Tikriausiai jau esate girdėję, kad „Formulės 1“ pilotai lenktynių metu netenka nemažai svorio. Kiekvieną lenktynių savaitgalį lenktynininkai susiduria su daugybe fizinių ir psichologinių iššūkių. Varžybų metu jie patiria ekstremalią dehidrataciją ir karštį, o tai lemia didelį svorio sumažėjimą. Vien jau pasiekti finišą yra didelis iššūkis, juolab kad pilotai konkuruoja su geriausiais pasaulio lenktynininkais.
Kodėl F1 pilotai netenka svorio?
Lenktynių metu F1 bolido kabinoje alina didžiulis 45-50 laipsnių pagal Celsijų karštis. Šalyse, kur vyrauja didžiulis karštis ir drėgmė, ši temperatūra kabinoje būna dar didesnė, o tai sukuria itin ekstremalias sąlygas. Be to, lenktynininko kūnas lenktynių metu būna aukštesnės temperatūros nei įprastai, nepaisant to, kad žmogaus kūnas turėtų išlaikyti įprastą temperatūrą.
Lenktynininkai apsirengia dviejų sluoksnių ugniai atsparia apranga, kurią sudaro vidinis kostiumas ir viršutinis lenktyninis kostiumas. Kiekvienas lenktynininkas dėvi storą specialių drabužių sluoksnį, kad būtų apsaugotas avarijos metu. Šie drabužiai apsaugo ir nuo gaisro, tačiau jie turi ir tam tikrų trūkumų - didina karščio poveikį. Pilotai save uždengia nuo galvos iki kojų pirštų: savo galvą jie uždengia balaklava bei šalmu su skydeliu, po lenktyniniais batais dėvi kojines, o ant rankų - pirštines. Visi šie ugniai atsparūs kombinezonai ir apatiniai drabužiai reiškia, kad lenktynininkai prakaituoja labai gausiai.
Vairuotojai susiduria ir su dideliu psichologiniu spaudimu, kuris prilygsta amerikietiškiems kalneliams. Šią psichologinę būseną stipriai veikia ir fizinis diskomfortas. Lenktynių metu fizinė įtampa prilygsta profesionaliam sportui, todėl pilotai treniruojasi kaip atletai, o jų širdies ritmas gali siekti iki 190 dūžių per minutę.
Kiek svorio prarandama per lenktynes?
Dėl aukštos temperatūros, streso ir G-jėgų, pilotai lenktynių metu vidutiniškai praranda apie 2-3 kilogramus kūno masės. Ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, šalyse, kur vyrauja didžiulis karštis ir drėgmė (kaip Malaizijos GP metu), ši temperatūra bolido kabinoje būna dar didesnė, o svorio netenkama net iki 4-4,5 kilogramų.
Apie tai, koks didelis yra fizinis iššūkis, liudija ir lenktynininkas Kevinas Magnussenas, kuris 2014 metais po ypač sunkios lenktynių patirties teigė nepamenantis antros lenktynių pusės, kadangi buvo ties nualpimo riba. Jis pasakojo, kad buvo taip karšta, jog perkaito, gausiai prakaitavo ir dehidratavo, o tokią patirtį prilygino lenktyniavimui saunoje.
Siekiant stebėti lenktynininkų fizinę būklę, kiekvienas pilotas prieš ir po lenktynių privalo pasisverti.
Kova su dehidratacija ir karščiu
Nors boliduose lenktynininkai geria skysčius, jų kiekis neprilygsta tam, kurio jie netenka išprakaituodami lenktynių metu - o tai sukelia didžiulę dehidrataciją.
Geriamųjų skysčių sistema bolide
Geriamų skysčių sistema lenktynininkams padeda palaikyti kūno skysčių lygį lenktynių metu. Tai paprastas vandens maišelis, kuris įmontuotas bolido kokpite. Jeigu pilotas negeria skysčių, tokiam atvejui yra įrengta maža pompa. Maišelis ir pompa yra sujungta vamzdeliu, kuris patenka į šalmą. Ant vairo yra mygtukas „Gerti“, kurį paspaudus aktyvuojama pompa ir lenktynininkas gauna gurkšnį vandens. Nepaisant to, lenktynių metu pilotai sunaudoja tik iki 1,5 litro skysčių.
Izotoninių gėrimų svarba
Lenktynininkai prieš lenktynes stengiasi gerti kuo daugiau izotoninių gėrimų. Izotoniniai gėrimai - tai greita energija ir gebėjimas išlaikyti skysčių pusiausvyrą organizme. Vanduo nėra pats geriausias pasirinkimas, kadangi jis nėra toks efektyvus kaip izotoniniai gėrimai, kurie atstato svarbius prarastus mineralus ir mikroelementus. Nėra reikalo gerti daugiau nei 1,5 litro per lenktynes, kadangi kūnui reikalinga atstatyti tik prarastą skysčių kiekį.
Fizinio pasirengimo ir higienos aspektai
Fizinio pasirengimo treneriai padeda lenktynininkams sukurti lenktynių savaitgalio grafiką, o jų biologinis laikrodis turi prisitaikyti prie lenktynių laiko. Natūralu, kad tai, kas patenka į organizmą, iš jo turi ir išeiti. Dažniausiai lenktynininkai nueina į tualetą prieš pat lenktynes. Tačiau yra pilotų, kurie tai atlieka sėdėdami bolide prieš lenktynių startą.
Vėsinančios liemenės: ateities sprendimas
„Formulės 1“ lenktynininkai šiemet dar gali patys spręsti, ar varžybų metu dėvėti vėsinančias liemenes, tačiau nuo 2026 metų jos taps privalomos. Šis sprendimas priimtas po 2023 m. Katare vykusio „Formulės 1“ etapo, kurio metu dėl alinančio karščio ir didelės drėgmės daugelis lenktynininkų skundėsi išsekimu, dehidratacija, o kai kurie net jautė alpimo simptomus.
Technologiniai iššūkiai ir FIA taisyklės
FIA, siekdama užtikrinti geresnę lenktynininkų savijautą sudėtingomis oro sąlygomis, iš pradžių svarstė galimybę boliduose įrengti tam tikrą vėsinimo sistemą. Tačiau dėl techninio sudėtingumo šios idėjos buvo atsisakyta ir nuspręsta naudoti jau esamą sprendimą - vėsinančias liemenes. Nors šis sprendimas atrodo paprastas, iš pradžių reikėjo užtikrinti, kad jis atitiktų FIA saugumo reikalavimus dėl ugniai atsparių aprangos standartų.
Vėsinančios liemenės turi apie 50 metrų ilgio vamzdelių sistemą, kuria cirkuliuoja šaldantis skystis. Jis saugomas specialiame įrenginyje, kuriame taip pat įmontuota valdymo sistema, padedanti palaikyti pastovią lenktynininko kūno temperatūrą.
FIA pranešime teigiama, kad jau baigiami darbai su „Formulės 1“ komandomis, siekiant nustatyti, kokiomis sąlygomis ši įranga turės būti naudojama. Londone įvykusio „Formulės 1“ posėdžio metu patvirtinta, kad vėsinančios liemenės bus privalomos tik tada, kai aplinkos temperatūra pasieks tam tikrą ribą. Šiuo metu ši riba nustatyta ties 31 °C - temperatūrą matuos specialūs FIA jutikliai, išdėstyti trasoje. Tačiau FIA neatsižvelgia į temperatūrą bolido viduje, kur ji gali siekti 50 ar net 60 °C.
Privalomas naudojimas ir papildomas svoris
Nuo 2026 m. pažangesnės „Formulės 1“ sistemos užtikrins, kad vėsinančios liemenės būtų nuolat aprūpintos reikiama energija, todėl jų naudojimas taps privalomu. Tačiau 2025 m. sezone lenktynininkai dar galės patys nuspręsti, ar jas naudoti.
Siekiant užtikrinti sąžiningumą, FIA nusprendė, kad tie lenktynininkai, kurie 2025 m. nuspręs nenaudoti vėsinančios liemenės, turės savo bolide vežtis papildomą 500 gramų svorį. Jis galės būti montuojamas tik pilotų kabinoje. Taip siekiama išvengti galimų pranašumų, kuriuos komandos galėtų išgauti, jei ši papildoma masė būtų paskirstyta kitose bolido vietose.
tags: #kiek #vidutiniskai #svorio #praranda #vairuotojas #per