Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) yra viena agresyviausių ir pavojingiausių invazinių augalų rūšių Lietuvoje, kelianti didelę grėsmę vietinei gamtai ir žmonių sveikatai. Jo sparčiai plintantys sąžalynai okupavo tūkstančius hektarų Lietuvos žemės, todėl valstybė imasi griežtesnių priemonių, įskaitant ir finansinę atsakomybę žemės savininkams.
Sosnovskio barštis: pavojus ir plitimas
Invazinės rūšies grėsmės ir atsiradimas Lietuvoje
Sosnovskio barščių naikinimo srityje iki šiol, deja, nebuvo nuveikta daug. Į Lietuvą sovietmečiu jie buvo įvežti kaip pašariniai ir dekoratyviniai augalai. Buvo tikimasi, kad barščiais bus galima šerti gyvulius. Dekoratyvius aukštaūgius skėtinius augalus netruko pamėgti ir sodininkai. Tačiau pajutę, kad augalai ne tik sunkiai „valdomi“, bet ir sukelia pavojingas alergines reakcijas, žmonės pradėjo juos šalinti, atliekas išmesdami netoliese. Gajūs Sosnovskio barščiai dėl to ėmė dar sparčiau plisti.
Šis sparčiai plintantis invazinis augalas subrandina vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų. Jų sėklos išlieka gyvybingos net septynerius metus, todėl akivaizdžiai pastebimo efekto galima tikėtis ne anksčiau nei po tiek laiko. Susiformavęs tankus sąžalynas nustelbia vietines rūšis, kurios negali konkuruoti dėl šviesos ir maistinių medžiagų. Neturėdamos sąlygų augti ir daugintis, vietinės augalų rūšys nyksta.
Žala sveikatai ir ekosistemoms
Sosnovskio barštis taip pat kelia tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai. Augalo sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spinduliuotės, sukelia sunkius nudegimus: atsiranda pūslės, stiprus skausmas, gali likti randai ar ilgalaikės pigmentinės dėmės. Kontaktas su augalu taip pat gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis - regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos šis augalas ypač pavojingas vaikams.
Be to, išvešėjęs žemėje naikina vietos augalus. Invazinės rūšys sparčiai plinta dėl joms būdingų biologinių savybių: jos intensyviai dauginasi, prisitaiko prie įvairiausių aplinkos sąlygų, o naujose teritorijose dažnai neturi natūralių priešų, kurie ribotų jų populiacijas.
Aplinkos ministerijos kova su invazija
Praeities iššūkiai ir finansavimo problemos
Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, Aplinkos ministerija (AM) iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto finansuojamos programos „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ Sosnovskio barščiams naikinti skyrė solidžią 4,8 mln. Lt sumą ir net tris kartus skelbė viešųjų pirkimų konkursą. Tačiau šalyje neatsirado nė viena įmonė, kuri būtų panorusi profesionaliai užsiimti šių augalų naikinimu trisdešimtyje valstybės saugomų teritorijų, jautriausių gamtiniu požiūriu. Visiems potencialiems paslaugos teikėjams turbūt iš anksto buvo aišku, kad tai būtų labai sunkiu ir atkakliu darbu uždirbami pinigai. Idant ES paramos lėšų, kurias būtina įsisavinti iki 2015 m. liepos 1 d., netektų grąžinti Briuseliui, jas AM panaudojo kitam tikslui - paskyrė laisvėje gyvenančių stumbrų aptvarams įrengti Telšių ir Varėnos miškų urėdijose bei šiems žvėrims perkelti.
Specialistai tikina, kad naikinimas gerokai uždelstas, o tai lėmė, kad per daugiau kaip pusšimtį metų augalas jau užgrobė tūkstančius Lietuvos žemės hektarų. Todėl vien biudžeto lėšų problemai spręsti nebeužtenka. Aplinkos ministerija teigia, kad daugelis mažų savivaldybių į problemą moja ranka ir gaunamus pinigus naudoja kitiems tikslams, o pridėjus sklypų savininkų abejingumą, Sosnovskio barštis okupavo apie 10 tūkst. hektarų žemės.
Sosnovskio barščių paplitimo žemėlapio sudarymas
Aplinkos ministerija neatsisakė planų susidoroti su Sosnovskio barščiais ir šiuo metu pirmą kartą nuo šių augalų atsiradimo Lietuvoje sudarinėja jų paplitimo žemėlapį. „Dabar pats Sosnovskio barščių žydėjimo metas, tad augalai aplinkoje geriausiai matyti. Todėl kreipėmės į šalies savivaldybes ir gyventojus prašydami pateikti ministerijai informaciją apie šių augalų augimviečių vietas ir, jei įmanoma, įvardyti šių vietų savininkus. Nes barščiai šiuo metu veši tiek privačiose valdose, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, miškų urėdijų ir kitų institucijų žinioje esančiuose plotuose. Visų valdytojų pareiga ir yra rūpintis, kad plotai būtų prižiūrimi tinkamai“, - teigia L. Jonauskas. Nors visiškai išsamaus vaizdo gauti galbūt ir nepavyks, tai nesutrukdys pradėti šių augalų naikinimo darbus.
Šios vasaros pabaigoje Aplinkos ministerija tikisi jau turėti planą, kur ir kokiomis priemonėmis augalai bus naikinami.
Efektyviausių naikinimo metodų paieškos
Eksperimentai Vilniaus regioniniuose parkuose
AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė pasakoja, kad ministerijos iniciatyva atliekamas praktinis eksperimentas, siekiant nustatyti, kuris šių augalų naikinimo metodas galėtų būti efektyviausias. Darbai vyksta Vilniaus mieste esančių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose. Šio fondo projektų vadovas Gintaras Venckus pasakoja, kad lauko darbų rekomendacijas parengė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai.
„Kadangi tokie darbai anksčiau beveik nebuvo vykdomi, nebuvo ir praktiniais darbais, didesniais nei bandymų apimčių, patikrintų metodikų. Todėl tikimasi, kad šis projektas suteiks daugiau žinių, kaip kuo mažiau pakenkiant gamtai sėkmingai stabdyti Sosnovskio barščių plitimą. Naikinimo darbai atliekami apie 3 ha teritorijoje, kurioje buvusias pieveles barščiai buvo padengę beveik 100 proc. Gausu jų buvo ir šalia esančiame miške. Mums nurodyta augalus kasti, naikinti herbicidais, vėliau plotą užsėti pievų žolių mišiniais. Augalai pradėti naikinti vos pradėjus jiems dygti pavasarį. Dabar jų beveik nebematyti, pievelėse jau sudygęs ir žolių mišinys, kurį greitai reikės pradėti šienauti“, - džiaugiasi pašnekovas. Tačiau, anot G. Venckaus, akivaizdu, kad barščiai lengvai tikrai nepasiduoda, todėl maždaug kas 10 dienų teritorija patikrinama ir dygstantys nauji ūgliai vėl naikinami. Planuojama, kad ilgą laiką buvusi apleista teritorija kitos vasaros pradžioje jau bus pritaikyta įprastinei priežiūrai, t.y. veją reguliariai pjauti traktorine žoliapjove, ir perduota šios teritorijos nuolatiniams valdytojams. Paaiškėjus, kaip sekasi naikinti Sosnovskio barščius parkų teritorijose, bus sprendžiama, kokius šių augalų naikinimo metodus efektyviausia taikyti visos šalies mastu.
Kauno miesto savivaldybės patirtis
Kovoti su Sosnovskio barščiais bando ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo specialistai, juolab kad šie invaziniai augalai iš šalia esančių privačių valdų veržiasi ir į paties sodo teritoriją. Kauniečių mokslininkų rekomendacijomis antri metai sėkmingai naudojasi ir Kauno miesto savivaldybė. Šios savivaldybės administracijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pasakoja, kad kauniečiai yra bene pirmieji šalyje, numatę konkretų finansavimą Sosnovskio barščiams naikinti iš savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
„Ši programa finansuojama lėšomis, gaunamomis iš įmonių mokesčio už aplinkos taršą. Tokius fondus turi visos savivaldybės. Pinigai šiuo atveju turi būti naudojami aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Mes kaip prioritetą išskyrėme Sosnovskio barščių, kurie tikrai nepuošė Laikinosios sostinės veido, naikinimą. Ir tai vyksta gana sklandžiai“, - pasakoja R. Savickienė. Kauno savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartį su viešojo konkurso laimėtoja - UAB „Irgita“. Darbai atliekami bendradarbiaujant su VDU Kauno botanikos sodu.
„Įsitikinome, kad efektyviausias būdas kovoti su Sosnovskio barščiais - naikinti jų šaknis. Tačiau arti reikia net 50-60 cm gyliu. Tarkime, šlaituose tai sunkiai įmanoma. Specialistai taip pat siūlo dengti barštynus polietileno plėvele, bet valstybinėje žemėje šiuos apdangalus sunku prižiūrėti. Taigi belieka purkšti arba šienauti. Pastebėjome, kad purškimas herbicidais yra efektyvesnis būdas negu dažnas šienavimas, nes augalai atželia žemesni, bet ima greitai brandinti naujas sėklas“, - savo patirtimi dalijasi R. Savickienė.
Teisinė atsakomybė ir naujos prievolės
Siūlomos įstatymo pataisos: prievolė ir papildomas apmokestinimas
Visiems Lietuvos sklypų savininkams gresia nauja prievolė: jeigu jų sklype veši Sosnovskio barštis, jį teks naikinti, antraip grės baudos. Šitaip Aplinkos ministerija ketina padaryti galą šio invazinio augalo paplitimui. Šiuo metu AM rengia įstatymo pataisas, tikimasi, kad nauja tvarka įsigalios kitąmet. Esą kito kelio tiesiog nėra. Sosnovskio barštis invazine rūšimi Europos Sąjungoje paskelbtas užpernai, ir jį naikinti įpareigotos visos bendrijos valstybės.
„Šiuo metu kuriamą planą pateiksime naujajam aplinkos ministrui. Jis spręs, ar kovą su Sosnovskio barščiais koordinuos vien mūsų ministerija, ar bus pasitelkiamos ir kitos valstybinės institucijos. Pradėti masinį šių augalų naikinimą būtina kuo greičiau, nes jie daro didžiulę žalą gamtai ir ūkiui. Kaip vieną variantų svarstome papildomą žemės savininkų ir naudotojų apmokestinimą. Kitaip tariant, jei tavo teritorijoje auga „barštynas“, gauni aplinkosaugininkų nurodymą, kad jo neliktų. Jei nenaikini - moki baudą. O lėšos atitenka savivaldybių administracijų gamtos apsaugos skyriams. Pastarieji samdo atitinkamas įmones naikinimo darbams atlikti. Vasaros pabaigoje informuosime visuomenę, kokiu keliu eisime“, - teigia pašnekovas, primindamas, kad Sosnovskio barščiai neauga ten, kur vykdoma ūkinė veikla ir reguliariai šienaujama.
Pernai dėl barščio įspėta 200 Vilniaus sklypų savininkų ir kone visi augalus išsikirto. Pati savivaldybė praėjusiais metais už barščio naikinimą paklojo apie 10 tūkstančių eurų. Neseniai prievolę visiems naikinti Sosnovskio barštį įvedė ir kaimynai latviai. Tiesa, daliai gyventojų baudos už barščio ignoravimą gresia ir dabar. Šiuo metu tvarką, kaip naikinti šį augalą, nusistato savivaldybės, beje, už invazinių augalų naikinimą gaunančios ir biudžeto lėšų. Vilniuje viešose vietose augalą kerta ir herbicidais purškia savivaldybė. Tačiau tai daryti pavesta ir gyventojams.
Dabartinė administracinė atsakomybė (LR ANK)
Už invazinių rūšių naikinimo, plitimo prevencijos ir valdymo priemonių neįgyvendinimą arba jų pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Tai ypač aktualu sodininkams ir gyvūnų laikytojams, nes invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą.
Baudos už naikinimo priemonių neįgyvendinimą
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 304 straipsnio II dalyje numatoma, kad invazinių rūšių naikinimo, plitimo prevencijos, valdymo priemonių neįgyvendinimas arba įgyvendinimas pažeidžiant invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia:
- įspėjimą arba baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų;
- baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo devyniasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Baudos už invazinių rūšių laikymą ir platinimą
Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia:
- baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų;
- juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Visuotinio naikinimo svarba
Pasiekti galutinį efektą įmanoma tik vienu atveju - jei Sosnovskio barščiai bus visuotinai naikinami visoje šalyje ir „nevaikščios“ iš apleistų sklypų į sutvarkytus. Šios problemos greitai išspręsti nepavyks. „Turėtume suprasti, kad visi turime prisidėti prie Sosnovskio barščio naikinimo, nes valstybė negali visko apimti ir skirti biudžetinių lėšų kiekvienos problemos išsprendimui“, - sakė ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Kaip prisidėti prie invazinių rūšių plitimo prevencijos
Invazinės rūšys į Lietuvą patenka įvairiais būdais: dėl žmonių veiklos, kai būna sąmoningai įkurdinamos aplinkoje, arba atsitiktinai - kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėmis. Invazinių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingumo. Kiek šis karas bus veiksmingas, didele dalimi priklausys ir nuo visuomenės aktyvumo.
Draudimai ir pranešimo galimybės
Svarbu žinoti, kad invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą. Tai ypač aktualu sodininkams ir gyvūnų laikytojams. Pastebėjus pažeidimus dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, raginame nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Daugiau informacijos apie invazines rūšis galima rasti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA, kur pateikiama išsami informacija apie rūšių paplitimą, atpažinimo požymius, taip pat sudaryta galimybė pranešti apie pastebėtus invazinių rūšių individus, užpildant stebėjimo anketą.
Saugus naikinimas
Kiekvienas galime prisidėti prie invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
tags: #sosnovskio #barstis #baudos