Lietuvos keliuose, miestų ir miestelių gatvėse įrengiama vis daugiau žiedinių sankryžų. Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai. Draudikai sako, kad net ir mažosios žiedinės sankryžos vairuotojams neretai sukelia problemų.
Žiedinių sankryžų saugumo privalumai
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio teigimu, žiedinės sankryžos yra pačios saugiausios. Jose yra tik 8 konfliktiniai taškai, kai tuo metu įprastoje keturšalėje sankryžoje - net 32. „Žiedinių sankryžų įrengimas tikrai didina eismo saugumą šalies keliuose.“ Visgi ir tokiomis sankryžomis svarbu važiuoti atsakingai, laikantis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgiant į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Tokiu atveju problemų važiuojant žiedine sankryža kilti neturėtų“, - sako R. Siaurusaitis.
Dažniausiai pasitaikančios problemos ir vairuotojų elgesys
Visgi realiose eismo situacijose problemų pasitaiko. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pritaria, kad žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau pažymi, kad eismo įvykių žieduose - ypač didžiuosiuose - pasitaiko dar ganėtinai nemažai. „Didžiosios žiedinės sankryžos miestuose vairuotojams išlieka nemenku iššūkiu. Visgi ir mažesnius žiedus sėkmingai pravažiuoti pavyksta ne visuomet. Be to, neretai užtrunka, kol vairuotojai pripranta prie naujai tam tikroje vietoje įrengto žiedo.“ Ypač mažesniuose miesteliuose pasitaiko, kad iš įpratimo nepasižiūrima į kelio ženklus ir mažesniu žiedu bandoma važiuoti kaip nereguliuojama kelių sankirta - laikantis dešinės rankos taisyklės. Tiesa, anot draudikų atstovo, tai nėra absoliuti taisyklė. Pasitaiko ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose pirmenybę turi į žiedą įvažiuojanti transporto priemonė. Dėl to, R. Pociaus teigimu, visuomet svarbu stebėti kelio ženklus.
Posūkių rodymas ir juostų pasirinkimas
R. Pocius pažymi, kad eismo įvykių žieduose kyla ir dėl to, kad vairuotojai neretai pamiršta, jog posūkį reikia rodyti ne įvažiuojant, o išvažiuojant iš žiedo. Posūkį žiedinėje sankryžoje taip pat visuomet būtina rodyti persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Būtent atliekant šiuos manevrus dažniausiai žieduose sukeliami eismo įvykiai. „Prieš žiedą esantys kelio ženklai paprastai nurodo, iš kurios eismo juostos į kurį žiedo išvažiavimą galima patekti. Pavyzdžiui, jei iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tik į pirmąjį ir antrąjį išvažiavimą, o vairuotojui reikia būtent pastarojo, tuomet žiedu reikėtų važiuoti pirmąja juosta. Įvažiuoti į ją taip pat reikėtų iš pirmosios kelio juostos“, - sako R. Pocius.
Pirmenybės taisyklės žiedinėse sankryžose
Kartais pasitaiko kelių susikirtimų, kurie primena žiedinę sankryžą, tačiau iš tiesų žiedine sankryža laikoma tik ta, prie kurios įvažiavimo yra kelio ženklas „Žiedinė sankryža“ (KET 111) arba „Eismas ratu“ (KET 410). Esame įpratę, kad kelias žiedinėje sankryžoje yra pagrindinis, todėl įvažiuodami į žiedą turime praleisti visas juo važiuojančias transporto priemones. Kitu atveju vadovaujamasi dešinės pusės taisykle. Tai yra, kelią turi duoti tas, kas turi kliūtį iš dešinės pusės. Įvažiuoti į sankryžą reikia ta eismo juosta, iš kurios galite pasirinkti reikiamą išvažiavimą. Tai paprastai nurodoma prieš žiedinę sankryžą nurodytame kelio ženkle. Jei prieš žiedinę sankryžą nėra pirmumo ženklų, įvažiuodami į ją turite pirmenybę (nes ja važiuojančioms transporto priemonėms esate kliūtis iš dešinės). Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją, kai prieš žiedinę sankryžą nėra kelio ženklo „Duoti kelią“: tokiu atveju pirmenybę turi transporto priemonė, esanti dešinėje.
18 SKYRIUS VAŽIAVIMAS PER SANKRYŽAS #vairavimo #egzaminai #KET #pamokos #bilietai #testai
Žiedinių sankryžų įvairovė ir modernizavimo pavyzdžiai
Miestuose atsiranda vis daugiau naujo tipo žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos juostos galima važiuoti ne tik į pirmą, bet ir į antrą išvažiavimą. Tiesa, R. Siaurusaitis pastebi, kad eismą organizuojant tokiu būdu vairuotojams kyla daugiau sunkumų. Jei privažiavus žiedinę sankryžą matome, kad tai vienos juostos žiedas, paprastai niekam problemų nekyla jį pravažiuoti. Tačiau jei žiedinėje sankryžoje yra dvi ar daugiau eismo juostų, klaidas dažnai daro net patyrę vairuotojai. Pavyzdžiui, Kaune esantis Birželio 23-iosios g. žiedas primena ne apvalų žiedą, o kiaušinį. 2017 m. Kaune įrengta pirmoji turbožiedinė sankryža, kurioje eismas vyksta dar greičiau ir saugiau. Šiuo metu tokių sankryžų galite sutikti ir kituose miestuose, pavyzdžiui: Trakuose, Vilniuje.
Darbėnų sankryžos pertvarkymas: nuo „juodosios dėmės“ iki saugaus žiedo
„Via Lietuva“ informuoja, kad baigti žiedinės sankryžos, esančios magistraliniame kelyje A13 Klaipėda-Liepoja (ties 30,2 km) įrengimo darbai. Ši, dabar jau buvusi keturšalė, dar vadinama Darbėnų sankryža, buvo viena avaringiausių pajūrio regione. Ši sankryža jungia Palangos aplinkkelį (kelias A13) ir rajoninį kelią Nr. 2309 (Darbėnų kryptimi) ir yra itin aktuali važiuojantiems iš Klaipėdos, Darbėnų bei Latvijos. Naujai įrengta 30 metrų skersmens žiedinė sankryža užtikrins didesnį eismo laidumą, o eismo saugumą didins sankryžoje įrengtas apšvietimas. Sankryžos pagrindiniame ir šalutiniame keliuose vyrauja dideli transporto priemonių srautai, todėl šalutinių kelių vairuotojams buvo sunku įsilieti ir kirsti pagrindinio kelio srautus.
„Kurdami saugesnę ir patogesnę kelių infrastruktūrą daug dėmesio skiriame avaringiausioms vietoms - juodosioms dėmėms. Šiais metais pavojingiausiose vietose jau esame įdiegę 49 eismo saugumo priemones, kurios nereikalauja didelių investicijų. Darbėnų sankryža buvo viena avaringiausių vietų Lietuvoje, tačiau dabar šis juodoji dėmė nebeslėgs Lietuvos kelių žemėlapio.“
„Džiaugiuosi, kad pertvarkyta Darbėnų sankryža iš esmės keičia situaciją - iki šiol pavojinga vieta tapo gerokai saugesnė ir patogesnė visiems eismo dalyviams - tiek Palangos gyventojams, tiek svečiams, atvykstantiems iš Klaipėdos, Latvijos ar Darbėnų krypties. Palangos miesto savivaldybė ne vienerius metus akcentavo šios vietos problematiką ir kartu su „Via Lietuva“ ieškojo sprendimų, todėl ypač džiugu, kad bendromis pastangomis pavyko pasiekti tokį rezultatą. Neabejoju, kad naujai įrengta žiedinė sankryža ne tik padidins eismo dalyvių saugumą, bet ir taps puikiu pavyzdžiu, kaip konstruktyvus bendradarbiavimas leidžia sukurti šiuolaikišką, patikimą ir saugią infrastruktūrą“, - sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Iki rekonstravimo ši sankryža buvo viena pavojingiausių - 2020-2024 m. čia įvyko 6 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Kitų metų pavasarį numatytas dar vienos juodosios dėmės tvarkymas pajūrio regione. Keturšalė intensyvaus eismo sankryža, esanti Palangos aplinkkelio 36,4 km, bus pertvarkoma į žiedinę. „Via Lietuva“ - valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. kilometrų kelių.
Sendvario sankryžos ateitis
Apie Sendvario sankryžos pokyčius pranešė Klaipėdos savivaldybė. Anksčiau buvusi žiedinė, ji virs keturšale šviesoforine sankryža. Prieš pradedant grandiozinius darbus, buvo pradėti tvarkyti lietaus nuotekų tinklai, kuriuos Šilutės plente kloja bendrovė „Hidrostatyba“ įmonės „Klaipėdos vanduo“ užsakymu. Pasak Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių specialisto Vitalijaus Čiapo ir Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, darbai gali trukti iki keturių savaičių, dėl ko eismo apribojimai Šilutės plente truks iki mėnesio.
tags: #silale #ziedine #sankryza