Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos aktoriaus, žurnalisto ir prezidento patarėjo Rido Jasiulionio profesinė veikla, asmeninio gyvenimo aspektai bei jo susidūrimas su informaciniu karu. Taip pat detaliau nagrinėjamas buvusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio vaidmuo svarbiuose politiniuose procesuose, ypač susijusiuose su Mindaugo Basčio apkalta ir diskusijomis dėl nacionalinio saugumo.
Ridas Jasiulionis: Aktorius, Žurnalistas ir Prezidento Patarėjas
Ridas Jasiulionis, gimęs 1970 metais, yra žinomas Lietuvos aktorius ir žurnalistas. Jo kūrybinėje biografijoje - vaidmenys televizijos serialuose, tokiuose kaip „Nekviesta meilė“, „Kelias namo“, „Gedimino 11“ ir „Sniego skonis“.
Šiuo metu R. Jasiulionis jau antrą kadenciją dirba prezidento Gitano Nausėdos vadovaujamoje Prezidentūroje, užimdamas patarėjo pareigas.
Asmeninio gyvenimo iššūkiai teisme
2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti prašymą iš namų iškeldinti prezidento Gitano Nausėdos patarėją Ridą Jasiulionį. Į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi ilgametė jo gyvenimo draugė ir vaikų mama Eglė Gabrytė. Prieš parengiamąjį posėdį E. Gabrytė žiniasklaidos atstovams pabrėžė: „Turėkit žmoniškumo. Aš irgi žurnalistė.“
E. Gabrytė teismui paaiškino, kad byla susijusi su jos ir atsakovo privačiu gyvenimu bei jų vaikais, todėl prašė uždaro bylos nagrinėjimo. R. Jasiulionis pritarė šiam prašymui. Teisėja Jelena Leščinskienė prašymą patenkino, ir byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Pasibaigus posėdžiui, prezidento patarėjas situacijos nekomentavo, teigdamas, kad tai yra „asmeniniai reikalai“.
Ridas Jasiulionis ir informacinės atakos
Ridas Jasiulionis taip pat atsidūrė informacinės atakos epicentre. Įsilaužus į naujienų portalą, buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia, esą krašto apsaugos ministras R. Karoblis priekabiavo prie „Žinių radijo“ žurnalisto R. Jasiulionio. Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai dėl šio incidento pradėjo tyrimą.
Paklaustas, kaip jaučiasi tapęs informacinės atakos taikiniu, R. Jasiulionis išplatintame pranešime teigė, kad šiais šmeižikiškais pranešimais taikomasi ne tik į juose minimus žmones, bet ir į visus informacijos vartotojus. „Melagingi pranešimai nukreipti į informacijos vartotojų sąmonę. Joje norima kelti sąmyšį, nepasitikėjimą, pasibjaurėjimą. Visi mes esame informaciniame kare“, - pabrėžė R. Jasiulionis.
Anot jo, „išpuolis prieš ministrą ir mane įvykdytas iš Sankt Peterburgo, tačiau kur ši melaginga informacija paruošta, čia kitas klausimas. Akivaizdu, kad Rusijos informacinio karo planuotojams „Žinių radijo“ klausytojai yra svarbūs, todėl norima paveikti jų nuomonę, diskredituoti ministrą“. R. Jasiulionis taip pat pažymėjo, kad „informacinis karas Lietuvai dar yra ta karo rūšis, kur reikia mokytis kariauti ir mokytis atremti visas informacines atakas“.
Viktoras Pranckietis ir Mindaugo Basčio apkaltos procesas
Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose ir procesuose, susijusiuose su Mindaugo Basčio politine ateitimi ir praeities vertinimu. Šis procesas Lietuvoje tęsėsi beveik dvejus metus, tapdamas draminiu serialu, kuriame buvo įnirtingai grumiamasi dėl M. Basčio politinės ateities.
Mindaugo Basčio politinės karjeros etapai ir R. Karbauskio parama
2016 m., po ketvirtosios pergalės Seimo rinkimuose motininėje apygardoje, Mindaugas Bastys vėl pateko į antrąjį turą ir netrukus gavo būtiną politinei ateičiai palaikymą iš įtakingo globėjo ir užtarėjo Seime. Dėl „valstiečių“ pasirinkimo M. Bastys vėl tapo valdančiosios daugumos nariu ir galėjo tikėtis dar vienos sėkmingos kadencijos.
Tačiau nemalonumai M. Basčiui prasidėjo naujajam Seimui formuojant komitetus. Siekdamas kuo mažiau viešo valdžios posto, Ramūnas Karbauskis sumanė sukurti sau atskirą, „ramų“ Kultūros komitetą Seime. Siekiant „kultūros sureikšminimo“ įvaizdžio, tuo pat metu buvo panaikintas Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Ankstesnės kadencijos IVPK pirmininkas M. Bastys, pagrįstai tikėjęsis likti jam visapusiškai naudingame poste, Seime prieštaravo ir įrodinėjo, kad informacinėms technologijoms reguliuoti reikia specifinių jo vadovauto komiteto sukauptų žinių, tačiau kolegų neįtikino ir komiteto neišsaugojo.
Tada R. Karbauskis pirmą kartą atėjo į pagalbą M. Basčiui ir pasiūlė dosnią kompensaciją, kuri, ironiška, pačiam remiamajam tapo meškos paslauga. Didžiausios frakcijos seniūnas pakvietė saviškius balsuoti už M. Bastį į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas. Nepaisant jau tuo metu Seimo salėje skambėjusių perspėjimų apie kandidato polinkį į neskaidrią užkulisinę politinę veiklą, M. Bastys buvo išrinktas Seimo vicepirmininku ir taip žengė žingsnį į patį Lietuvos politikos Olimpą, tyliai kurdamas „nors prie žaizdos dėk“ kaimo ir informacijos reikalų žinovo įvaizdį.
DYZELIS PO €2.9 | ALGIRDAS BARTKUS | Dapkus
Viktoro Pranckiečio vaidmuo ir Seimo debatai
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neišdavė Seimo vicepirmininkui Mindaugui Basčiui leidimo dirbti su visiškai slapta informacija. Šio VSD rašto pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis netrukus prakalbo apie apkaltą.
Ramūnas Karbauskis, gindamas M. Bastį, žurnalistams teigė: „Man atrodo nesąžininga sureikšminti tą dalyką iki grėsmių valstybei. Aš pažiūriu į Seimo narį Bastį ir man kažkaip ten nekvepia didelėmis grėsmėmis. Neatrodo jis grėsmingas. Keturios kadencijos Seime...“ Šie pareiškimai nuskambėjo, kai buvo raginama ne tik surengti apkaltą M. Basčiui, bet ir plačiau ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui.
Dar kartą R. Karbauskis užstojo savo protežė prieš pat slaptąjį balsavimą Seime, kuris M. Basčiui paliko Seimo nario mandatą. R. Karbauskis užsipuolė konservatorius dėl pareiškimo, kad visa jų frakcija slaptai balsuos prieš M. Bastį, ir pakvietė saviškius laikytis „savo sąžinės ir moralės“. Nepaminėjęs, kad Seimo narys sulaužė priesaiką, ir nieko nepasakęs apie grėsmę Seimo prestižui, valdančiųjų lyderis po sėkmingo M. Basčiui balsavimo kaltę dėl skandalingo verdikto įnirtingai ir neadekvačiai, grasindamas apkalta, vertė opozicijai.
Kai po dviejų dienų Viktoras Pranckietis mitinge prie parlamento prisipažino, kad jam gėda būti Seimo pirmininku, R. Karbauskis iš karto užgesino „begimstantį moralinį daugumos lyderį“, pareiškęs: „Jeigu jam gėda, jis turi atsistatydinti.“
R. Karbauskis ir lemiamu momentu ištiesė savo globotiniui M. Basčiui ranką, kai į antrąjį turą nepatekusių oponentų agitavimo už I. Haase nebuvo, o konservatorių kandidatai Šakiuose pastaruosius ketverius rinkimus antrame ture pralaimėdavo.
Diskusijos dėl R. Karbauskio motyvų ir M. Basčio gynybos strategijos
Klausimas, kodėl R. Karbauskis taip nuosekliai ir tikslingai saugo M. Basčio politinę ateitį, išlieka atviras. Tai yra klausimas valdančiosios partijos ir frakcijos nariams, kurie siekia įveikti valstybėje cinišką Lietuvos suvereniteto pardavinėtojų įtaką, arba bent jau siekia tokiais atrodyti. Šis klausimas adresuojamas ir V. Bakui, G. Surpliui, ir V. Pranckiečiui.
Viena pagrindinių M. Basčio gynybos nuo kaltinimų sulaužius priesaiką linijų buvo teiginys, kad neva VSD klausimyno klausimas „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?“ neapima buvusių valstybių, kurių šiandien jau nebėra. Šis teiginys tapo ir priminimu visai politinei Lietuvos bendrijai.
tags: #ridas #jasiulionis #ir #pranckietis