Žodis vinis lietuvių kalboje turi kelias reikšmes ir plačiai vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Be to, šis žodis yra suteikęs pavadinimą ir veikiančiai įmonei.
Žodžio "Vinis" Reikšmės ir Vartojimas
Kaip daiktavardis, vinìs (sf. (4) Š, Rtr, FrnW; SD64, R, R264, MŽ, MŽ353, Sut) yra moteriškos giminės (lot. substantivum femininum) ir dažniausiai apibūdina tvirtinimo elementą.
1. Tvirtinimo elementas - vinis
Ši reikšmė apima įvairių tipų vinis, naudojamas sujungimui ar tvirtinimui. Vinis gali būti metalinė, medinė ar pagaminta iš kitų medžiagų. Yra minimos "vinis didžioji I", "vinių vieta N", paminėta "vinių kalvė" ir "vinių dirbtuvė LL45", o taip pat "prikalimas vinių S.Dauk.". Ilgos vinys buvo naudojamos lentoms parkalti, kaip antai: "Su ilga vinimì parkalk lentas J.". Pasitaiko ir buitinių situacijų: "Ant viniẽs užstojau, par padą išlindo Jrb.". Vinys buvo naudojamos ir sakraliniams tikslams, pavyzdžiui, užkalant karstus: "Vinė̃ms baisiausioms užkalo tą grabo viršų Varn.". Pabrėžiama, kad "be žnyplių viniẽs neištrauksi Pln.".
Neretai vinys buvo gaminamos iš medžio: "Išgręš kiaurymelę, padirbs vìnį iš ąžuolo medžio i sukals Yl." ar "Visos [lubos] medinėms vinim̃s buvusios prikaltos LKT65-66(Ms)". Vinys buvo naudojamos įvairiausiuose kasdienio gyvenimo objektuose: "Vìnį į sieną kala i šniūrą riša Trkn.", o kartais netgi pasitaikydavo netikėtų naudojimo atvejų, pavyzdžiui, "Vìnį įdėjo į kleckus, uždevė karvei, i gatavà Sd.". Be to, vinis gali būti naudojama kaip įrankis: "Kalėjime būdamas [M. Slančiauskas] ir adatą buvo iš viniẽs pasidaręs Sk.". Medžiagos paruošimas su vinių pagalba: "Bet priš muno amžių vinìs kalo, kaltos buvo vìnys Pkl.", "Su dalgiu nupjaunam [kūlio] galą, ka būtų gražus, ir su vinių̃ sukaltais šepečiais šukuojam Sk.", "Par tuos mažus šepečiukus šukuoji [linus], irgi su vinium̃ Grz.". Kasdieniame gyvenime vinis naudojama daiktams pakabinti: "Šitai pakabink pri lango, va žemai vinìs y[ra] Trk.". Namų statyboje: "Visos vìnys medinės buvo, su kirveliu, su grąžteliu liuob statys [namus] Šts.". Svarbu saugotis ir nuo surūdijusių vinių: "Apžiūrėjo, ar nė[ra] vinių̃ po batų pakalta Plšk.", "Surūdijusia vinià įsidūrė, ir žinau, kad ir užsinuodino kraujas Graž.". Senoviniai prietarai įspėja: "Jei atrasi vinį arba adatą, tai tau atsitiks nelaimė LTR(Pn)."
Religiniuose tekstuose vinis minima ne tik kaip tvirtinimo priemonė, bet ir kaip kančios simbolis. Rašoma: "Visos vinys dimsties tur vario būti BB2Moz27,19.", "Ištiesė ranką savo viniop, o dešinę ranką savo kūjop darbinykų ChTeis5,26.", "Ir įvarė vinį smilkinin galvos jo ChTeis4,21.". Ypatingai akcentuojamos Kristaus kančios: "Buvo baisiai primuštos kryžiausp anomis baisiomis vinimis šventos rankos ir kojos jo MP152.", "Šitai vienas iš budelių priėjęs su viena drūta vinimi ir padėjęs galvą vinies šventosp rankosp jo pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176.". Širdies kančia taip pat lyginama su vinių skausmu: "Širdis tava tomis vinimis ne mažiaus buvo permušta, neg rankos ir kojos sūnaus tavo mielojo DP176.". Net ir abejonės tikėjimu išreiškiamos per vinies įvaizdį: "Bet jis bylojo jiemus: jei neregėsiu rankosu jo vietas vinių ir neindėsiu pirštą maną ing vinių vietą, ir neindėsiu ranką maną ing šoną jo, netikėsiu VlnE138.". Apskritai, "rankos ir kojos vinimis tapo permuštos KlM48", "Rankas… išvysi… vinimis primuštas ŽCh125". Skausmas aprašomas: "Jauta sopulį baisų trimis kryžiausp prikaltas vinimis SGII76.", o žmogaus nuodėmės prilyginamos vinių kalimui: "O tu, nemylaširdingas ir nebočnus griešnykai, didžiaus įmuši tas vinis, idant muni ilgiaus turėtumys ant tu stiebu, nešlovės pilnu P.".
Taip pat minimi su vinių kalimu susiję darbo įrankiai: "Ans kaži kokį kylį tašė, ta vinìs pasileido, ka ans lėkė aukštynelkas Yl." ir "Dvaras apimuštas kaltinėm vinìm Adm.".
2. Grėblio dantis
Antra reikšmė apibūdina grėblio dantį (N, DŽ, NdŽ, Vlkv, Grk). Sakoma: "Jis drožia vinis grėbliams J.", "Ką sėdi, kelias vinìs nudrožtum Trg.". Pastebima, kad "grėblio vìnys daugiau iš uosio aba vyšninės, o galvos - daugiau beržinės Jrb.".
3. Geležinis kuolas gyvuliams rišti
Trečia reikšmė - tai geležinis kuolas, prie kurio rišami gyvuliai. Pavyzdys: "Avė vìnį nutraukusi Vgr.".
Perkeltinės reikšmės ir frazeologizmai
Žodis vinis taip pat vartojamas perkeltine prasme, išreiškiant įvairias situacijas ir būsenas:
- Apie asmenį, užsispyrusį ieškant tiesos: "Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš.".
- Apie nepatogią padėtį: "Sėdu kaip an viniẽs, noru leisties numie Rdn.".
- Kai kas nors labai skauda: "Skauda koja, kaip vinìs ka būtų įkalta Klk.", "Pilna vinių̃ esu, pilna, vienos vìnys (visur skauda) End.".
- Apie stiprų lietų: "Ka paleido lyt, tai kad davė, kad davė - kap vinim̃ Plv.".
- Apie atsiminimų trūkumą ar sunkų mąstymą: "Man galvo[je] lyg vinìs (negaliu prisiminti) Tlž.".
- Apie stiprumą, gerą sveikatą: "Ligonis visą laiką būdavau, o dabar kaip vinìs (sveika, stipri) Lkš.".
- Apie nuolatinį dirginimą: "Tokia boba kaip vinìs bate (visą laiką ardo nervus) Krš.".
- Apie nemokėjimą atlikti paprasto darbo: "Ka daba i vyrai, kitas i viniẽs į sieną nemoka įkalti Krš.".
- Posakiai, susiję su užsispyrimu ar atmintimi: "Vinių į kaktą, ne išėjimų! Gs.", "Kas pernykštį (praeitą LTR(Vlkv)) mini, tam į kaktą vinį LTsV257.".
- Apie tinginį: "Nors vìnį kalk į galvą, nepajudės (apie tinginį) Krš.".
- Apie stiprų alkį: "Išalko - vinį nukąstų LTR (Vlkv)".
- Mįslės: "Du galu, du žiedu, per vidurį vinis (žirklės) LTR(Ldvn).", "Du rinkiuku, du galuku, par vidurį vinikė (žirklės) Jn.".
- Apie kurčią žmogų: "Bet šiandien ji buvo kurčia kaip vinis A.Vaičiul.".
- Apie skaudžius žodžius: "Žodžiai kaip vinys lenda L.Dovyd.".
- Apie bevaisį darbą: "Kumščiu viniẽs neįkalsi Snt.".
- Dar viena perkeltinė reikšmė, susijusi su laiko spaudimu: "Rytmetį anksteinais kaip vìnį į galvą pumpt, pumpt, pumpt i pumpčio[ja] (kala polius) End.".
Frazeologizmai su "vinis" žodžiu, apibūdinantys žmones
Yra keletas nusistovėjusių frazeologizmų, kurie apibūdina žmones:
- al̃ksnio vinìs: silpnas, menkas vyras. Pavyzdys: "Kad geras vyras sakytų, gal ir klausyčio, o kad toks, alksnio vinis… Brs.".
- grãbo vinìs: persenęs žmogus. Vartojimas: "Grabo vinìs besi, i dar nori žanyties Krš.", "Juk ji - jau grabo vinis, tai kodėl dar tokia pikta? I.Simon.".
- ùbago vinìs: neturtingas žmogus. Pavyzdys: "Ką tu jau begausi iš to ùbago viniẽs Skd.".
Mažybinės formos
Žodis vinis turi ir mažybinių formų: Vinelė (DŽ, NdŽ, KŽ; SD116,38, SD33, Sut, N, Rtr, FrnW) ir Vinùtė (Rtr, KŽ; L). Šios formos vartojamos įvairiose situacijose, pavyzdžiui: "Vinelė ažupleišymo SD194", "Kiaules pešdavo vinelè Dgp.", "O tę vinùtė pasitaikė, tas sviedinukas prasidūrė į tai vinùtę Grš.", "Klumpius po kulnis pasegs su vinẽlėms, ka neslystų Krt.", "Įdevė gelžies gabalą ir įdevė tokias mažas vinelès jau kalti Als.".
Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų
UAB "Vinis" - Įmonės Apžvalga
Be lingvistinių reikšmių, "Vinis" yra ir Lietuvos įmonės pavadinimas, veikiantis statybų sektoriuje.
Bendroji informacija
Vinis, UAB (kodas 303765364) buvo įkurta 2015-02-25. Pagrindinė įmonės veikla yra statyba. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). Šiuo metu Vinis, UAB įsikūrusi Gilužio g.
Finansiniai rodikliai ir darbuotojai
2024 metais Vinis, UAB pardavimo pajamos siekė 43 472 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 1 173 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1.
Kredito rizika
Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.