Plaukai yra svarbi žmogaus kūno dalis, atliekanti daugybę įvairių funkcijų. Nuo įvaizdžio kūrimo iki apsaugos nuo išorinių veiksnių, plaukai yra odos darinys, sudarytas iš keratino baltymo, kuris suteikia jiems tvirtumo ir elastingumo. Iš viso žmogaus kūne yra apie 5 milijonus plaukų, iš kurių apie 100 000 - 150 000 yra ant plaukuotos galvos dalies. Nors gyvūnams plaukai tarnauja kūno temperatūrai palaikyti ir kaip apsauga (kamufliažas), žmonėms plaukų funkcijos yra daugiau dekoratyvinės, tačiau jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį apsaugant galvos odą nuo saulės spindulių, palaikant termoreguliaciją ir dalyvaujant jutiminėse reakcijose.
Žmogaus plaukai skiriami į:
- Ilguosius - tai plaukai, augantys ant galvos, pažastų, lytinių organų.
- Šerinius - tai antakių, ausų ir nosies landų, blakstienų, vyrų barzdos ir ūsų plaukeliai.
- Pūkelius - tai trumpi, ploni, mažai pigmento turintys plaukai, augantys ant veido, rankų, kojų, nugaros, krūtinės bei pilvo odos.
Plauko Sandara: Šaknis ir Stiebas
Kiekvienas plaukas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: šaknies (folikulo), kuri yra po oda, ir stiebo, kuris yra virš odos. Plauko stiebas (matoma plaukų dalis) yra negyva jų dalis, sudaryta iš keratinizuotų epidermio ląstelių. Gyvoji plauko dalis yra šaknis (folikulas), kurioje vyksta maistinių medžiagų suvartojimas ir ląstelių dalijimasis.
Plauko Šaknis (Folikulas)
Nematoma plauko dalis yra jo šaknis (folikulas). Plauko šaknis glūdi specialiame maišelyje po oda, vadinamu plauko folikulu (svogūnėliu), apsupta jungiamojo audinio. Folikule yra plauko šaknis, riebalinė liauka ir plauką keliantis (šiaušiamasis) lygusis raumuo. Plaukų folikulai gausiai aprūpinami nervinėmis skaidulomis per visą ilgį - nuo svogūnėlio iki epidermio.
Šaknis yra gyvoji plauko dalis, esanti dermos viduje, maždaug 3 mm gylyje. Plauko šaknis užtikrina maistinių medžiagų tiekimą, plaukų augimą ir joje esančios ląstelės gamina melaniną, lemiantį plaukų spalvą. Plaukų šaknį supa riebalinės ir prakaito liaukos, kurios sukuria apsauginę plėvelę odos paviršiuje aplink plauką. Ši plėvelė neleidžia teršalams patekti į folikulą, apsaugo nuo išsausėjimo ir ultravioletinių spindulių poveikio.
Plauko šaknis baigiasi svogūnėliu, kuriame yra odos papilė, pernešanti kraujo tiekimą į plaukus. Plauko augimas vyksta plauko folikule, ir per visą gyvenimą žmogaus plauko folikule gali išaugti 20-30 plaukų.
Plauko Stiebas (Velenas)
Plauko stiebas yra matoma, negyva plauko dalis. Jo skersmuo yra maždaug 70-100 mikronų, o trūkimo apkrova - 40-60 gramų. Plauko stiebas susideda iš trijų koncentrinių ląstelių sluoksnių, žiūrint iš išorės į vidų:
- Kutikulė (Odelė)
- Žievė (Korteksas)
- Šerdis (Medula)
Kutikulė (Odelė)
Kutikulė yra išorinis plauko stiebo sluoksnis, sudarantis apie 9% viso plauko ploto. Ji sudaryta iš plokščių bebranduolių, negyvų ląstelių, pripildytų keratinu - korneocitų. Kutikulės ląstelės persidengia viena ant kitos kaip stogo čerpės, augdamos žemyn. Šios skaidrios ląstelės sudaro apsauginį sluoksnį, atsparų aplinkos veiksniams, tokiems kaip drėgmė, temperatūros pokyčiai, cheminės medžiagos, bakterijos ir nešvarumai. Tarpai tarp kutikulės žvynų užpildyti lipidais, kurie atsakingi už plaukų drėkinimą ir drėgmės sulaikymą plauko viduje. Su amžiumi lipidų ir odelių žvynelių mažėja, todėl plaukai tampa plonesni ir trapesni. Sveika kutikulė atspindi šviesą, suteikdama plaukams sveiką blizgesį. Jei šis sluoksnis yra pažeistas (pvz., veikiant karščiui, šiurkščiai šukuojant), ląstelės pasišiaušia, plaukai tampa per daug poringi, praranda skaidrumą ir tampa neskaidrūs.
Žievė (Korteksas)
Žievė yra vidurinis plauko stiebo sluoksnis, sudarantis apie 70-80% viso plaukų ploto. Ji yra atsakinga už plaukų stiprumą, elastingumą, lankstumą, dydį, formą ir tekstūrą. Žievę sudaro ląstelių sluoksniai, kuriuose yra keratino - labai stipraus ir tuo pat metu tampraus baltymo. Keratino tamprumas slypi tame, kad jo spiralės sujungtos vandeniliniais ir disulfidiniais ryšiais. Dėl šių ryšių tamprumo plaukai gali būti tiesinami ar garbanuojami, tačiau sušlapus jie grįžta prie genetiškai užkoduotos „šukuosenos“. Plauko žievėje taip pat yra pigmentą (atspalvį) suteikiančių ląstelių - melanocitų, kurios lemia plaukų spalvą.
Šerdis (Medula)
Šerdis, arba medula, yra centrinė plauko stiebo dalis, sudaranti iki 21% viso plaukų paviršiaus. Ji sudaryta iš minkštų, permatomų ląstelių, sujungtų amino rūgštimis, ir oro maišelių. Šerdis yra atsakinga už temperatūros palaikymą, tačiau ne visi plaukai turi šerdį (pvz., vaisiaus lanugo plaukuose jos nėra). Šerdis neturi įtakos plaukų fizikinei ir cheminei elgsenai. Yra plaukelių, kurių šerdis gali būti ištisinė, nutrūkusi arba jos visai nebūti. Kriminalistikoje būtent čia slypi unikali žmogaus informacija, nustatanti identitetą.
Plaukų Cheminė Sudėtis ir Spalva
Didžiąją dalį plaukų sudaro keratino baltymai (apie 90% viso plaukų tūrio), kurių pagrindiniai komponentai yra aminorūgštys, pvz., cisteinas (skatinantis plaukų augimą) ir metioninas (veikiantis plaukų stiebo apimtį). Be baltymų, plaukuose yra apie 70% vandens, kuris būtinas jų minkštumui ir elastingumui, bei apie 2% lipidų, kurie padeda apsaugoti plaukus nuo pažeidimų. Taip pat plaukuose yra pigmentų, lemiančių jų spalvą.
Pagrindiniai plaukų elementai yra:
- Anglis (C) - 45%
- Deguonis (O) - 30%
- Azotas (N) - 15%
- Vandenilis (H) - 6%
- Siera (S) - 5%
Plaukų spalvą lemia pigmentas melaninas ir jo granulių skaičius. Egzistuoja du melanino tipai:
- Eumelaninas - nudažo plaukus nuo rudos iki juodos spalvos.
- Feomelaninas - nudažo plaukus nuo raudonos iki auksinės spalvos.
Plaukų Savybės: Tekstūra, Porėtumas ir Tamprumas
Plaukų struktūros būklė apibūdinama pagal tris pagrindinius duomenis: plauko tekstūrą, porėtumą ir tamprumą.
Plauko Tekstūra
Tekstūra - tai plauko storis ir galvą dengiančių plaukų kiekis. Plauko tekstūra nustatoma pagal plauko skersmenį (plaukai gali būti stori, vidutinio storio, ploni ir labai ploni) ir minkštumo laipsnį (gali būti minkšti, kieti ir labai kieti, kaip viela).
Viršugalvio plaukai paprastai būna silpnesni nei plaukai, augantys žemiau pakaušio. Ploni ir labai ploni plaukai turi mažą plauko skersmenį ir reikalauja specialios priežiūros. Per mikroskopą žiūrint, tokie plaukai dažniausiai turi tik plauko žievę ir žvynelius, tačiau neturi šerdies. Kieti ir labai kieti, stori, vidutinio storio plaukai turi tvirtą, glotnų pagrindą, nes žvyneliai yra glotniai prisispaudę prie plauko žievės.
Plauko Porėtumas
Porėtumas - tai plauko savybė sugerti drėgmę. Plaukai turi gerą porėtumą, kai žvynelių sluoksnis yra truputį pakeltas virš plauko žievės, tada jie gali sugerti daug drėgmės. Ploni plaukai paprastai turi ploną žvynelių sluoksnį ir drėgmę sugeria lengvai bei labai greitai. Kieti, blankūs, greitai besivėliantys plaukai dėl didelio plauko porėtumo taip pat labai greitai sugeria drėgmę.
Kai plaukai yra glotnūs, plauko žvyneliai kietai prigludę prie plauko žievės, tokie plaukai turi mažą porėtumą ir labai sunkiai sugeria drėgmę. Normalūs plaukai pasižymi vidutiniu porėtumu, kai žvynelių sluoksnis yra vos pakilęs virš plauko žievės, todėl jie geriau sugeria drėgmę. Plaukai su mažu porėtumu reikalauja švelnios priežiūros.
Porėti plaukai (dažyti, šviesinti ar po cheminio plaukų sušukavimo) dažniausiai būna po nekokybiškų plauko spalvos ar formos pakeitimo procedūrų. Ypač porėti plaukai tampa po labai dažnų plaukų spalvos ar formos cheminių pakeitimų. Tokie plaukai turi pažeistą struktūrą, yra labai sausi, lūžinėja ir yra trapūs, todėl jiems reikalinga ypatinga priežiūra. Plaukai gali būti nevienodo porėtumo (dažniausiai ypač porėti ar labai porėti - prie plauko galiuko, ir mažai porėti - prie galvos odos), tokių plaukų priežiūra turi būti parinkta atsižvelgiant į skirtingą porėtumą.
Plauko Tamprumas (Elastingumas)
Tamprumas, arba elastingumas, - tai plauko struktūros savybė išsitiesinti ir susitraukti. Plaukai gali turėti gerą, normalų ir prastą tamprumą. Normalų tamprumą turi normalūs, žvilgantys plaukai. Tokį nesudrėkintą plauką galima ištempti iki 1/5 jo ilgio, o paleidus įtempimą, jis vėl susitrauks ir bus toks, koks buvo. Normalų drėgną plauką galima ištempti iki 40-50% jo ilgio.
Plauką, kuris turi gerą normalų porėtumą, galima ištempti daugiau nei plauką su prastu porėtumu. Kai esant mažam plauko įtempimui plaukas plyšta, tai rodo labai prastą tamprumą. Be to, sudrėkinus tokį plauką, jis labai greitai susipainioja ir prisilietus atrodo kaip kempinė.
Plaukų Augimo Ciklas
Plaukų augimas vyksta ciklais, kurie skirstomi į tris pagrindines fazes:
- Anageno fazė: Tai yra pirmoji ir ilgiausia plaukų augimo fazė, trunkanti nuo 2 iki 7 metų ir sudaranti apie 90% viso plauko gyvavimo ciklo. Anageno fazės metu plauko folikulas padidėja ir plaukai pradeda augti maždaug 0,35-0,45 mm per dieną. Tai reiškia, kad plaukai per metus paauga maždaug 10-15 cm.
- Katageno fazė: Ši trumpa pereinamoji fazė trunka nuo 2 iki 3 savaičių ir sudaro apie 1% viso plaukų gyvavimo ciklo. Katageno fazėje plauko folikulas susitraukia, jo ląstelės nustoja dalytis, plaukas nusilpsta ir nebeauga.
- Telogeno fazė: Tai poilsio ir plaukų slinkimo fazė, trunkanti nuo 2 iki 4 mėnesių ir sudaranti apie 10% viso plauko gyvavimo ciklo. Telogeno fazės metu plauko folikulas yra ramybės būsenoje. Plaukai visiškai atsiskiria nuo folikulo ir lieka ant galvos, kol iškrenta, užleisdami vietą naujiems plaukams. Tai savotiškas „atostogų“ laikotarpis, kurio metu folikulas ruošiasi naujam aktyvaus augimo ciklui.
Vieno plauko gyvenimas vidutiniškai trunka nuo 3 iki 6 metų. Plaukų augimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, amžių, mitybą ir sveikatą. Plaukų slinkimas yra natūralus procesas, pasireiškiantis visiems žmonėms, paprastai per dieną iškrenta apie 50-100 plaukų.
Veiksniai, Turintys Įtakos Plauko Struktūrai ir Būklei
Plaukų struktūra ir būklė gali keistis dėl įvairių veiksnių:
- Genetika: Lemia plaukų tipą, storį, stiprumą ir spalvą.
- Amžius: Su amžiumi plauko folikulas susitraukia, sumažėja plaukų storis, jie tampa trapesni ir praranda pigmentą (pražilstama).
- Hormonai: Hormonų lygio pokyčiai (nėštumas, menopauzė, hormoninių vaistų vartojimas) gali sukelti plaukų slinkimą, struktūros ir spalvos pokyčius. Vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė teigia, kad plaukai, kaip ir oda, atspindi gyvenimo būdą ir hormonų pusiausvyrą.
- Mityba: Baltymų, vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti plaukų išsekimą, blizgesio praradimą ir slinkimą. Teisinga mityba yra esminė sveikų plaukų dedamoji.
- Gyvenimo būdas: Stresas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, miego trūkumas ir netinkama priežiūra neigiamai veikia plaukų būklę, sukeldami sausumą, trapumą ir slinkimą.
- Aplinka: Tarša, UV spinduliuotė, sausas oras, druskingas jūros ar chloruoto baseino vanduo gali pakeisti plaukų būklę, išsausinti, pažeisti jų struktūrą.
- Netinkama priežiūra: Netinkamai pasirinkta kosmetika, žalingos šukos, šepečiai, džiovinimo ir formavimo prietaisai, karščio poveikis.
Dažniausiai susiduriama su plaukų slinkimu, lėtu augimu, lūžinėjimu, pūtimusi. Specialistai pabrėžia, kad plaukų problemos dažnai yra ilgalaikės prastos organizmo būklės pasėkmė ir signalas susirūpinti sveikata. Svarbu atlikti kompleksinius kraujo tyrimus ir vartoti reikiamas maistines medžiagas nuosekliai ir ilgai. Priemonės turi tikti odos ir plaukų tipui bei realiai spręsti problemas, o ne jas maskuoti. Būtina pasirūpinti, kad organizmas gautų visų reikiamų medžiagų ir mikroelementų, reikalingų plaukų augimui, struktūros palaikymui ir apsaugai, ypač keratino, vitaminų ir aminorūgščių.
Tikrosios plaukų slinkimo priežastys – nustebsite!
Plaukų Priežiūra ir Struktūros Atkūrimas
Norint išlaikyti sveiką plauko stiebo struktūrą ir odelių (kutikulių) vientisumą, svarbu tinkamai prižiūrėti plaukus. Ekspertų teigimu, tinkamai parinktos priemonės yra viena iš esminių plaukų priežiūros dalių.
Tinkamų Priemonių Pasirinkimas
Profesionalus plaukų stilistas Paulius Valiūnas atkreipia dėmesį, kad plaukų priežiūros sėkmė priklauso nuo keleto veiksnių:
- Jūsų natūrali plaukų struktūra ir tipas: Plaukai skirstomi pagal drėgmės sugėrimą, elastingumą ir tekstūrą. Visi plaukų tipai turi savo privalumų ir minusų. Pavyzdžiui, tiesūs plaukai susiriebaluoja greičiau nei garbanoti, o garbanoti plaukai labiau šiaušiasi ir veliasi. Dažytiems plaukams reikėtų rinktis priemones, uždarančias plauko žvynelius ir neleidžiančias išplauti spalvos pigmento. Retiems ir ploniems plaukams tinka lengvi kondicionieriai, suteikiantys purumo, o sausiems, besiveliantiems garbanotiems plaukams - aliejingos, drėkinančios priemonės. Vyresnių žmonių plaukams, kurie retėja, plonėja ir žyla, tinka sausų ir trapių plaukų priežiūrai skirtos priemonės.
- Naudojamų kosmetikos priemonių pH: Sveiko plauko ir galvos odos pH yra 4,5-5,5 (rūgštinis). Tokioje terpėje plauko žvyneliai užsidarę, o plaukas išlieka elastingas ir blizgus. Todėl svarbu rinktis plaukų priežiūros produktus su rūgštiniu pH. Produktai su rūgštesniu pH (3,0-4,0) tinka sausiems, dažytiems ir pažeistiems plaukams, o tiesiems, linkusiems riebaluotis, - produktai su 6,0-7,0 pH. Piktnaudžiauti šarminiais giliai valančiais šampūnais (nuo 7,1 pH) nereikia, kad neišsausėtų galvos oda ir plaukai.
- Cheminis apdorojimas: Dažytiems, šviesintiems ar chemiškai apdorotiems plaukams reikia švelnių šampūnų su mažu pH ir stipriai maitinančių, drėgmės balansą atstatančių kondicionierių bei kaukių. Tokiems plaukams netinka giliai valantys šampūnai su aukštu pH, nes jie pašalina dažų pigmentus ir sausina plaukus. Rekomenduojama nenaudoti karštų formavimo priemonių be apsaugos nuo karščio priemonių (serumų, tepamų vitaminų).
- Plaukų stilizavimas: Priežiūros priemonės priklauso nuo to, kaip dažnai stilizuojate plaukus. Mėgstančioms natūralius plaukus užteks kokybiško šampūno ir kondicionieriaus. Naudojančioms karštas priemones reikalingos priemonės nuo karščio, o norinčioms apimties ar garbanų paryškinimo - atitinkami produktai.
- Specifiniai nusiskundimai: Jei kamuoja slenkantys plaukai, pleiskanojanti galvos oda, greitai riebaluojantys plaukai ar besiveliančios sruogos, svarbu pasirinkti problemą sprendžiančias priemones. P. Valiūnas pataria keisti produktus atsižvelgiant į metų laikus (žiemą - tirštesni, vasarą - lengvesni).
- Sinclair RD. Healthy hair: what is it? J Investig Dermatol Symp Proc. 2007 Dec;12(2):2-5. doi: 10.1038/sj.jidsymp.5650046. PMID: 18004288.
- Hashimoto K. The structure of human hair. Clin Dermatol. 1988 Oct-Dec;6(4):7-21. doi: 10.1016/0738-081x(88)90060-0. PMID: 2463872.
- O'Connor K, Goldberg LJ. Nutrition and hair. Clin Dermatol. 2021 Sep-Oct;39(5):809-818. doi: 10.1016/j.clindermatol.2021.05.008. Epub 2021 May 24.
- Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
Kiti Priežiūros Aspektai
Sveikatai palaikyti svarbus pakankamas vandens suvartojimas. Plaukams naudingi vitaminų kompleksai, antioksidantai, baltymai (ypač keratinas) ir aminorūgštys. Geriamas hidrolizuotas keratinas, ypač kartu su cinku, variu, selenu, vitaminais B5, B6 ir B7, gali sustiprinti plaukus ir skatinti jų augimą. Hidrolizuotas keratinas įsisavinamas geriau nei didelės molekulės, kurios tik apvelka plauką, bet neįsiskverbia į jį.
Kraujotaka galvos odoje taip pat labai svarbi. Plauko spenelį maitina kraujagyslės, kurios atneša maistingas medžiagas, aprūpinančias plauko matricą ir šaknį. Nuolatinė kraujotakos cirkuliacija, stimuliuojama masažo ar šukavimo, skatina plaukų augimą. Šukuojant plaukus, riebalas, esantis ant galvos odos paviršiaus, tolygiai pasiskirsto per plauko ilgį, pamaitindamas plauką.
Jei galvos oda riebi, o plaukų galiukai sausi, reikalinga speciali priežiūra. Svarbu vengti per daug šarminių plaukų priežiūros produktų, kurie gali išdžiovinti galvos odą ir paskatinti dar didesnę riebalų gamybą. Vietoj to, rinkitės priemones be druskų ir šarmų. Ilgiems plaukams, kuriems natūralaus riebalo iš galvos odos nepakanka, rekomenduojama naudoti hidrolizuotus aliejukus, turinčius peptidų ir aminorūgščių.
Plaukų Spalvos ir Stiebo Patologija
Plaukų spalvos ir stiebo patologija yra būklė, susijusi su plaukų folikulais, odos struktūromis ir pigmentacijos sistemomis. Ji apima įvairias problemas, tokias kaip ankstyvas žilimas, plaukų tankio sumažėjimas, plaukų lūžinėjimas ar net jų visiškas iškritimas. Šios ligos priežastys gali būti genetinės, hormoninės (pvz., tiroidinės ligos, androgenų perteklius) arba susijusios su aplinkos veiksniais (cheminės medžiagos, UV spinduliuotė, stresas).
Diagnozė dažnai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo, dermatologai gali atlikti trichoskopiją. Gydymo galimybės priklauso nuo priežasties ir sunkumo, apima hormonų terapiją, vaistus (pvz., minoksidilą), kortikosteroidus ar naujoviškas terapijas, tokias kaip plazmos terapija (PRP). Svarbu ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip specialūs šampūnai, vitaminų ir mineralų papildai, bei gyvenimo būdo pokyčiai, skirti sumažinti stresą ir gerinti bendrą sveikatą.
Šaltiniai:
tags: #kas #yra #plauko #velenas