Ilgus metus trukusios diskusijos dėl automobilių su vairu dešinėje pusėje (dešiniavairių) saugumo ir legalizavimo Lietuvoje pasiekė savo kulminaciją. Nors anksčiau registracija buvo draudžiama, nuo 2018 m. sausio 1 d. tokios transporto priemonės tapo legalios Lietuvoje, tačiau su griežtomis išlygomis ir specialiais reikalavimais. Šis pokytis įvyko po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų, pripažinusių ankstesnį draudimą prieštaraujančiu ES teisei ir Konstitucijai.
Teisinis reguliavimas ir įsigaliojimo istorija
Ankstesnė Lietuvos pozicija ir jos argumentai
Iki 2018 m. Lietuva laikėsi pozicijos, kad dešiniavairių transporto priemonių registravimas keltų pavojų kelių eismo saugumui. Susisiekimo ministerija raštu informavo Europos Komisiją, kad, Lietuvos manymu, direktyvoje 70/311/EEB net neužsimenama apie vairo įrengimo vietą automobilyje, todėl Lietuva šiuo pagrindu neribojo laisvo prekių judėjimo.
Kaip teigė tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, „Lietuvoje galiojančio draudimo registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje tikslas - užtikrinti automobilio vairuotojo ir aplinkinių saugą. Didelis kiekis tokių transporto priemonių Lietuvos keliuose neišvengiamai pablogintų situaciją.“ Pagrindiniai ministerijos iškelti argumentai buvo šie:
- Mažesnis matomumo laukas: Vairuojant dešiniavairę transporto priemonę, dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį ir atlikti kitus manevrus.
- Papildomi įgūdžiai: Tam reikalingi papildomi automobilio valdymo gebėjimai ir įgūdžiai, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami.
- Kelių infrastruktūros nepritaikymas: Šalies kelių infrastruktūra (pvz., maršrutinio transporto stotelės) pritaikyta tik dešinės pusės eismui.
- Padidėjusi eismo įvykių rizika: Moksliniai tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje ir Europos šalyse, parodė, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc.
- Švedijos patirtis: Riziką iliustravo ir Švedijos eksperimentai, kur 1967 m. eismas buvo perkeltas iš kairės į dešinę.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis prisiminė, kad minėtus argumentus teikė tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA). Jis atkreipė dėmesį, kad beveik visos Europos šalys, vengdamos rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, numatė įvairių „saugiklių“, tokių kaip gerokai didesni registracijos mokesčiai ar brangesni draudimo polisai.
Draudimo panaikinimas ir naujos pataisos
Kova dėl dešiniavairių automobilių legalizavimo vyko kelerius metus. Dar 2014 m. kovą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pranešė, kad Lietuva pažeidžia ES teisę, drausdama registruoti dešiniavairius automobilius, pritaikytus eismui kairiąja kelio puse. Vėliau, 2015 m., Konstitucinis Teismas (KT) įrodė, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, ir juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai. Tai nutraukė ilgus ginčus.
Ginčai galiausiai baigėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) numatytomis pataisomis, kurios apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI, dabar - Lietuvos transporto saugos administracija) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino šias pataisas, pabrėždamas, kad bus tikrinamas įrangos veikimas ir tinkamumas naudoti.
Išimtys ir apribojimai
Net po legalizavimo, dešiniavairius automobilius Lietuvoje gali vairuoti ne visi. Įstatymo pataisose numatyta, kad bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Papildomos išlygos numatytos ir keleivius vežantiems autobusams - jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje.
Specialūs reikalavimai dešiniavairių automobilių pritaikymui
Norint gauti leidimą eksploatuoti dešiniavaires transporto priemones Lietuvos keliais, būtina įvykdyti specialius modifikavimo reikalavimus, kurie išdėstyti Lietuvos transporto saugos administracijos (buvusios VKTI) viršininko įsakyme, konkrečiai Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Šiame apraše tiksliai išdėstyta, kokia įranga turės būti.
Netiesioginio matymo sistema
„Matomai svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius - užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus.“ Tai tikimasi pasiekti naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuri išplečia vairuotojo matymo į priekį zoną.
Periskopinė veidrodžių sistema
Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turi būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veidrodžių reikalavimus:
- Tvirtinimas: Veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies. Tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu.
- Medžiaga: Paminėtina, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo.
Vaizdo kamera ir monitorius
Netiesioginio matymo sistema taip pat apima vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisą, kuris yra dar vienas svarbus „saugiklis“, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu. Svarbiausi reikalavimai:
- Kameros tvirtinimas: Kamera tvirtinama vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje.
- Kameros parametrai: Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui.
- Monitoriaus ekranas: Monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys.
- Užstatomas plotas: Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta.
„Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius atkreipia dėmesį, kad ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ - vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje. Todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.
Žibintų modifikavimas
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui. Pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.
Įgyvendinimo iššūkiai ir realybė
Sunkus ir brangus perdirbimas
Nors viešojoje erdvėje kartais kalbama apie nesudėtingą ir nebrangų dešiniavairių transporto priemonių perdirbimą, techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistai, išnagrinėję nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas tikrai nebūtų pigus ir lengvai įgyvendinamas.
Poveikis saugos oro pagalvėms
Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių. „Vien jau panagrinėjus viešojoje erdvėje pateikiamą „EuroNCAP“ filmuotą medžiagą iš naujų automobilių bandymų laboratorijos akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais „nedraugautų“. Kaip teigia D. Ragelis, keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros.
Anot R. Vėlavičiaus, kadangi praktiškai dar neteko matyti nei vieno dešiniavairio automobilio, kuriame būtų sumontuotos visos teisės aktuose minimos netiesioginio matymo priemonės, kol kas galima tik spėlioti paprasta ar sudėtinga šiuos reikalavimus bus įgyvendinti ir ar jų įgyvendinimas nepasirodys pernelyg brangus.
Kaip veikia oro pagalvės?
Patirtis su registracija: airio Steve'o Fagano atvejis
Airis Steve‘as Faganas, prieš 4 metus persikraustęs gyventi į Lietuvą su savo dešiniavairiu „Toyota Altezza“, bandė jį įregistruoti, įvykdęs visus, jo manymu, reikalavimus. Remdamasis internete rastomis nuotraukomis, jis įsigijo reikiamą įrangą ir ją įmontavo automobilyje. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga, du kartus „Tuvlitoje“ išgirdo griežtą „ne“, nes įranga buvo netinkama. Antrą kartą jam buvo pateiktas papildomas dokumentas su dar daugiau reikalavimų, kuriuos įgyvendinti, anot S. Fagano, „neįmanoma“.
Pašnekovas aiškino, kad „vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje.“ Nors vėliau išsiaiškino, kad tokie patys įrangos reikalavimai keliami ir Latvijoje, kur įsigijo visą įrangos paketą (veidrodėliai, kamera ir ekranas), vis tiek susidūrė su problema: „veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti.“ Vyras atkreipė dėmesį, kad absurdiška yra ne tik nustatyta tvarka, tačiau ir keliami reikalavimai įrangai, mat sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško dėmesį. Jis siūlė numatyti specialius vairuotojo pažymėjimus ir papildomus mokymus tokių automobilių vairuotojams.
Šios istorijos puikiai iliustruoja, kodėl, kaip teigia D. Ragelis, nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas nė vienas dešiniavairis automobilis, atitinkantis visus šiuos reikalavimus. Pagrindinės priežastys - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros, taip pat sunkiai pasiekiamos kameros bei monitoriaus techninės charakteristikos.
Dešiniavairių automobilių registracija praktikoje
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Šį skaičių sudaro:
- 17 istorinių transporto priemonių;
- 21 kelių valymo transporto priemonė;
- 1 transporto priemonė, registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams.
Nuo 2018 m. Lietuvoje taip pat gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. „Tuomet užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti, patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse.“ Jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik minėtą patikrą, bet ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams.
Atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą. Automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams.
Istorinių dešiniavairių automobilių registracija
Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Tam jos pirmiausia privalo atitikti visus istoriniams automobiliams keliamus reikalavimus, nurodomus Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše:
- Pagamintos prieš 30 arba daugiau metų.
- Serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų.
- Išlaikyta pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė.
- Neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda. Šia galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai, kurie kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.
Dešiniavairių automobilių populiarumo priežastys ir importas
Dešiniavairių automobilių importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir šios priežastys:
- Įdomesnė komplektacija.
- Geresnės būklės kėbulas ir mažesnė rida.
- Retumas ir maža pasiūla Europoje, nes dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai.
- Muito ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos 30 metų sulaukusiems ar senesniems modeliams.
Marius perspėja, kad įsigyjant tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau: „Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių.“
Importo procesas
Įsigijus automobilį Japonijoje, teks jį parsigabenti į Lietuvą. Nuo laivų užimtumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač, jeigu prieš kelionę jį reikia kiek sutvarkyti. Tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.
Dešiniavairių automobilių vairavimo patirtys Lietuvoje
Vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis, tačiau patyrę vairuotojai dalijasi savo įžvalgomis apie pripratimą, sunkumus ir saugumą.
Pripratimas ir kasdienis vairavimas
Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia, kad prie tokio automobilio priprato visai lengvai, nors pradžioje sunkumų išvengti nepavyko: „Tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo išmokau vairuoti.“ Mariui, vairuojančiam dešiniavairį „Toyota Mark II“ su automatine pavarų dėže, priprasti taip pat buvo gana lengva, nes dalis sudėtingumo atkrenta. Anot jo, „Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus.“
Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas, turintis vairavimo patirties Anglijoje. Jis tikino, kad „Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį.“
Lenkimo manevro sunkumai ir saugaus atstumo svarba
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą dešiniavairiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta.
- Marius pasakojo: „Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane.“
- Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, anot jos, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis.
Anot Dainoto Ragelio, „į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau.“
Rizikos vertinimas
Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties: „Eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės.“ Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų. E. Masiulis taip pat paminėjo draudimo kompanijos ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc.
tags: #registracija #su #vairu #desineje