Daugelis žmonių, vartodami vaistus, net nesusimąsto apie galimą šalutinį poveikį, ypač apie poveikį vairavimui. Tačiau net ir paprasčiausi nuskausminamieji gali kelti pavojų kelyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įvairūs vaistai gali paveikti vairuotojų gebėjimus, ir pateiksime patarimų, kaip išvengti nelaimių.
Bendras vaistų poveikis vairavimui
Daugelis vaistų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, kelia mieguistumą ir trikdo judesių koordinaciją. Tai ypač pavojinga vairuojant, nes sumažėja reakcijos laikas, dėmesio koncentracija ir gebėjimas tinkamai įvertinti situaciją kelyje. Svarbu suprasti, kad neigiamas šalutinis vaistų poveikis gali būti ne tik aiškiai jaučiamas, bet ir nepastebimas. Mieguistas ar apsnūdęs žmogus greičiausiai prie vairo nesės, tačiau net ir jaučiantis normaliai, vaistai gali pažeisti gebėjimą sutelkti dėmesį ir koordinuoti judesius. Toks „nematomas“ poveikis yra itin pavojingas.
Psichotropiniai vaistai ir vairavimas
Aršiausias vairuotojų priešas yra psichotropiniai preparatai. Jų yra labai daug, ir išvardyti visų neįmanoma. Šie vaistai veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, kurie yra ypač pavojingi vairuojant.
Neuroleptikai
Neuroleptikai lėtina centrinės nervų sistemos veiklą, netrikdydami žmogaus sąmonės.
Antidepresantai
Antidepresantai padeda įveikti depresiją, tačiau vairuotojams jie ypač pavojingi. Populiariausi tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas ir kt.) ir tetracikliai preparatai (maprotilinas ir mianserinas) gali sukelti mieguistumą, sumažinti dėmesio koncentraciją ir sulėtinti reakciją.
Trankvilizatoriai
Trankvilizatoriai ramina, slopina nerimą ir baimę, tačiau tuo pat metu mažina dėmesio koncentraciją ir pažeidžia gebėjimą atlikti judesius, reikalaujančius ypač geros koordinacijos.
Ličio preparatai
Ilgai vartojant ličio preparatus (ličio karbonatą ir ličio oksibutiratą) sumažėja dėmesio koncentracija.
Raminamieji ir migdomieji vaistai
Vairuojant draudžiama vartoti visus raminamuosius ir migdomuosius medikamentus. Tokie preparatai yra barbitūratai, benzodiazepinai (pvz., Radedormas, Nitrozepamas, Eunoktinas ir kt.), Ivadalas ir Imovanas.
Kiti vaistai, veikiantys vairavimą
Organizmo veiklą slopina ne tik klasikiniai psichotropiniai vaistai.
Kraujo spaudimą mažinantys vaistai
Vairuotojams pirmiausia vertėtų vengti vartoti kraujo spaudimą mažinančių vaistų, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Tai rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra (pvz., Adelfanas, Kristepinas, Sinepresas, TrezidasK, Brinerdinas ir kt.), taip pat tie, kuriuose yra klonidino. Pavojingi yra ir Dopegitas, Estulikas bei Cintas. Grėsmę kelia ir beta blokatoriai, kurie vartojami ne tik hipertonijai, bet ir širdies ligoms ar kai kurioms aritmijos rūšims gydyti.
Vaistai nuo alergijos
Iš medikamentų, kuriais gydomos alergijos, žinomiausi yra Dimedrolis, Suprastinas, Diazolinas, Tavegilis, Pipolfenas, Astemizolas, Cetirizinas, Fenistilis. Beveik visi jie lėtina reakciją. Farmacininkų nuomone, išimtis yra tik medikamentai, kurių sudėtyje yra loratadino (pvz., Klaritinas, Klarotadinas ir Lomilanas), cetirizino (pvz., Zyrtec, Cetrinas, Allercetas) bei feksofenadino (Telfastas). Daugelyje dažnai reklamuojamų vaistų nuo peršalimo taip pat yra antialergenų.
Opijatai
Narkotinės medžiagos opijatai, veikiantys panašiai kaip morfinai, taip pat slopina organizmo veiklą. Pastariesiems priklauso dažnai vartojamas kodeinas, esantis vaistuose, kuriais gydomas peršalimas ir kosulys.
Augalinės kilmės preparatai
Raminamieji augalinės kilmės preparatai taip pat nėra tokie jau nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie ypač pavojingi, jei vartojami kartu su kai kuriais kitais vaistais ar alkoholiu. Labiausiai nervų sistemą veikia preparatai, pagaminti iš svaigiųjų pipirų.
Vaistai virškinamajam traktui
Vairuotojams reikėtų labai atidžiai rinktis virškinamojo trakto veiklą slopinančius vaistus. Populiariausi tie, kuriuose yra pirenzepino (pvz., Gastrilis, Gastrozemas, Gastrocepinas, Pirenas). Šie medikamentai veikia regėjimą, išplečia vyzdžius, todėl vaizdas tampa neryškus. Šis poveikis gali būti jaučiamas porą dienų po to, kai gydymo kursas baigtas. Panašų šalutinį poveikį turi ir vaistai, pagaminti iš atropino, metacino, gioscino ir visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna): Bellalginas, Bekarbonas, Bellastezinas, Besalolas, Belloidas, Bellataminalas. Į draudžiamų vartoti medikamentų sąrašą patenka ir vaistai nuo vidurių pūtimo (pvz., Diarolis, Diasorbas ir Imodiumas). Jų sudėtyje yra loperamido, kuris slopina centrinės nervų sistemos veiklą.
ŠALDYTUVŲ APŽVALGA, vėmimas Peru džiunglėse ir pyde*** prie šviesoforų | JAUČIU NUSIŠNEKAM? #17
Kaip išvengti pavojaus
Norint išvengti pavojaus vairuojant, būtina laikytis kelių paprastų taisyklių:
- Perskaitykite vaisto anotaciją. Tai svarbiausias žingsnis, norint sužinoti apie galimą šalutinį poveikį.
- Būkite ypač atsargūs gydymo pradžioje. Jei vaisto anotacijoje nurodyta, kad gydymo pradžioje reikia būti ypač atsargiems, atidžiai stebėkite savo savijautą ir venkite vairuoti.
- Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jei abejojate, ar vaistas gali paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti, pasitarkite su specialistu.
- Nevartokite vaistų kartu su alkoholiu. Alkoholis sustiprina daugelio vaistų šalutinį poveikį.
- Jei jaučiatės blogai, nevairuokite.
Vaistai - viena dažniausių apsinuodijimo priežasčių. Dalis jų siejama su savižudybėmis. Tačiau dažnai apsinuodijimai vaistais įvyksta ir dėl neigiamos vaistų sąveikos su alkoholiu. Alkoholis ir vaistai - neginčijamai pavojingas derinys, ir nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, jog jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, ši taisyklė dažnai ignoruojama. Pasak farmacininkų, viena iš priežasčių, kodėl žmonės maišo vaistus ir alkoholį, yra įsitikinimas, jog alkoholis padeda malšinti skausmą ir gali būti naudojamas kaip vaistas, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. Dėl klaidingų įsitikinimų neretai alkoholio griebiamasi kaip pirminio gydymo įrankio.
Nepaisant įspėjimų bei rekomendacijų nepiktnaudžiauti svaigiaisiais gėrimais ir nemaišyti jų su vaistais, žmonės ne visuomet į jas atsižvelgia. Tačiau vaistai ir alkoholis nėra suderinami ir kai kuriais atvejais net gali kelti grėsmę gyvybei. Tokia reakcija gali nepasireikšti tiek pirmą, tiek penktą kartą, tačiau kiekvienas toks kokteilis yra realus pavojus organizmui.
Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio poveikis gali būti įvairus. Vienų vaistų poveikį alkoholis silpnina ir gydymo efektyvumą mažina, kitų - atvirkščiai, stiprina ir didina perdozavimo tikimybę. Jis taip pat gali išprovokuoti nemalonius ar net sveikatai pavojingus šalutinius poveikius. Maišyti šias vaistų grupes su alkoholiu yra itin rizikinga. Alkoholis stiprina raminamųjų vaistų poveikį, tad jis tampa sunkiai prognozuojamas.
Niekas negali prisiimti atsakomybės už kito žmogaus sveikatą, jo gyvenimo būdą ar priklausomybes. Tačiau jei žinote, kad jūsų artimųjų rate yra žmogus, kuris kenčia nuo streso, depresijos ir galimai vartoja tokio pobūdžio vaistus, būkite atidus ir esant reikalui priminkite jam, kad vaistų maišymas su alkoholiu yra pavojingas gyvybei.
Alkoholį taip pat būtina pamiršti, jei tenka vartoti vaistus, skirtus gydyti makšties disbakteriozę ir lytiniu būdu plintančias ligas. Vis dėlto, vaistinės lankytojai vis dažniau konsultuojasi dėl vaisto vartojimo, teiraujasi ir dėl jo sąveikos su alkoholiu. Vaistininkai dažnai susiduria su klientais, kurie teiraujasi, ką daryti, jei jiems yra paskirtas ilgalaikis gydymosi procesas antibiotikais. Tokiais atvejais teisingas yra tik vienas atsakymas - visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Be to, net pabaigus antibiotikų kursą, alkoholio griežtai nerekomenduojama gerti dar 3 paras.
Tas pats galioja ir nuolatos alergijų kankinamiems žmonėms, kurie, ypač pavasarį, yra priversti vaistus gerti ištisas savaites ar net mėnesius. Nors šių vaistų vartojimas su alkoholiu nėra pats pavojingiausias derinys, jis gali dar labiau sustiprinti alergijos simptomus ir sumažinti vaistų poveikį, o tai reiškia, kad bėrimas, čiaudulys, akių uždegimas ir kiti nemalonūs alergijų simptomai gali dar paūmėti ir užsitęsti.
Vaistų ir alkoholio poveikis labai pavojingas ir vyresniems žmonėms, kurie įvairius medikamentus vartoja nuolat. Pastebima, kad Lietuvoje raminamųjų vaistų suvartojimas - opi problema. Statistika rodo, kad lietuviai šių vaistų suvartoja maždaug 3-4 kartus daugiau, nei kaimyninės šalys - Latvija, Estija bei Skandinavija. Dažniausiai tai yra benzodiazepinų grupės vaistai. Tie vaistai yra reikalingi, bet dažniausiai prie pačių vaistų yra nurodyta, kad jų vartojimo trukmė turėtų būti apie 4-6 savaites. Jais turėtų būti gydomi trumpalaikiai sutrikimai - trumpalaikė nemiga, nerimas.
Lietuvoje apie 70 procentų sergančiųjų psichinėmis ligomis nėra identifikuojami ir negauna tinkamo gydymo. Gydymas medikamentais yra neišvengiama depresijos gydymo priemonė, tačiau daugelis vaistų griebiasi tinkamai neapsvarstę rizikų. Nors ir vidutinis šių vaistų vartojimo laikas turėtų būti 4-6 savaitės, Lietuvoje nustatyta, kad šių vaistų vidutinis vartojimo laikas yra net keli metai. Žmonės metų metais juos vartoja. Problema yra ta, kad šie vaistai - benzodiazepinai - sukelia priklausomybę.
Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai. Dažniausiai šie vaistai skiriami esant nerimui ar nemigai. Dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio jie gali būti skiriami malšinti epilepsinius traukulius, kartais naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinencijos simptomus. Dėl amnezinių ir raminančių savybių šie vaistai kartais skiriami prieš ir/ar po operacijų.
Lietuvoje vyraujanti niūri statistika gali kilti dėl stigmos bei tradicijos, kuri liko dar nuo sovietmečio: pagal viską raminamieji ir migdomieji turėtų būti skiriami trumpalaikiam vartojimui. Ši tradicija ateina net iš tarybinių laikų - šiuos vaistus mėgo išrašinėti šeimos gydytojai, neurologai. Galima palyginti su Skandinavijos šalimis, kad Lietuvoje išrašoma perpus mažiau antidepresantų. Kitaip sakant, šie benzodiazepinai buvo išrašomi nediagnozuotą depresiją gydyti - jie buvo išrašomi ne depresijai gydyti, o simptomams slopinti. Tai daroma dėl stigmos bei psichinių ligų baimės ir žmonės bei dalis šeimos gydytojų, neurologų bijo žmonėms diagnozuoti depresiją ir tiesiog išrašo simptomus slopinančių vaistų. Kadangi depresija dažniausiai negydoma, tų vaistų dažniausiai reikia metų metais.
Lengva priklausomybė, sunki abstinencija
Svarbu paminėti, kad ir migdomieji vaistai, savo veikimu labai panašūs į raminamuosius, taip pat gali sukelti skaudžių pasekmių. Specialistai pataria prieš naudojant vaistus pirmiausia įveikti nemigos priežastį. Migdomieji vaistai irgi gali sukelti priklausomybę - šie vaistai irgi turėtų būti vartojami ribotą laiką. Reikėtų pirmiausia šalinti nemigos priežastį. Dažnai nemiga prasideda pakeitus pamainą darbe, po traumuojančių įvykių, dėl kelionėse pasikeitusio dienos režimo ir panašiai. Jei migdomieji pradedami vartoti nuolatos, tai žmonės prie jų pripranta ir kaip ir pripratęs, žmogus be jų nebegali gyventi.
Vartojant raminamuosius ar migdomuosius ilgiau nei 2-4 savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, dėl to dažnas jais pradeda piktnaudžiauti. Dėl raumenis atpalaiduojančių ir migdančių savybių padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, kritimai ir kaulų lūžiai.
Mirtis nuo raminamųjų ar migdomųjų yra labai retas dalykas. Žmonės dažniausiai bando nuodytis jais, o benzodiazepinais nusinuodyti nelengva. Didesnė problema yra piknaudžiavimas bei abstinencijos, o tada kyla kitas pavojus - žmogus, prigėręs didesnę dozę benzodiazepinų gali tiesiog apsvaigęs nukristi, jei vairuoja, gali padaryti ir avariją. Tie vaistai slopina organizmo funkcijas, mąstymą.
Nuo benzodiazepinų priklausomi žmonės jaučia įvairiausius simptomus - nerimastingas mintis, nemigą. Negavę vaistų dozės jiems pasireiškia sunkūs fiziniai simptomai: žmogus be vaistų gali išvis nebeužmigti, gali prasidėti abstinencija. Svarbu paminėti, kad nuo benzodiazepinų abstinencija yra labai sunki - dažnai sunkesnė, nei nuo alkoholio.
Vartoti pagal gydytojo nurodymus
Priklausomybė nuo vaistų - labai individualus dalykas. Vieni prie vaisto pripranta greičiau, kitiems reikia daugiau laiko. Nėra labai aiškaus termino, nuo kiek vartojimo prasideda priklausomybė, nes tai labai priklauso nuo dozės ir vartojimo reguliarumo. Dažniausiai, kad išsivystytų priklausomybė, reikia daugiau negu mėnesio.
Blogiausia, jei benzodiazepinais piknaudžiaujama juos geriant su alkoholiu. Jei vartojame su alkoholiu, poveikis būna labai panašus - didėja slopinimas, apsvaigimas.
Svarbiausia, ką reikia žmonėms žinoti apie šiuos vaistus, tai vartoti juos taip, kaip paskyrė gydytojas. Nepradėti piknaudžiauti - pasiimti iš kaimynų ar išsirašyti ant kito žmogaus. Šie vaistai gali sukelti labai didelę priklausomybę ir stiprią abstinenciją. Svarbiausia yra tartis su gydytojais.
Lapkričio 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus - už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų.
Dažniausiai klausimas dėl vaistų sukeliamo šalutinio efekto keliamas, kai pacientas planuoja, ar galės dirbti, ar turi gerti preparatą tik prieš miegą. Apie vairavimą susimąstoma retai. Ir nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, jog kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis.
Nesvarbu, ar vykstate per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam. Ir tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai - įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi.
Vaistininkai aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, dar vadinami paprastais nuskausminamaisiais, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems. Kai kuriais atvejais jų poveikis vos jaučiamas, bet kartais pakeičia žmogaus elgesį labai stipriai. Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reiktų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją.
Jau 2011 metais JAV buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų. Pagrindinis patarimas vairuotojams - jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus.
Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas.
Daugelis vaistų vartojami nė nepaskaičius instrukcijų, o juk jie gali turėti labai nemalonių šalutinių poveikių. Sėsdami prie vairo išgėrę paprasčiausių nuskausminamųjų, Jūs keliate sau pavojų patys to nė neįtardami.
Pas alergologą ateina pacientas. Taip, o kaip tai susiję su mano bėda? Laimė, kad šiuolaikinis mokslas kol kas nežino alergijos, kurią sukeltų mašinos, nes išgelbėti dabartinę žmoniją nuo tokios nelaimės būtų neįmanoma. Pastaruoju metu vaistinėse atsirado daugybė naujų preparatų. Jie gerai reklamuojami, pardavinėjami be receptų. Mažai kas žino, kaip jie veikia ir koks jų šalutinis poveikis. Juk daugelis vaistų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, kelia mieguistumą, trikdo judesių koordinaciją. Aršiausias vairuotojų priešas yra psichotropiniai preparatai. Jų tiek daug, kad ir išvardyti visų neįmanoma.
Pirma taisyklė: perskaitykite vaisto anotaciją. Antra taisyklė: jei anotacijoje parašyta, kad preparatas priklauso neuroleptikų, antidepresantų, trankvilizatorių, migdomųjų ar ličio preparatų grupėms, tai reiškia, kad jis yra psichotropinis vaistas. Trečia taisyklė: kartais vaistų anotacijoje nurodoma, kad gydymo pradžioje reikia būti ypač atsargiems. Jei pasirodys, kad preparatas nekelia neigiamų šalutinių poveikių, tai nevertėtų visiškai nevairuoti. Tai nėra pats geriausias patarimas. Neigiamas šalutinis tablečių poveikis gali būti ne tik aiškiai jaučiamas, bet ir nepastebimas. Toks „nematomas“ poveikis yra labai pavojingas. Mieguistas ar apsnūdęs žmogus prie vairo nesės, tačiau, jei vairuotojas jaučiasi normaliai, tai tikriausiai nė nesusivoks, kad dėl išgertų vaistų yra pažeistas gebėjimas sutelkti dėmesį ir judesių koordinacija.
Neuroleptikai lėtina centrinės nervų sistemos veiklą, netrikdydami žmogaus sąmonės. Antidepresantai padeda įveikti depresiją. Vairuotojams jie ypač pavojingi. Populiariausi - tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas ir kt.) ir tetracikliai preparatai (maprotilinas ir mianserinas). Trankvilizatoriai ramina, slopina nerimą, baimę ir tuo pat metu mažina dėmesio koncentraciją, pažeidžia gebėjimą atliktį judesius, reikalaujančius ypač geros koordinacijos. Ilgai vartojant ličio preparatus (ličio karbonatą ir ličio oksibutiratą) sumažėja dėmesio koncentracija. Vairuojant draudžiama vartoti visus raminamuosius ir migdomuosius medikamentus. Tokie preparatai yra barbitūratai, benzodiazepinai (radedormas, nitrozepamas, eunoktinas ir kt.), ivadalas ir imovanas.
Organizmo veiklą slopina ne tik klasikiniai psichotropiniai vaistai. Taip veikia ir kraujo spaudimą mažinantys ar beveik visi alergijoms gydyti vaistai, narkotinės medžiagos opijatai, veikiantys panašiai kaip morfinai. Pastariesiems priklauso dažnai vartojamas kodeinas, esantis vaistuose, kuriais gydomas peršalimas ir kosulys. Vairuotojams pirmiausia vertėtų nevartoti kraujo spaudimą mažinančių vaistų, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Tai rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra (adelfanas, kristepinas, sinepresas, trezidasK, brinerdinas ir kt.), ir tie, kuriose yra klonidino. Taip pat pavojingi yra dopegitas, estulikas ir cintas. Grėsmę kelia ir beta blokatoriai. Jie vartojami ne tik hipertonijos, bet ir širdies ligoms ar kai kurioms aritmijos rūšims gydyti. Tokių vaistų labai daug. Iš medikamentų, kuriais gydomos alergijos, žinomiausi yra dimedrolis, suprastinas, diazolinas, tavegilis, pipolfenas, astimizolas, cetirizinas, fenistilas. Beveik visi jie lėtina reakciją. Farmacininkų nuomone, išimtis yra tik medikamentai, kurių sudėtyje yra loratadino (klaritinas, klarotadinas ir lomilanas), cetirizino (zirtekas, cetrinas, ir allercetas) bei feksofenadino (telfastas). Daugelyj, dažnai reklamuojamų vaistų nuo peršalimo yra antialergenų.
Raminamieji augalinės kilmės preparatai taip pat nėra tokie jau nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie ypač pavojingi, jei vartojami kartu su kai kuriais kitais vaistais ar alkoholiu. Labiausiai nervų sistemą veikia preparatai pagaminti iš svaigiųjų pipirų.
Vairuotojams reikėtų labai atidžiai rinktis virškinamojo trakto veiklą slopinančius vaistus. Populiariausi tie, kuriuose yra pirenzepino (gastrilis, gastrozemas, gastrocepinas, pirenas). Šie medikamentai veikia regėjimą. Jie išplečia vyzdžius, todėl vaizdas tampa neryškus. Šis poveikis gali būti jaučiamas porą dienų po to, kai gydymo kursas baigtas. Tokį pat šalutinį poveikį turi ir vaistai, pagaminti iš atropino, metacino, gioscino ir visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna): bellalginas, bekarbonas, bellastezinas, besalolas, belloidas, bellataminalas. Į draudžiamų vartoti medikamentų sąrašą patenka ir vaistai nuo vidurių pūtimo (diarolis, diasorbas ir imodiumas). Jų sudėtyje yra loperamido, kuris slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Į sąrašą galima įtraukti daugiau medikamentų.
tags: #raminanciu #vaistu #pavojingiausi #vairuojant