Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas yra gyvybiškai svarbus jūsų automobilio variklio veikimui. Šis skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, užtikrinant optimalią variklio temperatūrą, apsaugant jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Nors visada geriausia kreiptis į specialistus, jei įtariate problemą, patys galite atlikti kelis paprastus patikrinimus.
Kodėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skystį?
Aušinimo skystis (antifrizas) atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas: reguliuoja variklio temperatūrą, apsaugo nuo užšalimo žiemą ir nuo virimo vasarą, taip pat sumažina koroziją aušinimo sistemoje. Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobiliui. Jei nėra tinkamo antifrizo kiekio, jūsų variklis gali perkaisti vasarą arba užšalti žiemą. Tai gali lemti brangius remonto darbus, įskaitant variklio galvutės deformaciją, tarpinių perdegimą ar net variklio užkalimą.
Skystis susideda iš vandens ir įpilančių medžiagų - dažniausiai etilenglikolio arba propilenglikolio - bei korozijos inhibitorių. Laikui bėgant inhibitoriai išeikvojami, skystis teršiasi, o apsauga prastėja. Senas ir nenaudojamas antifrizas tampa rūgštinis, pradeda ardyti vidines variklio dalis ir praranda tepimo savybes, o tai neigiamai veikia vandens pompą. Dėl korozijos gali sugesti radiatorius, vandens siurblys ar termostatas.
Jei aušinimo skystis yra pasenęs arba užterštas, variklis gali būti pažeistas dėl:
- užšalimo žemesnėje temperatūroje,
- perkaitimo aukštoje temperatūroje,
- korozijos ir nuosėdų formavimosi, trukdančių šilumos mainams.
Nors dauguma automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje apie aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad tokios indikacijos kartais gali nesuveikti. Todėl reguliari patikra - ypač prieš žiemą - prailgina variklio tarnavimo laiką ir mažina remonto išlaidas.
Kaip pastebėti aušinimo skysčio trūkumą ar nuotėkį?
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Tačiau tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, todėl svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra.
Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės, rausvos arba melsvai žalios spalvos, o jo kvapas gali būti saldokas. Jei pastebėjote tokią balą, svarbu greitai ją išvalyti, nes aušinimo skystis yra toksiškas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Kitas gana paprastas būdas pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebėti variklio temperatūros daviklį prietaisų skydelyje. Jei variklis pradeda kaisti, tai gali signalizuoti apie nepakankamą aušinimo skysčio kiekį.
Jei automobilio salone jaučiate salstelėjusį kvapą, tai taip pat gali reikšti aušinimo sistemos problemą. Šis kvapas atsiranda dėl etileno glikolio, kuris yra saldžiai kvepiantis aušinimo skysčio komponentas.
Jei iš po variklio dangčio kyla balti dūmai, tai gali reikšti, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį.
Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis
Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Tai greita ir gali atskleisti akivaizdžias problemas.
Veiksmai vizualiam patikrinimui:
- Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti. Niekada neatidarykite bako dangtelio, kol variklis karštas - galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį aušinimo bake arba ekspansinėje talpoje. Skystis turėtų būti tarp žymų "min" ir "max" arba ties "max". Jei lygis žemas, papildykite ir stebėkite - nuolatinis lygio kritimas rodo nuotėkį.
- Įvertinkite spalvą ir skaidrumą. Daugelis antifrizų yra žalsvi, raudoni arba mėlyni, tačiau skystis neturėtų būti drumstas ar pilkas. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą. Jei aušinimo skystis atrodo, kad jame yra rūdžių arba jis yra rudos, o ne žalios ar oranžinės spalvos, tuomet jį reikėtų pakeisti.
- Ieškokite plūduriuojančių dalelių. Smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai reiškia, kad sistema užteršta ir reikia plovimo (flush).
- Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose. Jei po automobiliu susidaro nedidelė bala ar aušinimo skysčio dėmė, pakelkite variklio dangtį ir pradėkite dairytis į variklio skyrių. Ieškokite aušinimo skysčio nuotėkio požymių - šviesios spalvos likučių ar dėmių - aplink radiatoriaus dangtelį, ant visų variklio skyriaus žarnų ir ant paties radiatoriaus.
Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti
Yra keli įrankiai, skirti aušinimo skysčio būklei įvertinti. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu pasirinkti tinkamą prietaisą, nes kai kurie itin pigūs testavimo prietaisai buvo sukurti matuoti lengvai garuojančius alkoholio (etanolio) koncentracijas, bet jie netinka aušinimo skysčiams, kuriuose yra glikolių. Tokie testeriai gali parodyti neteisingus rezultatus.
Hidrometras (specific gravity tester)
Hidrometras matuoja tankį, pagal kurį galima nustatyti koncentraciją. Tai pigus įrankis, tačiau reikia žinoti, kokio tipo glikolį matuojate (etileną ar propileną), nes lentelės skiriasi.
Refraktometras
Refraktometras matuoja šviesos lūžio rodiklį - tai tikslus būdas nustatyti glikolio koncentraciją ir pagal tai apskaičiuoti užšalimo bei virimo temperatūras. Profesionalams tai dažniausiai patikimesnis instrumentas nei paprastas hidrometras.
Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi)
Tai paprastas įrankis: paimamas mėginys, indikatorius parodo užšalimo apsaugos lygį. Šie testeriai patogūs greitam patikrinimui ir leidžia matyti skysčio spalvą aiškiai. Taip pat yra testerių juostelių, kurios vertina pH ir inhibitorių būklę.
Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose
Šis skyrius pateikia tvarkingą procedūrą nuo saugumo iki rezultatų interpretacijos. Dar kartą - viską atlikite tik kai variklis visiškai atvėsęs.
- Palaukite, kol variklis atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
- Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
- Atidarykite aušinimo indo arba ekspansinės talpos dangtelį - tik kai sistema šalta.
- Paimkite mėginį su pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, ant optinio paviršiaus užlašinkite kelis lašus ir uždarykite dangtelį pagal gamintojo instrukcijas.
- Užpildykite testerį, uždarykite baką ir apsaugokite nuo nešvarumų. Patikrinkite indikatorių: kas rodo užšalimo apsaugą (pvz. -20 °C, -37 °C)? Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
- Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, naftos priemaišos ar putos reiškia, kad reikia naujo skysčio ir sistemos plovimo.
- Jei nematote aiškių požymių, bet nuolatos tenka papildyti baką - tai signalas, kad reikia atlikti detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad būtų surastas nuotėkis.
Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai
Toliau - dažniausiai pasitaikančios problemos ir rekomenduojamos priemonės.
1. Lygis nukrito
Jei aušinimo skysčio lygis mažėja, užpildykite sistemą iki eilinio lygio ir fotografuokite arba pažymėkite datą. Stebėkite 3-7 dienas. Jei lygis vėl krenta - greičiausiai yra nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi galvutė (kai mišinys patenka į variklio tepalą).
2. Skystis užterštas, bet apsauga išlikusi
Jei indikatorius rodo pakankamą apsaugą, tačiau skystis drumstas arba pilnas nuosėdų - verta atlikti aušinimo sistemos plovimą (flush) ir užpildyti nauju, tinkamos rūšies antifrizu. Valikliai, skirti šiam procesui, efektyviau išplauna nuosėdas nei vien vanduo.
3. Temperatūrinė apsauga prastėja
Jei testeris rodo prastą užšalimo arba virimo apsaugą, nebepasikliaukite: pakeiskite skystį. Ypač svarbu tai atlikti prieš žiemą, kai rizika varikliui užšalti išauga.
Slėgio testas: kada jis reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai
Jei neatrasite išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba pastebite šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.
Ką daro slėgio testeris?
Įrenginys prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir paduoda orą, sukeldamas sistemos slėgį iki gamintojo nurodytos vertės. Tokiu būdu galima stebėti, ar spaudimas laikosi, ir kurioje vietoje matomas skysčio lašėjimas ar garų burbulavimas.
Žingsniai slėgio testui:
- Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
- Nuimkite ekspansinės talpos dangtelį ir saugiai pritvirtinkite testerio antgalį pagal instrukcijas.
- Nustatykite reikiamą PSI. Daugelio automobilių sistemos eksploatacinis slėgis yra apie 15 PSI (apie 1,1 bar), tačiau tikslą rasite ant dangtelio ar gamintojo žinyne.
- Įjungus prietaisą, palaikykite slėgį 3-5 minutes ir apžiūrėkite visą variklio skyrių su stipria lempa. Ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
- Jei slėgis krenta, bet išorinių nuotėkių nematyti - greičiausiai vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė). Tokiu atveju reikalinga giluminė diagnostika ir meistro patikra.
- Atlikę testą, atsargiai sumažinkite slėgį ir nuimkite prietaisą pagal instrukcijas.
Svarbu: Nepersistenkite su spaudimu - negalima viršyti talpos dangtyje nurodyto saugaus slėgio. Per didelis slėgis gali pažeisti žarnas ar radiatorių.
Dažniausios aušinimo skysčio nuotėkio priežastys
Automobilio aušinimo sistemoje yra daug dalių, kurios gali tapti nuotėkio priežastimi:
- Korozija radiatoriuje: Vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Sugadintos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui bėgant tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
- Radiatoriaus dangtelis: Jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikiamą amortizaciją, leisdama aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Variklio galvos tarpinė: Kai ji pradeda leisti, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga.
- Vandens siurblys: Paprastai tai natūralus susidėvėjimas. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
- Išsiplėtimo bakas: Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas.
- EGR aušinimo sistema: Jei atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į išmetamąsias dujas ir sudegti, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą.
Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Antifrizas, kaip ir tepalas, turi atitikti tam tikrus parametrus konkrečiam varikliui. Jei nežinote, kokį pilti, pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat jei nežinote koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Yra keli pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Kiekvienas turi savo privalumų ir suderinamumo reikalavimų. Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą. Patartina nemaišyti skirtingų spalvų ar gamintojų antifrizo.
Antifrizas dažniausiai klasifikuojamas pagal „Volswageno AG TL774“ standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir keliamus reikalavimus. Geri antifrizai, skirtingai nei pigesni, savo sudėtyje turi antikorozinių priedų. Antikoroziniai priedai skiriasi pagal galiojimo laiką.
Antifrizų klasifikacija pagal tipus:
- Pigiausias (žalias) aušinimo skystis: Dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis: Skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): Skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. Abu G12 ir G12+ skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
- G12++ (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2005 metų.
- G13 (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150-300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatacinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis - patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą.
Kaip greitai praplauti automobilio aušinimo sistemą
Expert Insight
„Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas - tai ne tik sezoninė procedūra, tai elementari variklio priežiūros dalis. Net ir nedidelė apsaugos praradimo dalis gali reikšmingai padidinti korozijos greitį arba sumažinti šilumos atidavimo efektyvumą,“ - sako dr. Aistė Petrauskaitė, automobilių termo-inžinerijos specialistė. „Paprasti testai, tokie kaip refraktometro arba kokybiško testerio panaudojimas, suteikia greitą vaizdą apie sistemą ir leidžia sutaupyti didelių remonto sąnaudų ateityje.“
tags: #kur #tikrinsite #skyscio #lygi #variklio #ausinimo