioritetas. Nuolat tobulinamos technologijos, tokios kaip „BOXER“ variklis ir „Symmetrical All-Wheel Drive“ (simetrinė visų ratų pavara), tapo „Subaru“ vizitine kortele. Unikalus opozicinis variklis buvo pristatytas 1966 metais, o simetriška visų varančiųjų ratų sistema žinoma nuo 1972 metų. Šiandien „Subaru“ gamyklose Japonijoje ir JAV kasmet pagaminama apie 1 200 000 automobilių.
1958 m. - „Subaru 360“: Liaudies automobilio debiutas
Automobilių pasaulyje „Subaru“ vardas nuskambėjo 1958 m., kai Japonijos vyriausybė skatino gamintojus kurti „liaudies automobilio“ koncepciją atitinkančius modelius. Būtent toks ir buvo pirmasis automobilis, pavadintas Subaru 360 - mažas automobilis, priimtinas vietos pirkėjams.
1966 m. - Opozicinių „Boxer“ variklių eros pradžia
1966-ieji tapo pradžių pradžia opozicinių variklių gamyboje. Nors dabar daugelis kompanijų opozicinį motorą pasirinktų dėl mažesnio svorio, kompaktiškumo ir geriausio svorio paskirstymo tarp ašių, „Subaru“ jau kurį laiką norėjo sukurti kompaktinės klasės automobilį keturiems ar penkiems suaugusiems. Pirmasis „Subaru“ opozicinis variklis turėjo modernią aušinimo sistemą, nors iš pradžių buvo svarstoma apie oru aušinamą variklį, tačiau tai pakeitė Japonijoje galioję taršos reikalavimai.
1971 m. - Visureigių sprendimai įmonėms
1971 m. „Subaru“ sukūrė modelį, atsižvelgiant į „Tohoku Electric Power“ reikalavimus, taip pademonstruodama gebėjimą patenkinti didelių įmonių poreikius. Iki tol ši didžiulė įmonė naudojo „Jeep Willy's“ visureigius, leidžiančius specialistams pasiekti atokesnius šalies kampelius. Tačiau metams bėgant darbuotojai pageidavo, kad darbinė mašina būtų ne tik pravaži, bet ir patogi. Oficialiais duomenimis, „Subaru“ pagamino 8 padidinto pravažumo automobilius, kuriuos gamintojas 2008-aisiais perpirko atgal ir atliko pilnavertę restauraciją.
1972 m. - „Subaru Leone“ ir simetriškos visų ratų pavaros debiutas
1972-ųjų rudenį „Subaru“ pristatė naują modelį - „Subaru Leone“. Šis automobilis pasižymėjo keturių varančiųjų ratų pavara, opoziciniu varikliu ir berėmėmis durimis. „Subaru Leone“ buvo gaminamas su keliais skirtingais kėbulo tipais: universalo, sedano ir kupė. Tais pačiais metais Noriyuki Koseki iš Japonijos į Jungtines Valstijas atplukdė modifikuotą „Subaru Leone“ su keturių varančiųjų ratų pavara, su kuriuo dalyvavo „Baja 1000“ bekelės varžybose ir oficialiai pareiškė, jog tai pirmasis ralio bolidas su keturių varančiųjų ratų pavara.
1989 m. - „Subaru Legacy“ ir Pasaulio ralio čempionato pradžia
1989 m. „Subaru“ įžengė į vidutinės klasės automobilių segmentą su modeliu „Subaru Legacy“, sukurtu siekiant konkuruoti su „Toyota“ ir „Honda“. Europiečių dėmesį patraukė „Legacy RS Turbo“ versija, kurią ypač pamėgo ūkininkai dėl keturių varančiųjų ratų pavaros ir gyvybingo turbininio motoro. Svarbiausias „Legacy“ momentas įvyko, kai „Subaru“ pirmą kartą startavo Pasaulio ralio čempionate. Automobilis pademonstravo didžiulį potencialą, leidusį sužibėti tokiems lenktynininkams kaip Markku Alen, Kolinas McRae ir Ari Vatanenas, ir padėjo tvirtus pamatus „Subaru“ Pasaulio ralio čempionato programai, kuri tęsėsi iki pat 2008 m.
1988/2001 m. - Šešių cilindrų variklių evoliucija
Šešių cilindrų konfigūracijos variklių karjera buvo gana trumpa. Pirmoji variklių karta gamyboje išbuvo vos trejus metus. Trečioji ir paskutinė šešių cilindrų variklių karta pasirodė 2001-aisiais ir gamyboje išbuvo iki 2019-ųjų. Dėl griežtėjančių taršos reikalavimų „Subaru“ perėjo prie mažesnio tūrio turbininių motorų, kurie gali pasiūlyti panašaus pobūdžio dinamiką, suvartodami gerokai mažiau degalų.
1992 m. - „Subaru Impreza“ ir europiečių širdys
Dar vienas ypatingai svarbus modelis, atvėręs „Subaru“ kompanijai duris į europiečių širdis, buvo „Subaru Impreza“. Automobilių entuziastams buvo sukurtos kelios versijos, o D. Britanijoje ir Vokietijoje didžiulio susidomėjimo sulaukė „GT Turbo“ versijos, užėmusios tarpinę poziciją tarp standartinių ir grynakraujų „WRX STI“ modelių.
2008 m. - Dyzelinių variklių patirtis
Pirmoji „Subaru“ dyzelinių variklių karta buvo kritikuojama dėl daugybės priežasčių: nesandarių purkštukų, lūžinėjančių alkūninių velenų ar pradegančių stūmoklių. Vis dėlto, „Subaru“ inžinieriams sugebėjus išspręsti pirmines problemas, vėliau (nuo 2010 metų) į skirtingus „Subaru“ modelius montuoti dyzeliai buvo kur kas kantresni ir patikimesni.
Šiuolaikinės inovacijos: „Solterra“ ir AWD
Šiuolaikinis laikmetis diktuoja naujas tendencijas, todėl „Subaru“ drauge su „Toyota Motor Corporation“ sukūrė elektromobilį „Solterra“. 2021 m. gamintojui buvo jubiliejiniai - per visą istoriją buvo pagaminta 20 milijonų AWD automobilių.
„Subaru Forester“ Evoliucija ir Savybės
„Forester“: Nuo debiuto iki naujausių modelių
1996-aisiais pasirodęs padidinto pravažumo universalas „Outback“ pasiūlė tai, ko troško daugelis, ir metams bėgant ši formulė tapo neįtikėtinai populiari. Praėjus vieneriems metams, „Subaru“ pristatė dar vieną bestselerį - pirmos kartos „Subaru Forester“. Lyg ir visureigis, lyg ir ne, bet kone idealiai atitinkantis europiečių poreikius, jis netrukus tapo vienu iš trijų ramsčių, kuriuo remiasi „Subaru“.
Nuo „Subaru Forester“ pasirodymo pradžios 1997 m. iš viso parduota per 3,8 mln. šių automobilių, ir jis tapo perkamiausiu pasaulyje „Subaru“ modeliu. Keturiais ratais nuolat varomas „Subaru Forester“ skaičiuoja jau keturias kartas, turėdamas nuolat besiplečiantį mylėtojų ratą. 2016 metais „Subaru“ atnaujino ketvirtos kartos visureigį „Forester“. Šios markės fanai tikriausiai sutiks, kad „Forester“ tikrai galima vadinti visureigiu, nes jis dažnai nepraranda savo statuso nuvažiavęs nuo asfalto.
Atnaujintas ketvirtos kartos „Forester“ didelių išorės pokyčių negavo, tačiau subtilūs atnaujinimai suteikė šiam automobiliui daugiau solidumo. „Forester“ gavo naują bamperį ir naujos formos priekinius „Bi-LED“ žibintus.
„Subaru Global Platform“ ir saugumas
Naujasis „Subaru“ automobilis, sukonstruotas ant modulinės platformos („Subaru Global Platform“), užtikrina aukštesnį saugumo lygį nei visi ankstesni „Subaru“ modeliai. Naujasis „Forester“ yra trečias modelis, sukonstruotas ant šios platformos, kuri praėjusiais metais labai prisidėjo prie „Impreza“ ir „XV“ rezultatų atliekant „Euro NCAP“ saugumo bandymus - jie pripažinti saugiausiais klasėje.
Kokybės kontrolė yra didelė „Subaru“ proceso dalis. Kokybės komandos stengiasi išlaikyti aukštus standartus, naudodamos naujausius įrankius ir metodus. Surinkimo linijos veikia preciziškai kiekvienoje „Subaru“ gamykloje, o kvalifikuoti darbuotojai laikosi griežtų procedūrų. „BOXER“ variklio montavimas yra ypatingas procesas, reikalaujantis specialių įrankių ir apmokymo. „Symmetrical All-Wheel Drive“ sistema taip pat kruopščiai montuojama, ir kiekvienas sujungimas yra tikrinamas bei patvirtinamas.
„Subaru“ testuoja savo automobilius daugiau, nei reikalauja pramonės standartai. Atliekami avarijų modeliavimai ir realaus pasaulio bandymai su kiekvienu modeliu, naudojant pažangias laboratorijas. Kiekvienas „Forester“ prieš išvykdamas iš gamyklų pereina pilną saugos patikrą, apimančią konstrukcijos vientisumą ir saugos sistemų funkcionalumą.
„Subaru Forester e-BOXER“: Matmenys ir techninės charakteristikos
„Subaru“ inžinieriai patobulino naująjį „Forester“ modelį, kuris tapo šiek tiek daugiau nei centimetru ilgesnis ir dviem centimetrais platesnis. Automobilis išsiskiria erdvesniu salonu ir didele prošvaisa (220 mm), nors jo aukštis šiek tiek ir sumažėjo. 30 mm padidėjusi važiuoklės bazė užtikrina dar stabilesnį valdymą.
Naujasis „Forester“ pristatomas su naujausiu „Subaru“ galios agregatu - „Subaru e-BOXER“. Šios technologijos pagrindas - 2 litrų tiesioginio įpurškimo opozicinis variklis, veikiantis kartu su elektriniu varikliu, integruotu „Lineartronic“ pavarų dėžėje (variatorius). „e-BOXER“ galios agregatas komplektuojamas su 118,4 V sistema, kuri įkraunama važiavimo metu. Ši sistema padidina varančiųjų ratų galią 17 AG, o sukimo momentą - 65 Nm. Naujasis „Forester“ galės nuvažiuoti apie 2 kilometrus varomas vien elektra. Lietuvoje naujasis „Forester“ pasirodys rudenį, kartu su „Subaru XV“ modeliu, kuriam taip pat bus siūlomas „e-BOXER“ galios agregatas.
| Parametras | Vertė |
|---|---|
| Ilgis | 4625 mm (+15) |
| Plotis | 1815 mm (+20) |
| Aukštis | 1730 cm (-5) |
| Važiuoklės bazė | 2670 mm (+30) |
| Prošvaisa | 220 mm |
| Variklis | 2 l 16 V DOHC tiesioginio įpurškimo opozicinis |
| Galia | 150 AG esant 5600-6000 aps./min. |
| Sukimo momentas | 194 Nm esant 4000 aps./min. |
| Elektrinis variklis | 16,7 AG, 65 Nm |
| Akumuliatorius | Ličio jonų, 118,4 V, 13,5 kWh |
| Transmisija | 7 pakopų „Lineartronic“ |
| Pavaros sistema | simetriškoji visų varančiųjų ratų sistema |
Atnaujinto ketvirtos kartos „Forester“ įvertinimas
Atnaujinto ketvirtos kartos „Forester“ variklis yra suporuotas su automatine bepakope CVT pavarų dėže, kuri gali vėluoti, kai maksimaliai nuspaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Dyzelinio variklio, CVT pavarų dėžės ir nuolat visų keturių varomų ratų trio mėgsta dyzeliną, tačiau važiuojant užmiestyje 130 km/h greičiu vidutinės kuro sąnaudos gana geros - 6,4 l/100 km. Gamintojas teigia, kad užmiestyje „Forester“ turėtų užtekti 5,4 litro degalų, o mieste - 7,3 litro.
Pavažinėjus dyzeliniu, atnaujintu „Forester“, galima drąsiai teigti, kad jo garso izoliacija yra puiki - būtent tai akcentuoja ir pats gamintojas, kuris pasistengė sumažinti juntamo triukšmo lygį viduje. Važiuojant variklis murkia maloniai ir net gali būti sunku pasakyti, kad tai yra dyzelinė jėgainė - ji visiškai neišsiduoda. Apskritai, „Subaru Forester“ rieda labai smagiai, minkšta važiuoklė gerai sugeria nelygumus, ypač tai juntama važiuojant prastesniais keliais, žvyrkeliais ar nelygiais miško keliukais - čia jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Verta dar kartą akcentuoti tai, kad į bekelę „Forester“ gali leistis drąsiai - žinoma, reikia nepervertinti jo galimybių. Tačiau tai tikras lyderis, turintis didžiausią prošvaisą segmente - 220 mm ir legendinę „Subaru“ keturių varomųjų ratų sistemą. Aukšta vairuotojo sėdėsena leidžia plačiai viską matyti, o panoraminis stogas suteikia erdvės pojūtį. Tačiau odinės sėdynės turi per mažą šoninį prilaikymą: greitai važiuojant vingiuotais keliais vairuotojas turi kur įsikibti (į vairą), o keleivis gali slidinėti po sėdynę. Interjere naudojamos medžiagos yra geros, tačiau yra vietų, kur tikrai reikėjo labiau pasistengti: durų apdailos ir rankinio stabdžio medžiagai tikrai buvo pataupyta.
Atnaujinto „Subaru Forester“ kaina prasideda nuo 24 000 eurų - tai benzininė versija su mechanine 6 pavarų greičių dėže ir solidžia komplektacija. Renkantis padidinto pravažumo automobilį tikrai verta užsukti ir į „Subaru“ saloną bei išmėginti atnaujintą „Forester“, nes šis automobilis gali labai sudominti savo galimybėmis. Tai aktualu būtent tiems, kam reikia erdvaus, praktiško ir tuo pačiu puikiu pravažumu pasižyminčio padidinto pravažumo automobilio. „Subaru Forester“ gali būti būtent tai, ko ieškoma, todėl jo neišbandyti būtų nuodėmė.
„Subaru“ Rinkos Pozicija ir Iššūkiai
Pardavimų augimas ir apdovanojimai
Nuo 2003 iki 2008 metų gaminti „Subaru Forester“ modeliai buvo įvertinti patikimumo indeksu 40, o tai rodo aukštą patikimumo lygį. „Subaru“ pardavimų apimtys Šiaurės Amerikoje, ypač JAV, nuolat augo. 2015 m. „Subaru“ pardavimai JAV padidėjo 13,4 %, pardavus 582 675 automobilius, ir tai buvo septinti metai iš eilės, kai „Subaru“ gerino savo metinių pardavimų rekordą. Puikius rezultatus padėjo pasiekti visi pagrindiniai modeliai, įskaitant „Forester“, kurio pardavimai išaugo 9,5 %.
Kanadoje „Subaru“ automobilių pardavimų apimtys išaugo 10,9 %, pasiekė visų laikų rekordą ketvirtus metus iš eilės. Australijoje „Subaru“ pardavimai padidėjo 7,6 %. Baltijos šalyse „Subaru“ pardavimų rezultatai padidėjo 26 %, o tai buvo vieni sėkmingiausių metų. „Subaru“ planavo pasiekti 1 milijono automobilių pardavimų visame pasaulyje 2016 m., o „Forester“ turėjo būti vienas iš pagrindinių modelių, padedančių įgyvendinti šį tikslą.
„Consumer Reports“ pripažino „Subaru“ Geriausia populiarių automobilių marke, o tai rodo aukštus „Subaru“ standartus. Kiekvienas „Forester“ pasižymi puikia sauga, gera išliekamąja verte ir ramybe - tai ilgametės inžinerijos ir tradicinio meistriškumo rezultatas. Nesvarbu, ar perkate automobilį Europoje, ar Japonijoje, „Subaru“ kokybė išlieka ta pati.
Iššūkiai ir konkurencija SUV segmente
Vis dėlto, „Subaru“ susiduria su iššūkiais, ypač individualizacijos galimybių trūkumu, dėl kurio gamintojai praranda pozicijas rinkoje. Gamintojai galvoja, kad pakanka esminių dedamųjų: gero pravažumo, ekologiško ir ekonomiško variklio, saugumo standartų, tačiau to nepakanka šiuolaikiniams pirkėjams.
Pastaruoju metu, suklestėjus SUV segmentui, pirkėjams vis mažiau rūpi 4x4 sistemos, todėl apie 2/3 nuperkamų vadinamųjų miesto visureigių turi tik priekinį varantįjį tiltą. Tad „Subaru Forester“ rinkos žaidime netenka svarbaus kozirio, o naujų nesiūlo. Konkurentai, tokie kaip „Renault“, „Škoda“, „Volkswagen“, KIA ir kiti, siūlo mažiausiai kelias kėbulo ir stogo spalvų kombinacijas, taip suteikdami pirkėjams išskirtinumo ir emocijų. Todėl, nors „Subaru“ yra labiau visureigis, nei bet koks kitas SUV, konkurencinėje kovoje japonai pralaimi dėl individualizacijos trūkumo.
Aplinkosaugos Įsipareigojimai
Ekologiška gamyba
„Subaru“ gamybos procesuose didelę reikšmę teikia aplinkai. „Subaru of Indiana Automotive“ (SIA) gamykla neturi atliekų sąvartynuose, taip pat naudojami energiją taupantys metodai ir atsinaujinantys ištekliai. Nuolat ieškoma būdų, kaip tapti ekologiškesniais. Tyrimų komandos dirba ties švaresne gamyba ir naujomis medžiagomis. Taip pat sutelkiamas dėmesys į vandens taupymą ir perdirbimą; vanduo yra tvarkomas ir pakartotinai naudojamas gamyboje.
tags: #subaru #forester #gamintojas