Automobilio garso signalas yra svarbi saugos priemonė, skirta perspėti kitus eismo dalyvius apie transporto priemonės buvimą. Nors jo veikimo principai gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir technologijų, pagrindinė funkcija išlieka ta pati - užtikrinti saugumą keliuose. Automobilių signalai yra skirti kaip įspėjamieji įtaisai, o ne kaip nekantrumo įrankiai.
Automobilio garso signalo naudojimo taisyklės Lietuvoje
Bendrieji principai ir leistini atvejai
Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) griežtai reglamentuoja, kada vairuotojai gali naudoti automobilio signalą. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, signalas gali būti naudojamas tik siekiant išvengti pavojaus. Tai reiškia, kad vairuotojai negali naudoti signalo norėdami parodyti nusivylimą, pasisveikinti ar signalizuoti apie ketinimus, pavyzdžiui, persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Yra konkrečių atvejų, kai signalo naudojimas yra pateisinamas pagal Lietuvos įstatymus:
- Jei pėsčiasis netikėtai išeina į važiuojamąją kelio dalį, jam ir kitiems vairuotojams įspėti gali būti naudojamas trumpas signalas.
- Kaimo keliuose, lenkiant kitą automobilį, signalas gali būti naudojamas, jei yra rizika, kad kitas vairuotojas nepastebėjo manevro.
- Jei kitas vairuotojas pradeda keisti eismo juostas nepastebėdamas jūsų automobilio, susidūrimui išvengti gali būti naudojamas trumpas garso signalas.
Draudžiami atvejai ir pasekmės
Neteisingas garso signalo naudojimas yra įprastas, ypač miestuose. Signalo naudojimas neleistinomis sąlygomis laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nors baudos yra gana mažos, palyginti su rimtais kelių eismo taisyklių pažeidimais, pakartotinis netinkamas naudojimas gali užtraukti didesnes sankcijas arba įspėjimus.
Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojai turėtų naudoti signalą kaip paskutinę išeitį. Jei yra kitų būdų įspėti, pavyzdžiui, mirksėti priekiniais žibintais arba stabdyti, jiems reikėtų teikti pirmenybę.
Garsinį signalą reikia naudoti tik tada, kai tai yra absoliučiai būtina - siekiant atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, kad būtų išvengta susidūrimo, kai tenka nuo kelio baidyti gyvūnus ar perspėti jus nematančius vairuotojus. Tinkamas garsinio signalo naudojimas yra apibrėžiamas Vienos kelių eismo konvencijoje, kuri galioja ir Lietuvoje.
Specialiojo transporto garso signalai ir pirmenybė
Specialusis transportas - tai specialios paskirties automobiliai, turintys mėlynus ir raudonus (arba tik mėlynus) švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Prie šių transporto priemonių priskiriami policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, laisvės atėmimo vietos, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, valstybės saugumo departamento, specialiųjų tyrimų tarnybos, antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliai.
Signalų naudojimas ir vairuotojų pareigos
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Tačiau svarbu žinoti, kad jei specialusis transportas važiuoja tik su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais, bet be specialiųjų garso signalų, jis pirmenybės neturi. Tas pats galioja ir kai specialusis transportas stovi su įjungtais švyturėliais be garso signalų.
Specialiojo transporto vairuotojai, naudodamiesi Kelių eismo taisyklių 186 punktu, visada turi įvertinti, ar šalia esantis vairuotojas spės laiku sureaguoti ir pasitrauks iš kelio. Jie gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui.
Neatidumas ir baudos
Pati didžiausia problema yra manevravimas didmiesčių kiemuose. Su vairuotojų nepagarba tenka susidurti ir gelbėjimo tarnyboms. Jie neslepia, kad neretai atsiranda gudruolių, kurie pasinaudoja atsakingų vairuotojų atlaisvintu keliu ar net bando lenkti į pagalbą skubančius automobilius.
Nuo šiol nepraleidusiems specialaus transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu ar jų lydimų automobilių vairuotojams gresia nuo 90 iki 140 eurų bauda. Taip pat nuo dviejų iki keturių mėnesių laikotarpiui gali būti atimta teisė vairuoti. Dauguma vairuotojų supranta, kad specialųjį transportą reikia praleisti, juk jie turi mėlynus ir raudonus švyturėlius, kuriais naudojasi skubiai skverbdamiesi per eismą, bet nedėmesingų pavienių eismo dalyvių neįmanoma išvengti.
Viena iš priežasčių, kodėl eismo dalyviai gali nepastebėti artėjančio specialiojo transporto, yra triukšmas automobilyje. Jei žmogus garsiai klausosi muzikos arba kalba mobiliuoju telefonu (net su laisvų rankų įranga), girdėdamas sirenos garsą jis gali nežinoti, iš kur jis sklinda.
Garso signalas techninės apžiūros ir vairavimo egzaminų metu
Automobilio garso signalas yra ne tik svarbi saugos priemonė, bet ir privalomas elementas, kurio veiksmingumas tikrinamas kasmetinių patikrų metu.
Techninės apžiūros reikalavimai
Garsinis signalas yra labai svarbi automobilio dalis ir visada tikrinamas techninės apžiūros metu. Sklandesnei techninei apžiūrai pravartu patiems patikrinti, ar veikia garso signalas. Techninė apžiūra bus sklandesnė, jei pirmiausia automobilį patikrinsite patys, ir pastebėtus nedidelius trūkumus pašalinsite.
„Regitros“ vairavimo egzaminų kriterijai
Valstybės įmonė „Regitra“ nustato griežtus vairavimo įgūdžių vertinimo kriterijus. Tarp jų yra ir įspėjamųjų signalų naudojimas. Netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali būti pažymėtas kaip specifinė pasikartojanti klaida (SPK) vairavimo egzamino metu, o tai rodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, susijusį su eismo saugumu.
Modernios technologijos: Artėjančio automobilio signalo pėstiesiems (VSP) sistema
Kai kurie modernūs automobiliai, ypač elektromobiliai, turi specialias Artėjančio automobilio signalo pėstiesiems (VSP) sistemas. Šių sistemų garso signalu pėstieji yra perspėjami apie važiuojantį automobilį, kai jis važiuoja lėtai. Tai ypač svarbu dėl tylaus elektromobilių veikimo mažais greičiais.
VSP sistemos paskirtis ir veikimas
Automobiliui pajudėjus iš vietos, VSP sistema duoda garso signalą. Šis garso signalas išjungiamas, kai automobilis pasiekia maždaug 30 km/h (19 mi/h) greitį. Garso signalas vėl įjungiamas, kai automobilio greitis tampa mažesnis nei maždaug 25 km/h (16 mi/h). Garso signalas išjungiamas automobiliui sustojus.
Naudojimo rekomendacijos ir įspėjimai
Vairuotojai privalo naudotis VSP sistema, ypač važiuodami automobiliu atbuline eiga, atsižvelgdami į toje vietoje galiojančius įstatymus. VSP sistema gali būti išjungta tik esant tam tikroms neįprastoms situacijoms, kai yra labai maža tikimybė, kad aplink gali būti pėsčiųjų, pavyzdžiui, spūstyje arba greitkelyje. Ji niekada neturėtų būti išjungta, jei yra tikimybė, kad aplinkui bus pėsčiųjų. Jei automobiliu važiuojama išjungus VSP sistemą, pėstieji gali nepastebėti artėjančio automobilio ir tai gali baigtis nelaimingu atsitikimu, rimtais sužeidimais ar mirtimi.
Gedimų diagnostika ir garsumo reguliavimas
Jei važiuodami automobiliu negirdite VSP sistemos garso signalo, sustabdykite automobilį saugioje vietoje. Atidarykite langą ir įjunkite automobilio R (atbulinės eigos) padėtį, stipriai nuspaudę stabdžių pedalą. Įsitikinkite, ar įjungtas garso signalas girdimas automobilio priekinėje pusėje. Jei garso signalo negirdite, kai VSP sistema yra įjungta (VSP OFF indikatoriaus lemputė nedega), nedelsdami kreipkitės į kvalifikuotą techninės priežiūros centrą.
Jei norite padidinti VSP sistemos garsumą, taip pat kreipkitės į kvalifikuotą techninės priežiūros centrą.
Automobilio garso signalo istorija ir veikimo principai
Garsinis signalas yra labai svarbi automobilio dalis. Automobiliai turi tokią gerą garso izoliaciją, kad kitais būdais būtų sunku perspėti kitus eismo dalyvius.
Ankstyvieji signalai ir „Klaxon“ revoliucija
Garsiniai signalai tikriausiai yra senesni už pačius automobilius su vidaus degimo varikliais. Yra žinoma, kad garsinius signalus turėjo kai kurie ankstyvieji 19 amžiaus dviračiai. Tai buvo maži guminiai kamuoliukai su metaliniais rageliais. Naudotojui tereikėjo nuspausti guminį kamuolį, kad iš jo išsiveržęs oras išjudintų viduje esantį liežuvėlį. Jo vibracijos ir kėlė tą pakankamai galingą garsą, kurį sustiprino tas kūgio formos ragelis. Paprasti mechaniniai garsiniai signalai buvo montuojami ir ankstyvuosiuose automobiliuose, tačiau jie nebuvo labai praktiški - veikė kiek tyliai ir nebuvo valdomi iš automobilio vidaus.
Amerikiečių išradėjas Milleras Reese’as Hutchisonas paprastą elektromechaninį automobilinį garsinį signalą užpatentavo dar 1908 metais. Šis išradimas rimčiau ėmė plisti, kai jį įsigijo kompanija Lovell-McConnell Manufacturing. Šios įmonės gamybos pajėgumai leido Klaxon vardu pavadintus garsinius signalus gaminti pakankamai dideliais kiekiais, todėl juos savo automobiliuose ėmė montuoti General Motors. Įdomu tai, kad Lovell-McConnell Manufacturing įkūrėjas Franklynas Hallettas Lovellas jaunesnysis pavadinimą Klaxon pasiskolino iš senovės graikų kalbos, kurioje „klazō“ reiškia „aš žviegiu“.
Klaxon garsiniai signalai veikė gana paprastai. Jie turėjo plieninę diafragmą su ilga kniede viduryje. Į ją dantimis trankėsi greitai besisukantis krumpliaratis ir diafragma vibruodavo, sudarydama tą gerai pažįstamą garsą, kuris dar būdavo sustiprinamas metaliniu kūgio formos rageliu. Tą krumpliaratį suko elektros variklis. Klaxon prekės ženklas taip išpopuliarėjo, kad tapo bendriniu daiktavardžiu garsiniams signalams pavadinti rusų, olandų, italų, prancūzų, rumunų, čekų, lenkų, korėjiečių ir kitose kalbose.
Elektromagnetiniai ir pneumatiniai garsiniai signalai
1910 metais išradėjas Oliveris Lucasas sukūrė pirmąjį elektromagnetinį automobilinį garsinį signalą. Šis išradimas paplito ne iš karto ir Klaxon prietaisai susilaukė didesnės sėkmės. Tačiau Lucaso garsinis signalas yra labai panašus į tą, kurį automobiliai naudoja ir šiandien.
Standartinis elektromagnetinis garsinis signalas, kaip ir Klaxon prietaisas, naudoja plieninę diafragmą. Nuspaudus mygtuką, elektromagnetą pasiekia elektros srovė, jis įsijungia ir link savęs patraukia tą minėtą diafragmą. Judėdama link magneto ji aktyvuoja jungiklį, kuris atidaro elektros grandinę ir išjungia elektromagnetą. Spyruoklės stumiama diafragma staiga sugrįžta į savo vietą, kartu vėl uždarydama elektros grandinę. Taip diafragma juda pirmyn-atgal labai dideliu dažniu - šimtus kartų per sekundę. Sukuriamas 107-109 dB garsas.
Kartais šalia vienas kito montuojami du tokie įrenginiai, kad garsinis signalas pasižymėtų dviejų skirtingų tonų garsu - taip tiesiog gražiau. Anksčiau kai kurie automobiliai turėjo du atskirus garsinius signalus - vienas buvo skirtas miestui, o kitas, garsesnis - kaimo keliams. Įdomu ir tai, kad sunkvežimiai kartais naudoja pneumatinius garsinius signalus, kurie yra šiek tiek garsesni - pasiekia maždaug 117-120 dB lygį.
tags: #regitros #automobiliai #kur #yra #garso #signalas