Stovėjimo aikštelės, nors ir atrodo saugios, vis dažniau tampa eismo incidentų vieta. Draudimo bendrovės fiksuoja augantį incidentų skaičių, ypač prie automatinių užtvarų, prekybos centrų ar daugiabučių namų. Svarbu žinoti, kaip elgtis, kad būtų išvengta nemalonių situacijų ir didelių nuostolių.
Požeminės aikštelės ir Kelių eismo taisyklės
Vis dažniau susiduriame su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis prekybos centruose, miesto centruose, prie gydymo įstaigų ar net naujos statybos daugiabučiuose. Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių (KET). Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.
Pagal KET 115 p. ir 155 p. numatyti pirmumo reikalavimai. Reikia nepamiršti, kad dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Dešinės pusės taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
Dažniausios incidentų priežastys
Draudimo bendrovės, tokios kaip „If“ ir „Gjensidige“, atkreipia dėmesį, kad incidentai stovėjimo aikštelėse yra dažni, o jų priežastys neretai skiriasi nuo įprastų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurie sudaro 7,5 proc. visų įvykių. „If“ duomenimis, per pastaruosius metus incidentų prie automatinių užtvarų padaugėjo apie 20 procentų. Dauguma jų nutinka intensyvaus eismo vietose - prie prekybos centrų ar daugiabučių namų, kur vairuotojai skuba ir ne visada įvertina situaciją.
Netvarkingas parkavimas
Pasak „If“ draudimo bendrovės transporto žalų vadovės Lietuvoje Guodos Jasaitės, „žmonės mano, kad tokie incidentai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus pajudėjimo iš vietos, žiūrėjimo į mobilųjį telefoną ar per didelio greičio. Tačiau tokie įvykiai beveik visada kyla dėl tos pačios priežasties - netvarkingai pastatytų transporto priemonių.“ Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Netvarkingai pastatytos transporto priemonės, t. y., stovint nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, savininkas yra baudžiamas 30-90 eurų bauda.
Draudimo bendrovė taip pat pažymi, kad dažnai fiksuojami įvykiai, kai pastačius automobilį per arti kitos transporto priemonės, atidarant dureles subraižoma ar įlenkiama kita transporto priemonė. Dažniausiai per incidentus stovėjimo aikštelėse nukenčia automobilių durelės ir priekiniai bei galiniai bamperiai. Jų nuostoliai gali siekti nuo 200 iki 2000 eurų. Vidutinė išmoka dėl eismo įvykio stovėjimo aikštelėje siekia apie 450 eurų už smulkius apgadinimus.
Per didelis pasikliovimas technologijomis
Nors technologijos palengvina kasdienybę, jos negali pakeisti žmogiško budrumo. Kaip pastebi G. Jasaitė, „vairuotojai vis dažniau pasitiki automatika, tikėdamiesi, kad sistema sustos ar sureaguos laiku. Tačiau įranga veikia pagal savo algoritmus, o ne pagal žmogaus elgseną. Kartais pakanka vos kelių sekundžių nekantrumo, kad įvykis taptų neišvengiamas.“ „Net pažangiausia įranga negali numatyti visų situacijų. Tik žmogaus dėmesys ir apdairumas leidžia laiku sureaguoti ir išvengti klaidų“, - pabrėžia ekspertė.
Nepakankamas dėmesys manevruojant ir greitis
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas A. Gučius pabrėžia, kad trys problemos aikštelėse, sąlygojančios eismo įvykių kilimą, yra nepasirinktas saugus greitis, nepakankamas dėmesys manevruojant (ypač važiuojant atbulomis) ir kelio ženklinimo ignoravimas. Vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, o tai ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais arba gali pasitaikyti pėsčiasis. Važiuojant atbulomis, svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąsias akląsias zonas - tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Dažniau tokios avarijos pasitaiko didmiesčiuose, prie prekybos centrų piko metu, kur eismas intensyvesnis ir būna daugiau automobilių.
Eismo įvykio sąvoka ir atsakomybė
Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas. Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos. Smulkūs apgadinimai gali virsti didelėmis išlaidomis: automatinis užtvaras gali padaryti reikšmingos žalos - nuostoliai neretai siekia kelis šimtus eurų, o kai kuriais atvejais viršija ir pusę tūkstančio. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ pernai atlygino net 27 tūkst. eurų nuostolius, kai aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Apskritai, vidutinė žala siekia kelis šimtus eurų.
Pasekmės už pasišalinimą iš įvykio vietos
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti iki 2000 eurų. Pasak G. Jasaitės, net jei užtvaro savininkas leidžia išvažiuoti, rekomenduojama turėti rašytinį patvirtinimą, kad būtų išvengta nesusipratimų ir užsitęsusių ginčų dėl žalos atlyginimo. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neįvertinę įvykio rimtumo, išvažiuoja iš aikštelės manydami, kad žala menka. Tačiau toks poelgis gali turėti rimtų pasekmių. „Tokiais atvejais situacija vertinama kaip eismo įvykio vietos palikimas, todėl tenka įsikišti policijai ir spręsti papildomus teisinius klausimus“, - aiškina G. Jasaitė.
Ką daryti įvykus incidentui?
Įvykus incidentui stovėjimo aikštelėje, svarbu elgtis tinkamai, siekiant išvengti teisinių problemų ir supaprastinti žalos atlyginimo procesą. Draudikas A. Gučius pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos.
- Pirmiausia, neskubėkite pasišalinti iš įvykio vietos. Rekomenduojama 20-30 minučių luktelėti kitos transporto priemonės savininko.
- Bandymas rasti savininką.
- Jei incidentas įvyko prekybos centre, kreipkitės į informacijos centrą, kad darbuotojas praneštų apie žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
- Jei incidentas įvyko kieme, kaimynai ar kiti daugiabučio gyventojai gali padėti nustatyti automobilio savininką.
- Dokumentavimas. Įvykus incidentui, rekomenduojama nedelsiant užfiksuoti aplinkybes - nuotraukos ar vaizdo įrašas gali tapti svarbiu įrodymu ginčo atveju. Net jei susidūrimas labai mažas, apsikeiskite kontaktais su kitu vairuotoju ir telefonu padarykite kelias nuotraukas. Pasak G. Jasaitės, pasitaiko, kad išgąsčio būsenoje žmonės nepastebi padarytų nuostolių arba jie pasimato tik kitoje šviesoje, bet praėjus kelioms dienoms surasti įvykio dalyvį yra daug sudėtingiau.
- Policijos iškvietimas. Jei nepavyksta rasti savininko ar su juo susitarti, arba jei nesutariate dėl kaltės, nedvejodami kvieskite policiją telefonu 112. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą. Smulkaus eismo įvykio atveju gali tekti palaukti ilgiau, nes tai nėra skubus įvykis.
- Eismo įvykio deklaracija. Savininkui atvykus, kartu užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Vengti palikti raštelius. Draudikas ragina susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo, nes tai - nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju. Raštelį palikęs asmuo gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant KET), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją.
#847 Aikštelė sužaliavo ir bandymai įsilaužti
Prevencija ir patarimai
Nors incidentai prie automatinių užtvarų dažnai atrodo menki, jų pasekmės gali būti skaudžios tiek finansiškai, tiek teisiškai. Daugeliu atvejų pakanka kelių paprastų veiksmų, kad tokių situacijų būtų galima išvengti. „Atsargumas kainuoja mažiau nei viena neapgalvota akimirka. Kantrybė, dėmesys ir keli prevenciniai žingsniai - tai paprasti dalykai, kurie realiai saugo nuo bereikalingų išlaidų ir streso“, - sako „If“ draudimo bendrovės atstovė G. Jasaitė. Technologijos gali palengvinti vairavimą, tačiau atsakomybė už sprendimus visada lieka žmogaus rankose.
- Pasirinkite saugų greitį: Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuokite neskubant ir visada pasirinkite saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys.
- Būkite atidūs važiuodami atbulomis: Ypač manevruojant atbulomis, darykite tai saugiai, neskubėkite, dairytis. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie galėtų nurodyti teisingą važiavimo kryptį.
- Laikykitės kelio ženklinimo: Atkreipkite dėmesį į aikštelėse esantį ženklinimą ir eismo tvarką. Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės.
- Papildomas atsargumas: Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
- Dėmesys vairavimui: Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Svarbiausios Kelių eismo taisyklių nuostatos aikštelėse
Nors stovėjimo aikštelės turi savo specifiką, jose taip pat galioja bendrieji KET principai. Štai kelios esminės nuostatos, kurias svarbu prisiminti:
- Sąvoka „Duoti kelią“: Reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Sąvoka „Transporto priemonių stovėjimo aikštelė“: Teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
- Elgesio principai: Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET bei jų laikytis.
- Atsargumo priemonės: Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
- Kliūčių šalinimas ir pranešimas: Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
tags: #stovejimo #aiksteles #avarines #situacijos