Automobilių kultūra Lietuvoje visada turėjo gilias tradicijas, o pastaraisiais metais pastebimas ypatingas reiškinys - senovinių, dar vadinamų istoriniais, automobilių atgimimas. Šalies gatvėse vis dažniau galima išvysti nepriekaištingai restauruotus, dešimtmečius skaičiuojančius modelius, kurie spinduliuoja ne tik prabanga ar unikaliu dizainu, bet ir gilia istorija. Tai nėra vien tik trumpalaikė mados tendencija.
Senovinių automobilių apibrėžimas ir statusas
Kyla klausimas, kada automobilis tampa antikvariniu. Nėra konkretaus amžiaus, kurio sulaukęs automobilis yra laikomas antikvariniu. Nors kartais šis statusas apibrėžiamas įstatymais ir specialiais statusais (dažniausiai, 30-50 metų), istoriškai antikvariškumas priklauso nuo žmonių požiūrio. Senas, pasenęs ir vertingas? Turbūt antikvarinis.
Teisiniai aspektai ir kriterijai
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato, kad istorinė motorinė transporto priemonė - tai prieš 30 metų ir anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. Pavyzdžiui, 1990 metų gamybos „Audi 80 B3“ automobiliui jau 33 metai, o modelis nebegaminamas 27 metus. Vis dėlto, svarbiausias yra originalumo kriterijus. Automobilis turi atitikti šiuos reikalavimus:
- Turi būti išlaikyta pirminė autentiška būklė, neturi būti padaryta jokių esminių motorinės transporto priemonės išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų.
- Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
- Variklio ir jo įrangos keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, degalų rūšį ir parametrus, yra leistini. Tačiau laikančiosios konstrukcijos ir kėbulo pakeitimai, siekiant pritaikyti keičiamas dalis, neleistini.
- Ašių, greičių dėžės, atskirų vairo pavaros ir pakabos komponentų, stabdžių sistemos komponentų keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, taip pat leistini.
Gavus teigiamą išvadą, automobiliui išduodami valstybiniai numeriai, pažymėti raide „H“ (angl. Historic). Anksčiau istorinių numerių fonas buvo rudas, o dabar - baltas, su H raide priekyje (automobiliams) arba gale (motociklams).
Privalumai ir trūkumai turint istorinį automobilį
Užsienyje pirkto automobilio registravimas
Istorinių registracijos numerių privalumai:
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik kas penkerius metus.
- Techninė apžiūra atliekama tik vizualiai. Nenaudojamas nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“. Automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat nėra tikrinamas.
- Kultūrinės reikšmės pabrėžimas.
- Išskirtinumas. Šiuo metu Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3464 automobiliai.
Istorinių registracijos numerių trūkumai:
- Brangesnė registracijos kaina (apie 100-150 eurų).
- Numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau (iki mėnesio ar ilgiau).
- Apribojamas transporto priemonės naudojimas (nenaudojama kasdienėms reikmėms, nors tai realiai nekontroliuojama).
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik tam tikrose stotyse ir pagal išankstinę rezervaciją.
- Didesnė nei įprastai KASKO draudimo kaina, nes reikia ieškoti originalių, dažnai brangių ir sunkiai randamų detalių.
- Besikeičianti tvarka ir išvaizda, pvz., numerių fonas iš rudo pasikeitė į baltą.
Sistemos trūkumai ir iššūkiai
Ekspertai įvardija ir sistemos spragas. Pasak Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto, „dabar istorinio automobilio statusą be didesnių problemų gali gauti bet koks formalius kriterijus atitinkantis senas „kibiras“, realiai neturintis jokios išliekamosios vertės“. „Verslo žinių“ automobilių korespondentė D. Sergijenko-Ramaškevičienė atkreipia dėmesį į draudimo problemas: „Nepaisant statuso, istorinį automobilį sudaužius atgauti pinigus, kurie siektų realią jo vertę, būtų, matyt, misija neįmanoma. Norėtųsi tiesiog daugiau aiškumo ir pagarbos technikai, kuri turi istorinę vertę. Galbūt verta būtų kritiškiau pasižiūrėti ir į tai, kokiai technikai norima gauti tą istorinį statusą. Gal tų žiguliukų, moskvičių ir kitų sovietinių automobilių, kurių buvo prikepta dešimtys tūkstančių, jau užtenka tame istorinių automobilių registre“.
Senovinių automobilių evoliucija ir atsiradimas
Pirmasis tikrai praktiškas lengvasis automobilis su vidaus degimo varikliu yra 1886-ųjų Benz Patent-Motorwagen. Daugelis automobilių išgyvena panašų gyvenimo ciklą: pagaminamas, parduodamas, naudojamas, tampa „senu“, o tada - „pasenusiu“. Tolesnis jo eksploatavimas dėl išaugusių kaštų tampa neekonomiškas ir jo vertė nukrenta iki absoliučiai žemiausios. Vėliau modelis tampa retas, nes daugelis tokių automobilių yra nurašomi ir perdirbami. Retumas ir nostalgija atnaujina susidomėjimą, kuris pradeda kelti automobilio vertę. Kai kurie automobiliai galiausiai įgyja antikvarinės mašinos statusą ir tampa labai vertingais.
Istorinės gairės ir kolekcionavimo pradžia
Benz Patent-Motorwagen antikvariniu tapo labai greitai, nes visada buvo labai retas ir anksti paseno. 1893 metais pasirodė triratė Motorwagen versija, po metų - šiek tiek tobulesnis Velo. Po truputį rinkoje ėmė rodytis ir kitų gamintojų mašinos. Viskas vystėsi labai greitai, automobiliai sparčiai tobulėjo. Jau XX amžiaus pradžioje Patent-Motorwagen tapo kolekciniu, nes buvo pasenęs, vertingas (pirmasis automobilis su vidaus degimo varikliu) ir retas.
Vienos konkrečios datos, kada seniausi automobiliai pradėti laikyti antikvariniais, nėra, bet yra kelios reikšmingos datos:
- 1903 metai: įkurtas vokiečių technikos muziejus Deutsches Museum, kuris netrukus pradėjo rinkti ankstyvuosius automobilius, kurie tuo metu buvo mažiau nei dviejų dešimtmečių senumo.
- 1908 metai: prasidėjo Ford Model T gamyba, kuri konvejerio dėka tapo masine - tai ankstyvuosius automobilius paskubino keliauti į antikvarinių vertybių kategoriją.
- 1930 metai: Didžiojoje Britanijoje įkurtas pirmasis antikvarinių automobilių entuziastų klubas pasaulyje. Netrukus panašūs klubai atsirado ir kitose Europos šalyse bei JAV.
Taigi, ankstyvieji automobiliai antikvariniais tapo gana anksti, sulaukę vos 20-25 metų amžiaus. Taip nutiko todėl, kad jie tiesiog paseno, buvo aplenkti itin sparčios automobilių pramonės pažangos sukeltų technologinių bangų.
Automobilių istorijos apžvalga laiko juostoje
Automobilio evoliucija - tai nuolatinis inžinerijos ir technologijų progresas, kuris pakeitė pasaulį. Žemiau pateikiama svarbiausių automobilių istorijos įvykių laiko juosta:
- 1886 m. - Carl Benz užpatentavo pirmąjį pasaulyje automobilį, triratį Benz Patent Motorwagen.
- 1900 m. - Ferdinandas Porsche Paryžiaus pasaulinėje parodoje pristato pirmąjį hibridinį automobilį - Lohner-Porsche.
- 1903 m. - Mary Andersen išrado automobilio priekinio stiklo valytuvą.
- 1906 m. - „Rolls-Royce“ pristato savo 40/50 modelį, ikoninį „Sidabrinio vaiduoklio“ prototipą.
- 1912 m. - „Cadillac“ demonstruoja savo pirmąjį elektrinį starterį, sukurtą Charleso Ketteringo.
- 1938 m. - Adolfas Hitleris inicijuoja „Volkswagen Beetle“ gamybą, siekdamas sukurti pigų „liaudies automobilį“.
- 1981 m. - „McLaren“ sukūrė pirmąjį anglies pluošto lenktyninį automobilį.
- 2008 m. - Išleistas „Tesla Roadster“ modelis, žymintis elektromobilių eros pradžią.
Senovinių automobilių atkūrimas ir restauracija
Kolekcininkų ir entuziastų garažuose slepiasi tikri inžinerijos stebuklai: pradedant elegantiškais tarpukario Europos kabrioletais, baigiant raumeningais praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Amerikos sportiniais automobiliais. Šis hobis reikalauja ne tik didžiulių finansinių investicijų, bet ir specifinių techninių žinių, atsidavimo bei neaprėpiamos kantrybės.
Dažniausiai seni automobiliai įkraunami į jūrinius konteinerius arba atvežami ant tralų visiškai surūdiję, nevažiuojantys ir be daugybės originalių detalių. Procesas apima kelis etapus:
- Pilnas išardymas ir defektacija: Automobilis išrenkamas iki paskutinio varžtelio.
- Kėbulo darbai: Senas metalas valomas smėliavimo būdu, išpjaunamos surūdijusios vietos, virinamas naujas metalas. Tai bene brangiausias ir ilgiausias etapas.
- Variklio ir mechanikos kapitalinis remontas: Variklis, pavarų dėžė, važiuoklė ir stabdžių sistemos perrenkamos iš naujo. Senos, nusidėvėjusios dalys keičiamos naujomis.
- Salono ir interjero atkūrimas: Siuvamos naujos odinės ar veliūrinės sėdynės, atkuriamas prietaisų skydelis, medžio apdaila, pritaikomi autentiški kilimėliai.
- Surinkimas ir testavimas: Paskutinis, bet labiausiai jaudinantis etapas.
Populiariausi senovinių automobilių modeliai ir investicija
Lietuvos senovinių automobilių entuziastų skoniai yra labai įvairūs, o garažuose slepiasi patys įvairiausi modeliai. Kolekcininkus galima suskirstyti į kelias pagrindines stovyklas:
- Vakarietiška klasika ir prabanga: Populiarūs klasikiniai „Mercedes-Benz“ (ypač W123, W124, W126 bei SL serijos kabrioletai), „BMW“, „Porsche 911“ ar net „Jaguar“ modeliai.
- Amerikietiški raumenys: Galingi V8 varikliai ir didžiuliai kėbulai. Tarp populiariausių - „Ford Mustang“, „Chevrolet Camaro“, „Dodge Charger“ bei didžiuliai „Cadillac“ kreiseriai.
- Sovietinio paveldo nostalgija: „Volga“ (GAZ), „Žiguliai“ (VAZ) ar „Moskvič“ modeliai yra itin populiarūs dėl sentimentų.
- Tarpukario ir pokario retenybės: Rečiausia, bet pati brangiausia ir išskirtiniausia kategorija.
Konkretūs modelių pavyzdžiai ir kainos
Rinkoje galima rasti įvairių modelių, kurie patraukia kolekcininkų dėmesį:
- 1964 m. „Mercedes-Benz 280“ sedanas: Vertinamas dėl prestižo, kaina siekia 9 000 eurų.
- 1970 m. „Mercedes-Benz 280“ sedanas: Vertinamas dėl patikimumo ir ilgaamžiškumo, kaina - 24 000 eurų.
- 1967 m. „Mercedes-Benz E 200“ sedanas: Išraiškingas dyzelinis automobilis, siūlomas už 5 000 eurų.
- „Rolls-Royce Shadows“ sedanas: Kolekcinis perlas, kainuoja 19 900 eurų.
- 1966 m. „Ford Mustang“: Gali būti geras donoro automobilis, kaina - 3 000 eurų.
- 1985 m. „Citroen CX“ 1 serijos hečbekas: Vairavo istorinės asmenybės, 2 l, 106 AG.
- „Opel Kadett C Coupe“: Artėjantis prie 30-mečio, kaina - 3 200 eurų.
- 1983 m. BMW 633 E24 sedanas: Pirmasis 6 serijos GT, parduodamas už 5 400 eurų.
Investicinė grąža ir ateities perspektyvos
Klasikinių automobilių rinka visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išgyvena aukso amžių. Ekspertai pastebi, kad gerai išlaikytų ar profesionaliai restauruotų istorinių transporto priemonių vertė kasmet stabiliai auga. Tai tampa puikia alternatyva tradicinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar akcijas. Didžiausią investicinę grąžą dažniausiai generuoja riboto tiražo, sportiniai ar itin prabangūs modeliai. Visame pasaulyje ir Lietuvoje stabiliausiai brangsta oru aušinami „Porsche 911“ modeliai, klasikinių „Ferrari“, „Maserati“ bei „Alfa Romeo“ automobilių vertė taip pat nuolat auga.
Stebint sparčią automobilių pramonės transformaciją ir perėjimą prie elektra varomų transporto priemonių, daugelis ekspertų ir kolekcininkų sutinka, kad būtent elektromobilių ir autonominio vairavimo technologijų invazija tik dar labiau padidins istorinių automobilių vertę. Ateities kolekcininkai mato istorinius automobilius kaip savotiškas mechanikos meno skulptūras, primenančias laikus, kai žmogus turėjo visišką kontrolę mašinos atžvilgiu.
Senovinių automobilių renginiai ir bendruomenė
Senovinių automobilių turėjimas Lietuvoje nėra tik vienišo vilko užsiėmimas. Tai aktyvi ir nuolat auganti bendruomenė. Šalyje veikia daugybė klasikinių automobilių klubų, kurie vienija bendraminčius, padeda dalintis technine informacija, ieškoti retų detalių ar tiesiog kartu leisti laiką. Tokie renginiai tampa ne tik pramoga dalyviams, bet ir didžiule švente žiūrovams, norintiems pasigrožėti laiko patikrinta estetika. Parodose vyksta gražiausio automobilio rinkimai, geriausios restauracijos konkursai.
Svarbiausi renginiai ir mugės
- Oldtimer sezono atidarymas: Gegužės 1 d. Šeduva - Panevėžys maršrutu, kviečiant visus istorinio transporto entuziastus.
- Retro Mugė: Specializuotas, istorinio transporto renginys. Pavyzdžiui, 2026 m. gegužės 31 d. Dariaus ir Girėno aerodrome, Kaune. Taip pat vyksta „Retro mugė ruduo“ ir „Retro mugė žiema“.
- Motorų diena: Renginys Šeduvoje (pvz., spalio 11 d.) ir Anykščiuose, Anykščių Retromobile istorinio transporto muziejuje.
Klubų veikla ir istorija
Iki praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio dėl automobilių deficito seni automobiliai Lietuvoje buvo naudojami kaip kasdienės transporto priemonės. Nebevažiuojantys automobiliai prikeliami naujam gyvenimui, nekreipiant dėmesio į originalumą. Sovietinei automobilių pramonei didinant lengvųjų automobilių gamybą, jų daugėjo ir gatvėse. Seni automobiliai pradėjo išsiskirti iš bendros masės, atkreipdami į save dėmesį. Tai skatino senų automobilių ir motociklų savininkus bendrauti tarpusavyje ieškant informacijos apie jų turimą techniką, reikalingų detalių ar agregatų. Šios veiklos rezultatas - senovinių automobilių ir motociklų klubų atsiradimas sovietų sąjungoje. 1972 m. pirmasis klubas įkuriamas Latvijoje, o 1974 m. - Lietuvoje.
Lietuvos automobilininkų dalyvavimas užsienio renginiuose ir vietinių klubų vystymasis yra svarbi senovinės technikos kultūros dalis.
„Hansa G 12/36 Renntorpedo“ istorija
Vienas iš būsimos oldtimerių parodos „Nesentanti klasika 2021“ dalyvių - „Hansa G 12/36 Renntorpedo“. Tai 1914 m. sukonstruotas egzotiškas dvivietis bolidas, vienas iš vos keleto išlikusių egzempliorių. „Hansa“ bendrovė, įkurta praėjusio amžiaus pradžioje Vokietijoje, gamino brangius, prabangius ir kokybiškus automobilius pagal užsakymą, labai mažomis serijomis. Tikslių duomenų, kiek kokių modelių išriedėjo pro gamyklos Varelyje vartus, neturi net patys vokiečiai. Žinoma tik, kad keletą jų buvo įsigiję Rusijos caro šeima.
1914 m. liepos mėnesį du vokiečiai su „Hansa G 12/36 Renntorpedo“ sumanė apkeliauti pasaulį ir iš Berlyno patraukė rytų kryptimi. Su 3140 kub. centimetrų, 4 cilindrų varikliu (36 AG) ir maždaug 80-90 km/val. maksimaliu greičiu, Maskvą jie pasiekė tą dieną, kai Vokietija oficialiai paskelbė karą Rusijai. Apie šį kuriozą aprašė tuomečiai laikraščiai „Moskovskij Kurjer“ ir „Utro Rossi“. Automobilio liekanos buvo rastos kažkur Pamaskvėje 1972 metais ir pervežtos į Rygą. Deja, net patyrusiems Latvijos restauratoriams pavyko atkurti tik šio automobilio išorę, tačiau iki patekdamas į Lietuvą „Hansa G 12/36 Renntorpedo“ buvo it skulptūra neveikiančiu varikliu. Pamatyti, kaip „Hansa G 12/36 Renntorpedo“ važiuoja, bus galima Biržų aeroklubo teritorijoje rugpjūčio 7-osios popietę, kur nuo 15 valandos vyks renginys.
„Renault Twingo“ (III karta): miesto automobilis su ypatybėmis
Šiuolaikiniai automobiliai tampa vis panašesni vienas į kitą. Griežtėjantys saugumo ir ekologijos reikalavimai, aerodinamikos standartai bei masinės gamybos optimizavimas lėmė tai, kad modernios transporto priemonės prarado dalį savo individualumo. Būtent todėl žmonės atsigręžia į praeitį. Senoviniai automobiliai siūlo tai, ko šiandienos pramonė dažnai nebegali suteikti - autentiškumą, charakterį ir gyvą, mechaninį ryšį tarp vairuotojo ir mašinos. Tačiau yra ir modernių automobilių, kurie stebina savo originalumu ir išskirtinumu, pavyzdžiui, trečios kartos „Renault Twingo“.
Konstrukcinės naujovės ir valdymas
Pirmos kartos „Renault Twingo“, debiutavęs 1992 metų rugsėjo mėnesį vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje, turėjo dvejas dureles ir priekyje sumontuotą variklį, kuris suko priekinius ratus. Šie trys faktai apie „Twingo“ (variklis priekyje, priekiniai varomi ratai, dvi durys) pasaulyje galiojo iki 2014 metų kovo mėnesio. Trečios kartos „Renault Twingo“ nustebino, nes pasirodė su ketveriomis durelėmis, gale sumontuotu varikliu ir galiniais varomais ratais. Variklio perkėlimas į galą leido padidinti kabinos erdvumą ir automobilio manevringumą. Kadangi priekyje variklio nėra, priekiniai automobilio ratai turi galimybę pasisukti didesniu kampu - net 45 laipsnius. 8,65 metro „Twingo“ apsisukimo spindulys yra tiesiog fantastiškai mažas, palengvinantis apsisukimą judrioje gatvėje.
Variklis ir dinamika
Testuotas trečios kartos „Renault Twingo“ turėjo 0,9 litro, trijų cilindrų benzininį variklį su turbokompresoriumi. Šis komplektas generuoja 90 AG ir 135 Nm galią, kurios pilnai pakanka, kad automobilis važiuojant dovanotų puikias emocijas. Pagreitis iki 100 km/h - 10,8 s. Variklio garsas provokuoja spustelėti, todėl kuro sąnaudos testo metu mieste sudarė 8,3 l/100 km. Antipraslydimo sistema neišsijungia ir visuomet stengiasi išlaikyti „Twingo“ galą stabilų.
Interjero ypatybės ir praktiškumas
„Renault Twingo“ viduje dominuoja paprastumas ir spalvos. Galima pasirinkti skirtingas salono apdailas bei sėdynių apmušalus. Prieš pat vairuotojo akis esančiame prietaisų skydelyje rodomas tik greitis ir pagrindinė informacija apie degalų sąnaudas bei nuvažiuotų ir likusių nuvažiuoti kilometrų skaičius. Tachometro čia nėra, bet kada jungti pavaras sufleruoja speciali indikacija. Dešinėje įtaisyta multimedijos sistema „R-Link“, pažįstama iš kitų „Renault“ modelių. Po ja - klimato kontrolės sistema, o dar žemiau „sumuštinių“ dėtuvė, kurią išėmus randamos dvi erdvės kavos puodeliams. Trūkumas - nėra vietos išimtai dėtuvei. Beje, baltos durelių apdailos yra linkusios greitai išsitepti. Kadangi variklis yra įkomponuotas gale, didelio bagažo skyriaus tikėtis nereikia. Variklio dangčio atidarymas yra neįprastas: reikia ištraukti dvi grotelių šonuose esančias apdailas, po kuriomis slepiasi dvi spynelės ir specialios atidarymo rankenos. Atrakinus spynas ir patraukus rankenas, variklio dangtis pakyla.
Net 17 cm aukščio automobilio prošvaisa yra pritaikyta miestui, todėl parkuojant automobilį prie aukštų bordiūrų ar įveikiant duobėtas gatves problemų kilti neturėtų. Tačiau kelio nelygumus „Twingo“ važiuoklė sugeria kietokai.
tags: #senoviniai #auto #piesti