Lietuvoje stiprinama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Įsigaliojus naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui, aplinkosaugininkai turi platesnius įgaliojimus ir galimybes efektyviau reaguoti į aplinkosaugos pažeidimus, didinamos baudos ir plečiama juridinių asmenų atsakomybė.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės stiprinimas
Šie pokyčiai turėtų sustiprinti aplinkosauginę kontrolę ir padėti užtikrinti tvarią aplinką. Pasak įstatymo pakeitimus inicijavusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, pareigūnų nebevaržo biurokratiniai apribojimai laisvai įeiti į teritorijas, kuriose galimai vykdomas aplinkosauginis pažeidimas. Be to, jie turi teisę iškart stabdyti ūkinę veiklą, kuri kelia grėsmę aplinkai, kol pažeidimas nebus ištaisytas. Anksčiau pareigūnai, nustatę pažeidimą ir pateikę įmonei privalomąjį nurodymą jį sutvarkyti, buvo įveliami į ilgus teismų procesus, per kuriuos pažeidėjas visaip bandydavo išsisukti, o tuo metu aplinką teršianti veikla ir toliau vykdavo.
Pareigūnų įgaliojimų plėtimas
Įstatymo pataisos, leidžiančios pareigūnams naudoti vietos nustatymo ir vaizdo stebėjimo įrangą, padės lengviau nustatyti pažeidėjus, neteisėtai į miškus gabenančius statybines ir kitas atliekas, išaiškinti brakonieriavimo, medienos vagystės ir kitus pažeidimus.
Pareigūnų socialinė apsauga ir teisė naudoti ginklą
Nuo šios savaitės pareigūnai, faktiškai vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkciją, turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą. Šaunamąjį ginklą iki šiol galėdavo naudoti tik pareigūnai, kuriems priskirta gyvosios gamtos apsaugos funkcija. Tačiau realiame gyvenime, trūkstant pajėgumų, į iškvietimus siunčiami ir kitas funkcijas atliekantys aplinkosaugininkai. Nors ginklo naudojimas yra itin griežtai reglamentuotas ir jo panaudojimo atvejai yra labai reti, tokia galimybė leis pareigūnams jaustis saugiau, nes, kaip sako L. Jonauskas, pareigūnai, vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkciją, nuolat susiduria su pavojumi ir yra buvę atvejų, kai brakonieriai užpuldavo pareigūnus.
Įsigaliojančiu įstatymu taip pat stiprinama ir aplinkosaugininkų socialinė apsauga: susilygina jų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų socialinės garantijos. Įstatymu numatyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, jų šeimos narių ir turto apsauga tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė dėl funkcijų vykdymo. Taip pat numatytas teisinės pagalbos teikimas bei profesinės rizikos draudimas.
Griežtesnės baudos ir juridinė atsakomybė
Baudos už nurodymų nevykdymą
Už aplinkosaugininkų nurodymų neįvykdymą asmenims gresia iki 4 tūkst. eurų bauda. Juridiniams asmenims bauda gali siekti nuo 900 iki 3 tūkst. eurų. Be to, ženkliai didės baudos už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Tai užtrauks baudą asmenims nuo 500 iki maždaug 2,4 tūkst. eurų, o juridiniams asmenims - nuo 900 iki 4 tūkst. eurų.
Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos pažeidimus
Įsigalioję Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai numato atsakomybę juridiniams asmenims už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bus skiriamos baudos, jeigu padaryti pažeidimai neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. ENTPTA vadovas Vladimir Jankoit pažymi, kad buvo piktnaudžiaujama tuo, jog iki šiol įmonės už ydingą gamtos išteklių naudojimą nebuvo baudžiamos, o bauda neretai būdavo skiriama darbuotojui, kuris net neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu atliekų tvarkymu. Visas įmones raginama kuo skubiau kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad visų aplinkosaugos reikalavimų laikomasi tinkamai, nes užsiimti pažeidimų prevencija yra gerokai pigiau, nei šalinti reikalavimų nevykdymo pasekmes.
Aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje. Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai.
Teisinio reguliavimo iššūkiai ir diskrecijos trūkumas
Mažareikšmių pažeidimų ir teismų vaidmens problema
Šiuo metu vis didesnę reikšmę įgyjantis aplinkos švaros bei „žalumo“ įgyvendinimo užtikrinimas turėtų žengti į realybę ne vien dėl neišvengiamų valstybės sankcijų, o pirmiausia dėl paties asmens noro gyventi tvariai ir kurti tvarią aplinką. Deja, galiojantis reguliavimas su šiais tikslais šiek tiek nespėja. Net siekiant baudų sumažinimo už mažareikšmius Aplinkos įstatymo pažeidimus, teismo neišvengiama. Tai yra vieninteliai veiksmai, kurių gali imtis valstybės institucija, spręsdama dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu pati institucija konstatuoja, jog pažeidimas mažareikšmis, institucija neturi teisės nei skirti mažesnę negu sankcijoje numatytą baudą, nei apsiriboti neekonominio pobūdžio poveikio priemonėmis - pavyzdžiui, įspėjimu. Toks reguliavimas - savaime programuojantis papildomas bylinėjimosi išlaidas asmeniui, kuriam paskiriama sankcija.
Europos Sąjungos rekomendacijos
Institucijai, kuri sprendžia dėl ekonominės sankcijos skyrimo, yra surišamos rankos net ir dėl mažareikšmių bei realios žalos aplinkai nepadarančių pažeidimų skirti išimtinai ekonominio pobūdžio sankciją. Be to, tokiu reguliavimu yra programuojamas būsimų bylinėjimosi išlaidų teisme susidarymas. Aplinkos apsaugos įstatymas numato vienintelį kelią sumažinti paskirtą ekonominę sankciją - teikiant skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Europos Sąjungos Taryba šalims narėms ne kartą yra rekomendavusi teisėkūros priemonėmis skatinti viešojo administravimo subjektų savarankiškumą ir diskreciją sprendžiant dėl asmenims skirtinų sankcijų. Pasak Europos Sąjungos Tarybos, tokių rekomendacijų kontekste teismai turėtų atlikti tik institucijų sprendimų teisėtumo kontrolės funkciją. Galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reguliavimas prieštarauja tokioms Tarybos rekomendacijoms. Šiuo atveju, būtent teismai yra vienintelis subjektas, galintis mažinti subjektui paskirtos sankcijos dydį.
Pernelyg varžantis reguliavimas
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reguliavimas yra pernelyg varžantis institucijos diskrecijos skirti ekonominę sankciją ribas, iš esmės programuojantis bylinėjimosi išlaidų teisme susidarymą ir prieštaraujantis daugkartinėms Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoms.
Jeigu gavote pranešimą apie Jūsų verslo atžvilgiu vykdomą tyrimą dėl galimų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, rekomenduojama kreiptis pagalbos į kvalifikuotą teisininką, kuris suteiks išsamią konsultaciją tiek galimo pažeidimo pagrįstumo, tiek ir tikėtinos sankcijos skyrimo bei jos ginčijimo teisme klausimais.
Atsakomybės formos už aplinkos pažeidimus
Klaipėdoje kilęs aplinkosaugos skandalas rodo, kad gali kilti įvairios teisinės atsakomybės formos asmenims, darantiems didelio masto aplinkos pažeidimus - įmonei, jos vadovams, darbuotojams, akcininkams.
Baudžiamoji atsakomybė
Griežčiausia atsakomybės forma - baudžiamoji atsakomybė, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimus. Nustačius tokius pažeidimus fiziniams asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki 6 metų.
Tačiau atsakomybė gali būti taikoma ir juridiniams asmenims, skiriant jiems:
- baudą iki 3,9 mln. eurų;
- veiklos apribojimą - draudimą verstis tam tikra veikla ar įpareigojimą uždaryti tam tikrą padalinį nuo 1 iki 5 metų;
- ar netgi juridinio asmens likvidavimą - įpareigojimą per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.
Administracinė atsakomybė ir žalos atlyginimas
Tais atvejais, kai asmenų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jiems gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė. Antroji atsakomybės grupė - tai pareiga imtis aplinkos būklės atkūrimo veiksmų bei atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pirmiausia, padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai padaryta reikšminga žala aplinkai, žalą padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės. Tuo pačiu Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti šiems subjektams ieškinius dėl žalos aplinkai atlyginimo.
Aplinkai padaryta žala apskaičiuojama taikant specialią Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, kurioje vertinami tokie elementai, kaip teršalų rūšis, jų kiekis, atitinkamiems teršalams taikomi indeksai bei tarifai ir kt. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Šiems ieškiniams pareikšti taikomas 5 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės.
(PLASTIK) – Žadinantis skambutis siekiant nutraukti plastiko taršą
Kiti galimi teisiniai padariniai
Aplinkos ministro metodika nustatytos žalos aplinkai atlyginimas neatleidžia pažeidėjų nuo pareigos atlyginti ir visų kitų asmenų, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos. Taigi bet kurie žalą patyrę asmenys gali teikti ieškinius tokiam pažeidėjui bendra tvarka.
Tiek baudžiamojo, tiek civilinio pobūdžio procesai trunka palyginti ilgai ir per tą laiką pažeidėjo atžvilgiu gali būti taikomos įvairios prevencinio pobūdžio priemonės - kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese bei laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese, tarp jų - ir susijusios su draudimu disponuoti turtu, sudaryti tam tikrus sandorius ir kt. Jau pasibaigus minėtiems procesams ir paskyrus sankcijas, nubaustiems asmenims gali būti apribota galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Už pažeidimą atsakingiems darbuotojams gali būti taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo.
Atsakingas poilsis gamtoje: pagrindiniai reikalavimai
Mėgstamas poilsis ir pramogos gamtoje neatsiejami nuo atsakingo elgesio ir aplinkos apsaugos pagrindinių taisyklių, siekiant apsaugoti laukinius gyvūnus, augalus ir išsaugoti tvarkingą aplinką būsimiems apsilankymams. Akcijos „Poilsiauk atsakingai“ metu aplinkosaugininkai tikrina vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms. Daugiau informacijos apie atsakingą poilsį gamtoje ir pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus galima rasti atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.
Automobilių statymas ir eismas miškuose
- Prie ežero vykstantiesiems automobiliu, būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų - nestatyti automobilio arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
- Keliaujantiesiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė - transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
- Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Taip pat vairuotojai turi būti atidūs - teritorija, kurioje dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Atliekų tvarkymas
- Atliekas būtina susirinkti.
- Žvejams prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti atliekas, esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
Laužų kūrenimas ir nakvynė
- Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose.
- Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius.
- Laužus kūrenti galima tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Išsamesnė informacija pateikiama: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje bei Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.
Plaukiojimas vandens transporto priemonėmis
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų.
Vandens motociklų mėgėjams primenama, kad jais plaukioti galima tik 7-iuose vandens telkiniuose (t. y.: Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere, Kauno mariose) ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų. Aplinkosauginis reikalavimus norint plaukioti vandens telkiniuose galima rasti „Plaukiojimo priemonių atmintinėje“.
Specifinės administracinės baudos už poilsio gamtoje pažeidimus
- Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą.
- Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą.
- Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140-300 eurų baudą.
- Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidžiant Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas įspėjimas arba 10-60 eurų bauda.
- Poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20-50 eurų baudą.
- Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50-110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
- Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.
Informacijos šaltiniai ir pranešimas apie pažeidimus
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.
tags: #aplinkos #apsaugos #baudos