Šiame straipsnyje nagrinėjamos kelios svarbios temos, pradedant socialinių paslaugų teikimu Šiaulių mieste, baigiant kelių infrastruktūros plėtra Lietuvoje ir jos iššūkiais, taip pat aptariamos prabangaus nekilnojamojo turto tendencijos ir kelių mokesčių sistema Austrijoje.
Socialinės paslaugos Šiaulių mieste
Šiaulių mieste socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimu. Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Institucinės socialinės globos poreikio nustatymas ir skyrimas
Dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialiųjų poreikių lygis) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba trečio lygio poreikio dėl protinio atsilikimo ar psichikos sutrikimų nustatymas yra svarbus žingsnis skiriant socialinę globą.
Dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos skyrimo reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių, esantį Tilžės g. 170 (įėjimas iš Vasario 16-osios g. pusės), Šiauliai. Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu +370 41 386 485.
Trumpalaikė socialinė globa
Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau 12 valandų ir tai yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Ji skirta šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, kurie dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negali laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą institucijoje dydis yra 80 proc. asmens pajamų. Jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
Ilgalaikė socialinė globa
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Suaugusiam asmeniui per mėnesį mokėjimo dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
Asmeninio asistento paslaugos
Asmeninio asistento paslaugos teikiamos asmeniui, turinčiam negalią, atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje.
Paslaugos poreikį nustato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtas socialinis darbuotojas. Atlikęs vertinimą ir nustatęs paslaugos poreikį per teisės aktuose nustatytus terminus, socialinis darbuotojas nurodo valandų skaičių per dieną ir per mėnesį, dienų skaičių, veiklas, kuriose asmeniui reikia asmeninio asistento pagalbos. Asmeninė pagalba asmeniui pradedama teikti tik pasirašius Asmeninės pagalbos teikimo sutartį su paslaugos teikėju.
Jei negalią turinčio asmens pajamos viršija 2 valstybės remiamas pajamas (466 Eur), mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti daugiau nei 20 procentų asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui paskirta ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, jo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis neturi viršyti 20 procentų šios kompensacijos dydžio, jei nustatytas pirmo ar antro lygio poreikis, arba 30 procentų, jei nustatytas trečio ar ketvirto lygio poreikis. Jeigu individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nepaskirta ir nemokama, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir 20 procentų asmens pajamų.
Pagalbos į namus paslaugos
Asmens (šeimos) pagalbos į namus paslaugų poreikį nustato socialinis darbuotojas. Jo nustatymas grindžiamas asmens nesavarankiškumu, amžiumi, organizmo funkciniais sutrikimais, negalia, socialine situacija, gebėjimais kasdieninėje veikloje ir kitomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialisto išvadas.
Mokėjimo dydis už pagalbą į namus priklauso nuo asmens ar šeimos vidutinių pajamų. Kai pajamos yra nuo 2 VRP iki 3 VRP (442-663 Eur), asmuo moka 5 proc.; nuo 3 VRP iki 4 VRP (663-884 Eur) - 10 proc.; nuo 4 VRP iki 5 VRP (884-1105 Eur) - 15 proc.; daugiau nei 5 VRP (nuo 1105 Eur) - 20 proc.
Savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus funkcijos
Šiaulių miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) Socialinių paslaugų skyrius, gavęs Prašymą-paraišką ir visus reikiamus dokumentus, organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą. Šis vertinimas atliekamas per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos (išskyrus atvejus, kai nustatomas socialinės globos poreikis).
Jeigu įvertinus asmens socialinių paslaugų poreikį, nustatoma, kad bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, vertinamas asmens socialinės globos poreikis. Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti nustatytas per 15 darbo dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Minėtus vertinimus atlieka Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
Sprendimas dėl ilgalaikės ar dienos socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos. Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo socialinių darbuotojų išvadų pateikimo Savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti.
Paskyrus ilgalaikę socialinę globą, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, esant laisvai vietai, išrašomas asmens siuntimas į globos namus. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.
Kelių infrastruktūra Lietuvoje ir jos iššūkiai
Lietuvos kelių infrastruktūra, ypač magistraliniai keliai, susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant kelio dangos kokybės problemomis ir baigiant eismo saugumo užtikrinimu.
Magistralinių kelių būklė ir remontai
Lietuvos pagrindinės magistralės, tokios kaip A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vietomis primena rajoninius kelius - matomos vėžės, įlūžimai, kelio danga panaši į skaldą. Tokia būklė kelia susirūpinimą dėl saugumo ir komforto.
Šiuo metu vykdomi įvairūs remonto darbai: Kaune atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai, pradedami paprastojo remonto darbai Bukiškių viaduke automagistralėje Vilnius-Panevėžys, kur bus pakeisti susidėvėję deformaciniai pjūviai ir viršutinis asfalto sluoksnis. Taip pat dėl Gėluvos viaduko remonto automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda eismas juo buvo uždarytas, o vairuotojams numatytos apylankos.
„Via Baltica“ kelio plėtra
Magistralė „Via Baltica“ yra vienas svarbiausių šalies kelių, jungiančių Lietuvą su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Baigti paskutiniai keturių juostų magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos sienos tiesimo darbai. Tačiau darbai nebaigti - neįrengti nuvažiavimai ir viadukai, todėl visa magistralė bus baigta tik kitais metais.
Planuojama, kad „Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus užbaigta iki 2033 metų. Nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos esanti 40 kilometrų atkarpa, kuri laikoma viena avaringiausių ir intensyviausių, bus rekonstruota iki 2024 metų pabaigos, virsdama keturių eismo juostų magistrale. Planuojama, kad po rekonstrukcijos kelionė į Varšuvą galės sutrumpėti 1-1,5 valandos.
Tačiau su „Via Baltica“ plėtra susiję ir konfliktai. Kai kurių verslininkų nuogąstavimai dėl verslo žlugdymo ir nepagrįstų žemės paėmimų visuomenės poreikiams kelia nerimą. Verslininkai teigia, kad numatomos statybos gali sunaikinti jų verslą, viešbutį, kavinę ir poilsio aikštelę, o pažadėti patogumai, tokie kaip tiltai ar požeminiai apsisukimai, nebus įgyvendinti.
Eismo saugumas ir incidentai
Magistraliniuose keliuose dažnai fiksuojami incidentai, keliantys grėsmę eismo saugumui. Minimi įvairūs atvejai: automobiliai su prakirstomis padangomis dėl kelio būklės, spūstys, puspriekabės blokavimas kelyje, susidūrimai dėl slidžios kelio dangos, vilkikų susikirtimai, automobilio užsidegimas, briedžio išbėgimas į kelią, automobilio nuvažiavimas nuo kelio.
Yra ir didesnių avarijų, pavyzdžiui, netoli Vilniaus vilkikas rėžėsi į magistralinio kelio viduryje sustojusį automobilį, kurio vairuotojas žuvo. Taip pat minimas atvejis, kai naktį Širvintų rajone į automagistralę išbėgęs briedis pražudė „Mercedes-Benz“ vairuotoją.
Siekiant didinti eismoSauguMą, svarstomi įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, galimybė didinti leistiną greitį autostradoje iki 150 km/h, atsižvelgiant į Čekijos eksperimentų rezultatus.
Kelių priežiūra ir finansavimas
Magistralių atnaujinimas tarp Riešės ir Molėtų gali kainuoti daugiau nei 170 mln. eurų. Valstybiniai kelius valdanti įmonė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) informuoja apie eismo ribojimus, remonto darbus ir planuojamus projektus.
Taip pat planuojama įrengti penkias naujas poilsio aikšteles šalia automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kitais metais magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai planuojama įrengti ženklus, informuojančius vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuojančius leistiną greitį ir pranešančius apie kliūtis.
GATVĖS PERĖJIMAS ŠVIESOFORU REGULIUOJAMOJE SANKRYŽOJE
Prabangaus nekilnojamojo turto tendencijos
Nekilnojamojo turto rinka, ypač prabangaus būsto segmentas, demonstruoja stabilų augimą ir besikeičiančius pirkėjų poreikius. Nors kainos Vilniuje auga visuose segmentuose, prabangaus NT rinka pasižymi stabilumu.
Pokyčiai prabangos suvokime
Prabanga vis dažniau suprantama ne tik kaip brangumas ir prašmatnumas, bet ir kaip siekis gyventi pilnavertį, saugų, subalansuotą gyvenimą. Namai tampa kertiniu elementu, leidžiančiu susikurti asmeninę, individualaus gyvenimo būdo prabangą.
Aukštesnės klasės būsto pirkėjai pirmenybę teikia privatumui, saugumui, technologiškai išmaniems namams, kuriems reikalinga minimali priežiūra. Daugelis renkasi būstą toliau nuo miesto centro, jei šalia yra gamtos, ežerai, paplūdimiai, o taip pat galimybė naudotis SPA, sporto centrais, restoranais.
„Vilon City“ projektas
„Vilon City“ - tai prabangus gyvenamųjų vilų, kotedžų ir apartamentų projektas prie Vilniaus, siūlantis gyventi gamtoje, bet neatsiejant nuo miesto ar kurorto patogumų. Projektas apima „Vilnius Grand Resort“ viešbutį, „The V Golf Club“ golfo klubą, restoranus, teniso ir krepšinio aikšteles, baseinus, SPA centrą ir kitas laisvalaikio bei sveikatinimo paslaugas.
Namų aplinka, atliepianti ir papildanti žmogaus norimą gyvenimo būdą, yra svarbiausias kriterijus. Šiuolaikinių prabangių namų architektūra ir interjero dizainas yra santūrus, tačiau technologiškai pažangus ir komfortiškas. Kiekviename miegamajame kambaryje įrengtas atskiras vonios kambarys, daug erdvės ir šviesos.
Investicijos į prabangų NT
Prabangaus NT rinka pasižymi stabilumu. Sandoriai, viršijantys 300 tūkst. eurų vertę, sudaro beveik 6 proc. visų gyvenamųjų patalpų rinkoje sudarytų sandėrių. Kainos Vilniuje svyruoja nuo 3000-6000 EUR/kv.m. naujai vystomuose projektuose iki 7000 Eur/kv.m. antrinėje rinkoje.
Pasaulinėje NT rinkoje namai šalia golfo aikštynų yra vertinami kaip atskiras ir labai vertingas segmentas, stabiliai išlaikantis aukštą vertę ir maždaug 25 proc. aukštesnę kainą. „Vilon City“ projektas yra vienas iš tokių pavyzdžių Lietuvoje.
Pasaulio ekonomikos stabilumas, stipri akcijų rinka, žemos palūkanų normos ir augantis vartotojų pasitikėjimas teigiamai veikia prabangaus NT rinkas. Tačiau makroekonominiai veiksniai, politinis neapibrėžtumas, klimato kaita, stichinės nelaimės, terorizmo pavojai, valiutų rizika, padidėję mokesčiai ir NT pirkimo apribojimai kelia iššūkius.
Saugumas ir šalies bei aplinkos stabilumas yra pagrindiniai turto paieškos kriterijai turtingiausiems pirkėjams. Tikimasi, kad Lietuvoje, kur didžiausią rinkos dalį sudaro vietos gyventojai, vis daugiau pirkėjų atsiras iš Europos šalių, Vidurio Rytų ir Azijos regionų.
Pirkėjų auditorija ir poreikiai
Prabangaus NT segmente domisi jauni, veiklios žmonės, dar tik kuriantys šeimas. Jiems svarbu gauti visiškai išbaigtą objektą („iki raktų“) ir kad aplinka nereikalautų asmeninės priežiūros. Tokie žmonės namus perka ne visam gyvenimui ir yra pasirengę keičiantis poreikiams kraustytis kitur.
Brangaus NT pirkėjams ir gyventojams prabanga yra ne daiktai, o gyvenimo būdas - veikla, gaunamos paslaugos, komfortas.
Kelių mokesčiai ir vinjetės Austrijoje (2025 m.)
Austrijoje galioja kelių mokesčių sistema, apimanti greitkelius. Vinjetės yra privalomos transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3,5 tonos. Taip pat taikomas atskiras ruožo mokestis už tam tikrus maršrutus, daugiausia greitkelių tunelius.
Vinjetės Austrijoje
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. transporto priemonių klasifikacija nebebus grindžiama DMC (leidžiamąja bendrąja mase) - galioja tzGm (techniškai leidžiama bendroji masė). Transporto priemonės, kurių masė viršija 3,5 tonos, turi mokėti kelių mokesčius pagal oficialias nustatytas normas.
2025 m. vinjetės spalva yra jūros žalia. Galima įsigyti vienos dienos vinjetę (galioja vieną kalendorinę dieną), 10 dienų vinjetę (populiari tarp turistų) ir metinę vinjetę (galioja nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. iki kitų metų sausio 31 d.).
Vinjetę galima įsigyti dviem būdais: stacionariai (lipdukas) arba internetu (skaitmeninė vinjeta). Skaitmeninė vinjetė, susieta su transporto priemonės registracijos numeriu, yra patogiausia. Tačiau perkant internetu (2 mėnesių ir metinę versiją) privatiems asmenims galiojimo laikas prasideda tik po 18 dienų.
Lipdukas turi būti klijuojamas ant priekinio stiklo vidinės pusės. Tradicinės vinjetės privalumas - jų galiojimo laikas gali prasidėti iš karto.
Papildomi kelių mokesčiai Austrijoje
Be standartinių vinječių ir kelių mokesčių, Austrijoje taikomi papildomi kelių mokesčiai už važiavimą tam tikrais greitkelių ir tunelių ruožais. Šiose trasose vinjetės netaikomos.
Transporto priemonių, kurių masė neviršija 3,5 tonos, vairuotojai privalo sumokėti vadinamąjį (elektroninį) ruožo mokestį. Mokamų ruožų Austrijoje yra daug. Mokestis gali būti sumokėtas tradiciniu būdu arba internetu.
Elektroninis FLEX kelio mokestis: užsiregistravus ASFINAG svetainėje, mokestis bus automatiškai nuskaičiuojamas įvažiuojant į tokį maršruto ruožą.
Kelių mokesčių kontrolė ir baudos
Austrijoje kelių mokesčiai yra rimta tema, valdžios institucijos į ją žiūri griežtai. Reguliariai atliekami patikrinimai. Asmeninių transporto priemonių vairuotojai, neturintys galiojančios vinjetės, gali būti nubausti 120 eurų bauda.
Vignetes geriausia įsigyti iš anksto, prieš kelionę, ypač jei perkate internetu kaip privatus asmuo.
tags: #salia #autostrados #statomas