Tikriausiai kiekvienam, turinčiam transporto priemonę, yra tekę patirti, ką reiškia, kai pakartotinai po kelis kartus pasukamas automobilio raktelis ir girdima, kaip starteris sukasi, bet variklis neužsiveda. Automobilio užvedimo metu iš pradžių veikia starteris, kuris ir įjungia variklį. Starteris paskatina suktis smagratį, kuris suka alkūninį veleną, jeigu viskas veikia tinkamai. Norint, kad variklis užsivestų, reikia pakankamo kuro slėgio, tinkamos kibirkšties ir normalios kompresijos (spaudimo).
Kai tai neveikia, problemas dažniausiai kelia viena iš sistemų, pavyzdžiui, starterio sistema. Labai nemalonu, kai automobilis neužsiveda. Beveik kiekvienas automobilio savininkas yra tai patyręs. Jei starteris nesisuka, suka per silpnai arba girdimas tik spragtelėjimas, tai gali būti rimtos problemos požymiai.
Starterio vaidmuo ir veikimo principas
Starteris yra svarbus automobilio variklyje esančios užvedimo sistemos komponentas. Jo pareiga - inicijuoti degimą ir padėti varikliui pradėti dirbti pačiam. Energiją šis elektrinis varikliukas gauna iš akumuliatoriaus. Starteris, nors ir nedidelis, yra labai galingas. Iš esmės tai nedidelis elektros motoras, pasižymintis didele startine galia.
Standartiškai starterį sudaro šios dalys: starterio korpusas, bendeksas, rotorius (inkaras), statoriaus apvijos ir šepetėliai. Automobilio variklio užvedimui būtinas pradinis prasukimas, kurį ir atlieka starteris. Šiame komponente rasite solenoidus (elektromagnetus - pritraukimo reles) bei krumpliaračius, smagračius ir daug kitų komponentų.
Bendeksas, solenoido pagalba, sujungia starterį su smagračiu. Pasukus užvedimo raktelį ar paspaudus „Start“ mygtuką, ciklas prasideda: elektromagnetas, esantis starteryje, įsijungia ir išstumia bendeksą (krumpliaratį). Pastarasis susijungia su variklio smagračiu ir jis ima suktis. Starteris yra nuolatinės srovės variklis, pritaikytas dirbti trumpai. Gamintojai nurodo, kad jis turi dirbti maksimaliai 15 sekundžių, po to reikia dviejų minučių pertraukos.
Automobilio starteris paprastai būna apatinėje variklio dalyje, netoli tos vietos, kur susijungia pats vidaus degimo variklis ir pavarų dėžė. Paprastai jį galima atpažinti kaip į cilindrą panašią dėžutę, pritvirtintą prie variklio bloko. Vizualiai starteris yra metalinis agregatas, prie kurio prijungtos elektros jungtys. Daugumoje transporto priemonių prie starterio prieisite iš apačios, nors tiksli jo vieta gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės markės ir modelio.
Kaip veikia starteriai
Pagrindinės priežastys, kodėl starteris sukasi sunkiai
Pagrindinis starterio gedimo požymis yra neužvedamas variklis, kai starteris sukasi sunkiai ir lėtai arba išvis nesisuka. Dažniausiai pasitaikantis starterio gedimo požymis - nepasileidžia starteris. Kai sukate raktelį ir bandote užvesti variklį, gali arba pasigirsti keistas garsas, arba išvis nebūti jokio garso. Jei starteris nesisuka arba suka per silpnai, pasukus užvedimo raktelį, starteris gali reaguoti lėtai arba visai nereaguoti, variklis sunkiai užsiveda arba visai nesiveda, o prietaisų skydelio lemputės užvedimo metu silpnai šviečia, girdimas lėtas arba netolygus starterio sukimasis.
Išsikrovęs arba silpnas akumuliatorius
Silpnas akumuliatorius - tai dažniausia priežastis, kodėl starteris sukasi sunkiai. Akumuliatorius gali sugesti, jei jam daugiau nei 5-7 metai, arba jis gali būti tiesiog išsikrovęs. Silpni ar surūdiję akumuliatoriaus laidai arba silpna baterija taip pat gali prisidėti prie šios problemos. Šaltojo sezono vairuotojai nerimauja, ar temperatūrai krentant ryte pavyks užvesti automobilį. Daugeliu atvejų pagrindinis kaltininkas yra pasenęs akumuliatorius. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad starteris sukasi sunkiai, nors kartais užsiveda žvaliai ir be jokių problemų. Gali kilti įtarimas, kad akumuliatorių kažkas iškrauna, tačiau net ir nuvažiavus 10-15 km ir vėl bandant užvesti, starteris vis dar suka sunkiai. Tokiu atveju, kai automobilis pastatomas į pakalnę ir bandoma užkurti keletą kartų iš eilės, jis gali užsivesti puikiausiai, kas gali suklaidinti dėl gedimo priežasties. Šaltuoju sezonu itin svarbu užtikrinti pakankamai didelę startinę srovę. Taip pat būtent žiemą labiausiai atsiskleidžia blogas dalies vairuotojų įprotis keisti alyvą rečiau nei rekomenduoja gamintojas, nes tiršta alyva apsunkina variklio prasukimą.
Elektros sistemos gedimai ir prastas kontaktas
Prastos elektros jungtys, korozija ant akumuliatoriaus gnybtų ar laidų sujungimų, elektros grandinės problemos dėl nusidėvėjusių ar laisvų laidų - visa tai gali lemti silpną starterio sukimą. Rūdys yra visų elektros instaliacijų priešas. To priežastis yra drėgmės atsiradimas starteryje. Paprastai sakant, surūdiję elementai praranda savo mechanines ir elektrines savybes. Drėgmė starteryje gali atsirasti dėl smagračio apsaugos nebuvimo arba dėl kito nesandarumo, susidariusio dėl sunkių darbo sąlygų, pavyzdžiui, važiuojant bekele.
Trikdžiai paleidžiant variklį gali atsirasti dėl prastos būklės, nešvarių ar sutrūkinėjusių laidų ir kitų pažeistų ar sugedusių elektros komponentų. Bandant paleisti variklį, pritemstantis salono ar prietaisų skydelio apšvietimas gali rodyti trumpąjį jungimą starterio elektros instaliacijoje. Šiuo atveju starteris naudoja elektros srovę iš kitų elektros sistemos junginių. Sugedęs generatorius taip pat gali būti priežastis, dėl kurios akumuliatorius neįkraunamas tinkamai, ir starteris ilgainiui ima suktis sunkiai.
Starterio mechaniniai ir vidiniai defektai
Laikui bėgant, starteris dėvisi ir genda, todėl vis dažniau kyla problemų norint važiuoti su automobiliu. Trys dažniausiai gendančios starterio detalės yra solenoidas, siunčiantis elektrinį signalą starterio varikliui suaktyvinti, šepetėliai ir bendeksas. Mechaninį starterio susidėvėjimą (pvz., guolių ar dantračių nusidėvėjimą) gali lemti susidėvėję arba nulūžę dantračiai, sujungti su smagračiu. Pavyzdžiui, sudilę angliukai (šepetėliai) yra dažna vidinio gedimo priežastis.
Jei starterio įvorės pasidėvi, pats starterio rotorius kartais gali atsistoti kreiviau ir kliūti į statorių, tada jam sunkiau suktis ir sukti variklį. Trinties garsas girdimas dėl susidėvėjusių starterio ir smagračio krumpliaračių. Kartais garsas eina iš paties starterio. Nekreipiant dėmesio į šį požymį, galima pakenkti varikliui. Jei ne tik pritemsta šviesos, bet ir girdimas keistas garsas, gali būti susidėvėję starterio įvorės ir guoliai.
Dūmai arba dūmų kvapas bandant paleisti variklį rodo rimtą problemą. Starteris gali perkaisti dėl nuolatinės elektros srovės tiekimo arba ir toliau veikti, kai variklis jau dirba laisvąja eiga. Šiuo atveju greičiausiai užuosite dūmų kvapą arba pamatysite juos, besiveržiančius iš po automobilio. Priežastis gali būti trumpasis jungimas, sudegęs starteris arba kiti degimo sistemos gedimai. Sugedęs ar užstrigęs starterio varikliukas bei jo vidiniai komponentai (pvz., guoliai ar dantračiai), įstrigusi arba pažeista krumpliaračio pavara taip pat gali sukelti sunkų starterio sukimą.
Variklio problemos, apsunkinančios užvedimą
Nors tai tiesiogiai nesusiję su starterio gedimu, variklio problemos gali apsunkinti starterio darbą ir sudaryti įspūdį, kad jis sukasi sunkiai. Norint, kad variklis užsivestų, reikia pakankamo kuro slėgio, tinkamos kibirkšties ir normalios kompresijos (spaudimo). Netinkama kibirkštis gali pasirodyti, jei kyla problemų dėl laiko sistemos nustatymo. Kuro slėgio problemos, pavyzdžiui, neveikiantis kuro siurblys, gali lemti, kad variklis neužsiveda, nors starteris sukasi. Kiekvienam cilindrui reikia suspaudimo, kad variklis veiktų teisingai. Suspaudimo problemas gali sukelti nulūžęs ar atsilaisvinęs paskirstymo diržas ar grandinė. Labai svarbu patikrinti, ar nėra jutiklių ir pavarų defektų, nes šiuolaikiniai automobiliai turi įvairių elektroninių komponentų, galinčių sukelti gedimą variklio užvedimo proceso metu.
Kaip nustatyti ir šalinti gedimą?
Pirmasis žingsnis sprendžiant problemą, kai starteris nesuka variklio arba sukasi sunkiai, turėtų būti akumuliatoriaus ir laidų patikrinimas. Žingsnis po žingsnio atliekama diagnostika ir šių problemų šalinimas padės greitai grįžti į kelią. Jei patys nežinote, kaip tinkamai diagnozuoti gedimą, visada galima kreiptis į autoservisą, kur specialistai tiksliai nustatys problemą ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.
Akumuliatoriaus patikra
- Vizuali apžiūra: Įsitikinkite, kad akumuliatorius įkrautas ir jo gnybtai tvirtai sujungti. Nuvalykite akumuliatoriaus gnybtus ir patikrinkite laidus - jei pastebėsite oksidaciją ar laisvus sujungimus, juos sutvarkykite.
- Įtampos matavimas: Multimetru patikrinkite akumuliatoriaus įtampą. Pakanka paprasčiausio multimetro. Jei įtampa mažesnė nei 12,6V, jį reikėtų įkrauti arba pakeisti. Jei šis rodiklis atitinka rekomenduojamas normas, toliau gali pereiti prie laidų ar starterio.
Elektros grandinės patikra
- Saugikliai: Patikrinkite, ar neišdegę saugikliai, vizualiai nuimdami ir patikrinę kiekvieno saugiklio laidus, kai automobilis yra neužvestas.
- Starterio relė: Patikrinkite starterio relę - jei ji neveikia, ją reikėtų pakeisti. Galite ją išbandyti pakeisdami kita veikiančia rele.
- Užvedimo spynelė ir imobilizatorius: Patikrinkite, ar užvedimo spyna nėra sugedusi, dėl ko nebus galima siųsti signalo starteriui. Taip pat įsitikinkite, ar automobilio kompiuteris gauna maitinimą, imobilizatorius atpažįsta raktą, o automatinė pavarų dėžė yra „Park“ arba „Neutral“ padėtyje.
Starterio patikra ir diagnostika
- Solenoidas: Jei relė veikia, bet starteris nereaguoja, gali būti užstrigęs solenoidas - pabandykite lengvai trinktelėti starterį plaktuku, kad jis atsikabintų.
- Vidiniai komponentai: Jei starteris stringa, jį gali tekti išimti ir perrinkti - reikėtų patikrinti dantračius, guolius ir valymo mechanizmą (šepetėlius, įvores). Jei starteris stipriai susidėvėjęs arba problema kartojasi, geriausia jį pakeisti nauju arba restauruotu.
- Kompiuterinė diagnostika: Geriausias būdas nustatyti elektronikos gedimus - patikrinti, ar automobilio elektroninėje sistemoje (kompiuteryje) nėra gedimų kodų - tai padaryti galima nuskaitymo įrankiu, kurį galite rasti daugumoje automobilių prekių parduotuvių.
Variklio sistemų patikra
Jei starteris sukasi, bet variklis neužsiveda, išjunkite automobilio degimą ir nuimkite oro įleidimo vamzdį, pritvirtintą prie droselio korpuso. Po to, švelniai atidarydami droselį, įpilkite nedidelį kiekį skysčio. Jei variklis užsiveda, bet gęsta po kelių sekundžių, tai reiškia, kad jis neturi degalų, tačiau kibirkštis ir suspaudimas veikia gerai. Pabandykite naudoti suspaudimo matuoklį arba testerį, kad sužinotumėte, ar kyla problemų dėl suspaudimo.
Prevencija ir naudingi patarimai
Reguliariai atlikite savo automobilio techninę priežiūrą, kad išvengtumėte panašių problemų ateityje. Laiku atlikus diagnostiką ir pašalinus nedidelius defektus, galima išvengti didesnių problemų ir išlaidų. Svarbu pažymėti, kad nors starteriai gali gesti dėl amžiaus ir nusidėvėjimo, vis dėlto dažniau problemų atsiranda dėl elektros sistemos bėdų.
- Venkite pakartotinių užvedimų: Venkite pakartotinai užvedinėti automobilio variklį, nes tai gali pakenkti starteriui arba iškrauti akumuliatorių. Nesistenkite visada bet kokia kaina užvesti variklį.
- Sumažinkite trumpų kelionių skaičių: Dažnas variklio užvedinėjimas trumpoms kelionėms gali pernelyg smarkiai apkrauti starterį.
- Rūpinkitės akumuliatoriumi: Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus būklę ir jo įkrovą, ypač šaltuoju metu.
- Išjunkite prietaisus: Jei starteris nėra visiškai naujas, išjunkite papildomus prietaisus prieš užvesdami. Prieš sukdami raktelį ar spausdami mygtuką, dėl profilaktikos galite išjungti elektrinę įrangą - radiją, oro kondicionierių, žibintus ir kita.
- Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus: Įsiklausykite į bet kokius neįprastus garsus ar sunkumus užvedant transporto priemonę. Pastebėjus pirmuosius gedimo požymius reikėtų kreiptis į specialistus.
tags: #skoda #octavia #sunkiai #suka #starteri